Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės reikalavimą pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai: 2019 m. kovo 21 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, pavedimas atlikti patikrinimą, paaiškinimas, medžioklės lapas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tarnybinis pranešimas, patikrinimo aktas, foto lentelės, šaukimas, žalos aplinkai paskaičiavimas, 2019 m. balandžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas administracinėje byloje Nr. A11.-351-922/2019, pasiūlymas dėl žalos atlyginimo.

Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad žala gamtai padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, pripažino jį kaltu ir nubaudė administracine nuobauda. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti kitoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu. Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai sumedžiojo gyvūną ir dėl to yra pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda), dėl šių neteisėtų veiksmų padaryta žala gamtai. Taigi tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos šios būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir atsakovas yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą. Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovė žalos gamtai apskaičiavimą atliko, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.3 punktu. Ieškovės paskaičiuotą žalą sudaro 870 Eur (870 Eur x 1; kur 870 Eur - bazinis tarifas už vieną neteisėtai sumedžiotą barsuką). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 870 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolės tinkamai neįvykdytos, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, todėl ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteisiamas 10 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (870 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (įstaigos kodas 304766622) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor banke.

Priteisti iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10 Eur (dešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) įmokos kodas 5660.

Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis;

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informacija atsakovui: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Jeigu atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.