Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi klausimą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“ iškėlimo ar atsisakymo iškelti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme buvo gautas restruktūrizavimo administratorės A. M. prašymas nutraukti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo bylą, kadangi UAB „Vilnos apdaila“ galutinės restruktūrizavimo ataskaitos pateikimo terminas baigėsi 2025 m. rugpjūčio 31 d. Be to, RUAB „Vilnos apdaila“ vadovas informavo nemokumo administratorę, kad, atsižvelgiant į tai, jog užsakovai iš Norvegijos nepatvirtino jų užsakymo, avanso, iš kurio planuota dengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams bei skolą nemokumo administratorei, įmonė negaus (reg. Nr. DOK-19169).

Motyvuojamoji dalis

UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo byla nutraukiama, UAB „Vilnos apdaila“ bankroto bylą iškelti atsisakoma.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „Vilnos apdaila“ iškelta restruktūrizavimo byla, 2020 m. sausio 23 d. patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Vilnos apdaila“ kreditorių finansiniai reikalavimai, 2020 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui iki 2024 m. liepos 9 d. Teisėjos 2024 m. birželio 17 d. rezoliucija iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. pratęstas terminas pateikti atnaujintą restruktūrizavimo planą ir prašymą pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmę. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas 2024 m. liepos 11 d. pakeistas restruktūrizuojamos UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo planas, pratęsiant restruktūrizavimo terminą iki 2025 m. liepos 9 d. Teisėjos 2025 m. birželio 12 d. rezoliucija galutinės restruktūrizavimo ataskaitos pateikimo terminas pratęstas iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnio 1 punktas). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, prasidėjusių iki JANĮ įsigaliojimo, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į JANĮ 155 straipsnio normas, restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūra nepatenka į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą išimčių sąrašą, kurioms toliau taikomas ĮRĮ, todėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas nagrinėtinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis, nustatančiomis restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-613-934/2022, 2024 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-362-450/2024).

Nors UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo byla iškelta iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau nagrinėjamu atveju UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas.

JANĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai.

Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo proceso terminas pasibaigė 2025 m. liepos 9 d. Terminas administratorei pateikti UAB „Vilnos apdaila“ galutinę restruktūrizavimo ataskaitą tvirtinti teismui pasibaigė 2025 m. rugpjūčio 31 d. (JANĮ 106 straipsnio 2 dalis). Administratorės teismui pateiktas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo patvirtina, kad galutinės restruktūrizavimo ataskaitos pateikti teismui tvirtinti administratorė negali. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, UAB „Vilnos apdaila“ restruktūrizavimo byla nutraukiama JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

Iš UAB „Vilnos apdaila“ teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turimo turto vertė sudarė 88 245 Eur, kur ilgalaikio turto vertė yra 51 588 Eur, trumpalaikio turto vertė 36 657 Eur, įsipareigojimai kreditoriams yra 228 557 Eur, kur 89 054 Eur po vienerių metų mokėtina suma ir 139 503 Eur per vienerius metus mokėtina suma. Iš 2025 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2025 metais bendrovė turėjo 14 850 Eur nuostolius. 2025 m. rugsėjo 15 d. kreditorių sąrašo duomenimis, UAB „Vilnos apdaila“ turėjo septynis kreditorius, kuriems bendrovė buvo skolinga iš viso 228 556,96 Eur, iš kurių 152 704,91 Eur sumai kreditorinių reikalavimų įvykdymas atidėtas iki 2035 m. gruodžio 31 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos 2025 m. spalio 2 d. duomenimis UAB „Vilnos apdaila“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 20 570,11 Eur, iš jos atidėtos skolos suma 2 159,39 Eur. Bendrovėje yra keturi socialiniu draudimu apdrausti asmenys. 2025 m. spalio 2 d. duomenimis UAB „Vilnos apdaila“ turi mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai 15 228,22 Eur sumai.

Nors 2025 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis UAB „Vilnos apdaila“ įsipareigojimai 140 312 Eur (228 557 – 88 245) viršija jos turto vertę, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iš 228 557 Eur UAB „Vilnos apdaila“ įsipareigojimų kreditoriams, pradelsti įsipareigojimais kreditoriams sudaro 75 852,09 Eur (228 557-152 704,91). Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu pradelsti įsipareigojimais kreditoriams 75 852,09 Eur neviršija UAB „Vilnos apdaila“ turto vertės (88 245 Eur). Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įsipareigojimai sumažėjo beveik 2 kartus (atitinkamai nuo 27 640,76 Eur iki 15 228,22 Eur ir nuo 33 082 Eur iki 20 570,11 Eur). Įsipareigojimai sumažėjo ir kitiems restruktūrizavimo plane numatytiems kreditoriams. Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą. UAB „Vilnos apdaila“ nurodo, jog kreditoriai prieštaraujantys UAB „Vilnos apdaila“ bankroto bylos iškėlimui yra dideli RUAB „Vilnos apdaila“ užsakovai ir finansuotojai, teigiamai vertinantys RUAB „Vilnos apdaila“ produkcijos kokybę, veiklos perspektyvas ir gebėjimą įveikti finansinius iššūkius. RUAB „Vilnos apdaila“ patvirtintame restruktūrizavimo plane numatytos ir įgyvendintos mokumo atstatymo priemonės pasiteisino ir davė rezultatų. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės nurodytais argumentais, kadangi VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad UAB „Vilnos apdaila“ grynasis pelnas 2023 metais sudarė 1 927 Eur, o 2024 metais – 1 498 Eur. Teismas pažymi, jog nei vienas įmonės kreditorių neprašo iškelti bankroto bylą.

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad UAB „Vilnos apdaila“ yra gyvybinga, be to prioritetas turėtų būti suteiktas ne likvidaciniam, o reabilitaciniam tikslui, todėl atsisakytina iškelti UAB „Vilnos apdaila“ bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl dalies bylos medžiagos neviešumo

Atsiliepime RUAB „Vilnos apdaila“ direktorius V. V. prašo atsiliepimo priedą Nr. 9 pripažintini nevieša bylos medžiaga, kadangi minėtame priede yra komunikacija (el. laiškai) su esamais ir potencialiais užsakovais iš užsienio valstybių dėl didelės apimties produkcijos užsakymų. Šiuose el. laiškuose atskleidžiami esami ir potencialūs užsakovai bei derybinė informacija yra saugoma komercinė RUAB „Vilnos apdaila“ paslaptis. RUAB „Vilnos apdaila“ konkurentams susipažinus su šia informacija, jie galėtų šia informacija pasinaudoti ir sukelti RUAB „Vilnos apdaila“ žalą, perimant šių užsakovų užsakymus, pasinaudojant RUAB „Vilnos apdaila“ gamybinėmis ir tiekimo paslaptimis ir praktinėmis patirtimis (angl. Know-how).

Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Teismas atsižvelgdamas, kad priede Nr. 9 pateikta informacija yra susijusi su RUAB „Vilnos apdaila“ komercine veikla bei gali sudaryti komercinę paslaptį, pripažįsta šią bylos medžiagą nevieša.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 27 straipsniu, 114 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2-3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) restruktūrizavimo bylą.

Atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Vilnos apdaila“ direktoriaus V. V. prie atsiliepimo pateiktą priedą Nr. 9 nevieša bylos medžiaga.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti uždarajai akcinei bendrovei „Vilnos apdaila“, restruktūrizavimo administratorei A. M., įpareigojant administratorę su nutartimi supažindinti kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.