- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-162-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07183-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Atsakovas
- S. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) S. B. (S. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Antico“ ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Antico“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos V. Kononenkos administratorių biuro, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. B., prašydama priteisti iš atsakovo 28 081,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nutarta areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, šiame ieškinyje nurodytų reikalavimų, bendrai 28 081,85 Eur sumai, atsakovui leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove.
3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 28 081,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; bei valstybės naudai iš atsakovo priteisė 658,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
4. Atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, po ko ieškovei atsiliepime be kita ko sumažinus ieškinio reikalavimą 8 471,23 Eur sumai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 8 471,23 Eur skolos priteisimo bei priteisė iš atsakovo ieškovei 19 610,62 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 26,56 Eur pašto išlaidų bei 441 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
5. Atsakovas 2023 m. lapkričio 30 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo, prašydamas šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas be kita ko atkreipė dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas ir sumažino iš atsakovo priteistų piniginių reikalavimų dydį iki 19 610,62 Eur, tačiau atsakovo areštuotų lėšų dydis nebuvo sumažintas ir liko 28 081,85 Eur. Pažymėjo, kad dėl šios objektyvios priežasties ir dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų atsakovas negali naudotis savo piniginėmis lėšomis, atlikti kokių nors mokėjimų, tame tarpe ir sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, todėl prašė nuo jo atleisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė bei nustatė atsakovui terminą iki 2023 m. gruodžio 8 d. imtinai nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. už pateiktą apeliacinį skundą sumokėti 441 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, t. y. išrašų iš valstybės įmonės Registro centro apie turimą turtą, duomenų apie gaunamas pajams, išrašų iš sąskaitų ir kt. Teismas pažymėjo, kad atsakovo vienintelis argumentas, kad sąskaita yra areštuota, todėl jis negali sumokėti žyminio mokesčio, nėra pagrindas tenkinti jo prašymą, nes tai neįrodo sunkios atsakovo materialinės padėties. Teismas sprendė, kad atsakovas jokių rašytinių įrodymų, įrodančių jo sunkią materialinę padėtį, nepateikė, todėl atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas S. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
7.1. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai neatitinka objektyvios realybės ir prieštarauja paties pirmosios instancijos teismo procesiniams veiksmams ir sprendimams civilinėje byloje. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, šiame ieškinyje nurodytų reikalavimų, bendrai 28 081,85 Eur sumai, atsakovui leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Tokiu būdu visas atsakovo turtas, lėšos ir banko sąskaitos šiai dienai yra areštuotos to paties teismo ir jis neturi galimybės jomis disponuoti visiškai, kadangi, jei, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, atsakovas turėtų lėšų ar turto padengti teismo nurodomą 28 081,85 Eur sumą (kuri yra klaidinga, kadangi pats pirmosios instancijos teismas ją vėliau sumažino), ši lėšų suma jau būtų buvusi sumokėta/nurašyta/išieškota ir nebūtų pagrindo atsakovui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios šiai dienai galioja toliau. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti duomenų apie jo turtinę padėtį, kadangi jo padėtis bei situacija (pritaikius jam laikinąsias apsaugos priemones) yra akivaizdi, kaip akivaizdus ir jo negalėjimas sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodomą žyminio mokesčio sumą.
7.2. Pažymi, kad negali atlikti jokių mokėjimų su jokiomis jam priklausančiomis lėšomis, nes visos jo sąskaitos yra areštuotos, juolab, kad ir bet kokios pajamos iš darbo santykių gali būti pervedamos tik į tas pačias jau areštuotas banko sąskaitas, kuriomis negalima disponuoti (nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio pakeitimo įstatymui). Dėl šios objektyvios priežasties ir dėl paties pirmosios instancijos teismo veiksmų atsakovas negali naudotis savo piniginėmis lėšomis, atlikti kokių nors mokėjimų, tame tarpe ir sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir todėl privalėjo būti nuo jo atleistas CPK 83 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
3. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatant terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
5. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti mokamas ir už apeliacinius skundus; tokio žyminio mokesčio dydis yra nurodytas CPK 80 straipsnio 4 dalyje. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį, kartu su apeliaciniu skundu be kita ko turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, jog asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
6. Teismo galimybė atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, toks prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, pagrindas atleisti asmenį nuo pareigos sumokėti dalį už jo teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio yra konstatuojamas tik tuo atveju, kai asmuo pakankamai pagrindžia, jog jo turtinė padėtis yra sudėtinga ir tai objektyviai kliudo jam įvykdyti pareigą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Taip pat pažymėtina, kad pagal minėtą teisės normą asmuo gali būti atleistas nuo dalies, o ne nuo viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, ir kt. Tačiau šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Sunki asmens turtinė padėtis, kuria, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, manytina, remiasi atsakovas, tokią poziciją iš esmės motyvuodamas teismo jam pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, įstatyme nėra nurodyta kaip pagrindas atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Aplinkybė apie sunkią turtinę padėtį, kaip minėta, gali sudaryti pagrindą asmenį atleisti tik nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio. Aptariamu atveju, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl atsakovo prašymas atleisti jį nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio yra nepagrįstas.
7. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė ir pagrindo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip tai numatyta minėtoje CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Apeliantas akcentavo, kad visas jo turtas, lėšos ir banko sąskaitos yra areštuotos to paties teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir jis neturi galimybės disponuoti lėšomis, dėl ko, anot apelianto, nėra jokio teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti duomenų apie jo turtinę padėtį, kadangi jo padėtis bei situacija (pritaikius jam laikinąsias apsaugos priemones) yra akivaizdi, kaip akivaizdus ir jo negalėjimas sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodomą žyminio mokesčio sumą. Visgi, įvertinus apelianto argumentus apie tai, kad jo turtas, banko sąskaitos areštuotos, manytina, kad vien šie argumentai (apie atsakovo turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones) savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir lemia negalėjimą sumokėti įstatyme numatyto žyminio mokesčio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas net nenurodo, ar turi ir kokio turto turi, kas sudaro jo pajamas, ar turi išlaikytinių ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis), t. y. pačiam atsakovui, o atsakovas jokių kitų įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti jo turtinę padėtį kaip sunkią ir pagrįstų šio instituto taikymo reikalingumą, nepateikė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atmestas pagrįstai.
8. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
9. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo terminas yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nustato atsakovui naują terminą (10 dienų) skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams (žyminio mokesčio sumokėjimui) ištaisyti.
10. Kitos atskirajame skunde akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo S. B. (S. B.) atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui S. B. 10 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. nutartyje, pašalinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.