Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-355-771/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-13
Bylos Nr.
1-355-771/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53299-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
G. G.
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-355-771/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53299-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.10.2.; 2.3.6.4.5.;
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020m. kovo 13d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Mantei Kinaitei - Kučienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,nukentėjusiajai G. G.,kaltinamajam E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 2019-11-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 281¹str.1d. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, nustatant 1 (vienerių) metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, skaičiuotiną nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str.,72str.5d. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausti E. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto - automobilio „Mercedes Benz C200CDI“, v.n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2300 Eur., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui-sugyventinei G. G., o būtent: 2019-12-16, apie 14.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia kaire ranka smogė vieną kartą nukentėjusiajai G. G. į kaklą, kambaryje ne mažiau 10 kartų smogė rankomis ir įspyrė nukentėjusiajai G. G. į įvairias jos kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. G. sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešinio užausio srityje, kaktos kairėje, kairio voko- kairio antakio srityje, kairės ausies srityje, dešiniame žaste, abipus nugaroje, kairio klubo sąnario srityje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinės ausies srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, t.y. nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, jis, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent, atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiosios G. G. atžvilgiu, 2019-12-16, apie 14. 10 val., (duomenys neskelbtini)Šiauliai, kambaryje, pasiėmė į rankas elektrinį siaurapjūklį „Bosch“, jį įjungė į elektros lizdą, bei liepė nukentėjusiajai G. G. gultis į lovą ir du kartus pasakė, kad dabar nupjaus jai koją, ir ji būdama nukentėjusioji nuo sugyventinio E. S. veiksmų 2019-12-16, tokius sugyventinio veiksmus suprato kaip realų grasinimą sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną į namus grįžusios nukentėjusiosios paklausė, kur pastaroji valkatavo. Nukentėjusioji atsakė, kad buvo Kaune. Jis supyko, kad kaltinamoji išvyko jam nepranešusi. Nukentėjusioji jam išsakė pastabą, kad jis žiūrėtų kaip jis elgiasi. Būnant svetainės kambaryje, jis ranka smogė nuketėjusiajai į kaklą. Nukentėjusioji nubėgo į miegamąjį kambarį ir atsisėdo ant sofos. Nuėjęs iš paskos, kambaryje smogė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas bei pareiškė, kad pastarajai už tokį elgesį – lakstymą reikia kojas ir galvą nupjauti. Tai pasakęs, jis įjungė siaurapjūklį. Nukentėjusioji dėl tokio jo elgesio išsigando, verkė. Viskas įvyko dėl to, kad jam sukilo pavydas. Pripažįsta, kad savo elgesiu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, minėtus sužalojimus, grasino nukentėjusiąją nužudyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus. Gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2019-12-16 sugyventinis E. S. sukėlė fizinį skausmą sugyventinei G. G. bei grasino ją nužudyti. Užfiksuoti akivaizdūs smurto požymiai (b. l. 5-8); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, (duomenys neskelbtini)kurioje buvo smurto atvejis bei grasinimas nužudyti, užfiksuojant daiktą - siaurapjūklį „Bosch“, kuriuo buvo grasinta (b.l.21-31); nukentėjusiosios G. G. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2019-12-16, apie 14:00 val., ji parėjo į namus Šiauliai, (duomenys neskelbtini)Kaltinamasis ją išvadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, sudavė ranka jai į kaklo sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po gauto smūgio ji labai išsigando ir pradėjo verkti. E. S. tęsė įžeidinėjimus ir sudavė kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, bei spyrė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Visi sužalojimai atsirado po E. S. panaudoto smurto jos atžvilgiu. Jai buvo sužalotas veidas, kairė ir dešinė ausys, dešinys žastas, nugara, kairė koja, lūpos. Grasinimą, kad nupjaus jos koją, E. S. išsakė apie 14:10 val. Išsakytas grasinimas, kad nupjaus jai koją, buvo realus, nes prieš tai prieš ją naudojo fizinį smurtą, atrodė agresyviai nusiteikęs. Kai kaltinamasis jai liepė gultis į lovą, grasino, kad nupjaus jai koją, ji net buvo atsiklaupusi ant kelių, maldavo nustoti jai gąsdinti ir padėti siaurapjūklį. Kaltinamasis siaurapjūklį laikė rankoje, kita ranka laikė jos ranką ir žiūrėjo tiesiai į ją. Du kartus liepė gultis, nes nupjaus koją. Muistydamasi ji ištruko iš kaltinamojo sugriebimo ir išbėgo į laiptinę. Policijos nekvietė, nes bijojo E. S. (b. l. 42-44); liudytojos A. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2019-12-17, apie 07.00 val., G. G. grįžo į namus. Pastebėjo, kad pastarosios veidas sužalotas: mėlynas veidas, mėlyna kakta, sužalota dešinė ausis. Kai G. pakėlė savo megztinį, tai ant nugaros buvo patinimas. Matėsi sužalojimas ant rankos. Nukentėjusioji skundėsi galvos skausmais, papasakojo, kad kaltinamasis pastarąją mušė rankomis, spardė, grasino pastarajai nupjauti koją elektriniu pjūklu. Kaltinamasis liepė nukentėjusiajai gultis, grasino nupjauti koją. Apie 7:00 val. ji paskambino telefono numeriu 112 ir pranešė, kad yra reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes sugyventinis sumušė dukrą. 2019-12-17, apie 08:00 val., į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo klausinėti nukentėjusiąją dėl sumušimo aplinkybių. Vėliau atvyko ir greitoji medicinos pagalba (b.l. 47-49); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1763/2019(04), kurioje nurodyta, kad G. G. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinio užausio srityje, kaktos kairėje, kairio voko - kairio antakio srityje, kairės ausies srityje, dešiniame žaste, abipus nugaroje, kairio klubo sąnario srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinės ausies srityje, kraujosruva viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietai bukais daiktai ar galimai paviršiais, mažiausiai 10 trauminių poveikių metu; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 67-68); vaizdo įrašu, kuriame matosi sužalota nukentėjusioji. Nukentėjusioji policijos pareigūnei papasakojo, kad buvo sumušta sugyventinio. Pastarasis ją mušė rankomis bei spardė į įvairias kūno vietas (b.l. 18- 20).

- (dėl kūno sužalojimo) Nusikalstamos veikos padarymo objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos padarymo sudėtis – materiali. Nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas kūno sužalojimas, fizinis skausmas. Kvalifikuojantis požymi – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

- (dėl grasinimo nužudyti) Nusikalstamos veikos padarymo objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė grasinimu nužudyti, grasinimai buvo realūs. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nereikalaujanti pasekmių. Subjektyvinė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. S. niekur nedirbo, užimtumo tarnyboje neregistruotas, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 1 kartą, nusikalstamą veiką padarė per labai trumpą laiką po paskutinio nuteisimo, turėdamas teistumą, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. skirtina bausmė mažintina 1/3, nes buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. skirtina bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2019-11-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų įstatymams, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LAT baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-254/2009). Taigi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 105.05 eurų turtinės žalos atlyginimo. Žala atsirado suteikus medicininę pagalbą nukentėjusiajai. Ši turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei skirti bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. bei skirti bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę bei skirti subendrintą – 1 (vienerių) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti sumažintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2019-11-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei 28 MGL (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą, kurią įpareigoti sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d 1 p., 7 d., skirti įpareigojimus:

- būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiuose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę įpareigoti įvykdyti per 3 (tris) mėnesius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – siaurapjūklį „Bosch“ grąžinti kaltinamajam.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš E. S. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“), 105.05 Eur (vieną šimtą penkis eurus 5 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas