- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- eA-68-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00038-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. P. R., D. P. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. P. R. ir D. P. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. P. R. ir D. P. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai L. P. R. ir D. P. R. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti kiekvienam pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), po 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjai grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjai 2023 m. spalio 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė tarptautinės apsaugos prašymus. 2023 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka.
2.2. Pareiškėjas D. P. R. yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. 2023 m gruodžio 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą nurodoma, kad pareiškėjas negali būti išskirtas su broliu užsieniečiu L. P. R., kuris yra jo vienintelis būdas bendrauti su aplinka dėl turimo psichosocialinio sutrikimo. Pareiškėjai 2023 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą kreiptis į Prancūzijos Respubliką su prašymu perimti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Prancūzijos Respublikoje gyvena pareiškėjų mama, kuri prašė perduoti sūnus jos globai.
2.3. Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimais nuspręsta perduoti pareiškėjus Latvijos Respublikai. Pareiškėjai apskundė 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimus teismui. 2023 m. gruodžio 14 d. priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje Nr. eI2-13347-979/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09845-2023-6); sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje Nr. eI2-13347-979/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09845-2023-6).
2.4. VSAT nevykdė teismo nutarties, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai buvo perduoti Latvijos Respublikai. Teismo nutarties nevykdymas lėmė pareiškėjų prieglobsčio procedūrų vilkinimą, nežinomybę dėl jų teisinės padėties ir taikomų procedūrų, neigiamus išgyvenimus, sukėlė emocinę depresiją, kuri turi įtakos pareiškėjo D. P. R. psichosocialinio sutrikimo raidai.
2.5. Pareiškėjų dvasiniai išgyvenimai yra tiesioginė neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų pasekmė, t. y. tarp neteisėtų institucijų veiksmų ir žalos pareiškėjams egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėjų interesas kuo skubiau susijungti su motina, kuri gali ir nori pasirūpinti pareiškėjais, išvengti aplinkos keitimo ir papildomų migracijos procedūrų, buvo ignoruotas, juos perduodant Latvijos Respublikai.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSAT atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. 2023 m. rugsėjo 7 d. kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai vykdant kriminalinės žvalgybos informacijos patikrinimą, buvo sulaikyti pareiškėjai. Pareiškėjas L. P. R. neturėjo su savimi asmens dokumentų, pateikė tik Šri Lankos piliečio paso, išduoto L. P. Robert vardu, nepatvirtintą kopiją. Sulaikymo metu D. P. R. pateikė Prancūzijos Respublikos pabėgėlio kelionės dokumentą, išduotą T. K. vardu. Vėliau asmuo prisistatė D. P. R. vardu bei pateikė Šri Lankos piliečio paso, išduoto D. P. R. nepatvirtintą kopiją. Asmenys neturėjo galiojančių kelionės dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tikrinant asmenis buvo nustatyta, jog jie neteisėtai kirto valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.
4.2. Apklausos metu pareiškėjai nurodė, kad jų kelionės tikslas buvo Prancūzijos Respublika. 2023 m. lapkričio 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus, kuriais nusprendė perduoti pareiškėjus Latvijos Respublikai.
4.3. Pareiškėjai skunde nepagrįstai bando įrodyti, kad teismo nutarties nevykdymas, kuriuo taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, lėmė pareiškėjų prieglobsčio procedūrų vilkinimą, pažeidžiamo asmens teisės į apsaugą ir priežiūrą apribojimą, pagilino dvasinį sukrėtimą dėl kilmės valstybėje patirto persekiojimo ir priverstinio išvykimo, sukėlę emocinę depresiją, kuri turi įtakos pareiškėjo D. P. R. psichosocialinio sutrikimo raidai.
4.4. Pareiškėjai grindžia skundą ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjams padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjų nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjai pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kaip būtent pasireiškė jiems tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pareiškėjai turi pareigą įrodyti priežastinio ryšio tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir jiems padarytos žalos buvimą, taip pat įrodyti konkrečią jų atžvilgiu kilusią neturtinę žalą, neturtinės žalos dydį, pareiškėjai vertina neturtinę žalą 1 000 Eur suma.
4.5. Pareiškėjai skunde pateikti argumentai dėl jų neigiamų išgyvenimų, vertinant, kad VSAT pareigūnai neteisėtais veiksmais nevykdė teismo nutarties, taip pat dvasiniai išgyvenimai, sulaikant bei apribojant teisę prašyti perduoti jų prieglobsčio prašymą nagrinėti Prancūzijai, kur gyvena pareiškėjų mama, yra tik deklaratyvūs teiginiai. Tokius išgyvenimus patiria beveik kiekvienas asmuo, atvykęs į svetimą šalį ne turistiniais tikslais, kurioje jis susiduria su kitu gyvenimo būdu, kitais papročiais, kitomis saugomis vertybėmis, jaučia nežinomybę dėl savo ateities, o ypatingai tuomet, kai asmuo atsiduria kitoje valstybėje neteisėtu būdu, neturėdamas asmens dokumentų, nemokėdamas užsienio kalbos. Pareiškėjai pateko į tokią padėtį ne dėl VSAT pareigūnų kaltės, o sąmoningai pasirinkdami savo veiksmų modelį bei jo įgyvendinimo būdą.
4.6. Pareiškėjai nepagrįstai bando įrodyti skunde išdėstytus argumentus dėl dvasinių išgyvenimų pasekmių. Nors pareiškėjų interesas buvo kuo skubiau susijungti su motina, kuri gali pasirūpinti jais, tačiau asmens noras, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas vienoje ar kitoje valstybėje narėje, nėra pagrindas taikyti diskrecinę išlygą. Skunde nurodytas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
4.7. Pareiškėjų teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtina tariamų VSAT neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o, nesant šios būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama. Pareiškėjai taip pat nepagrindė ir kitos būtinos sąlygos – neturtinės žalos ir jos dydžio, nepateikė savo paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų, nenurodė priežastinio ryšio tarp jiems tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą iš dalies – pripažino, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, nevykdydamas teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei perduodama pareiškėjus Latvijos Respublikai, pažeidė pareiškėjų teisės, atmetė pareiškėjų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
6. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:
6.1. Pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 7 d. neteisėtai kirto valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. 2023 m. rugsėjo 13 d. Migracijos departamente gauti pareiškėjų prašymai suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už asmenų prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, Migracijos departamentas kreipėsi į atsakingas Latvijos Respublikos institucijas su prašymu perimti pareiškėjus savo žinion.
6.2. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikoma prieglobsčio prašymo nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka procedūra.
6.3. Latvijos Respublikos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba 2023 m. lapkričio 22 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko perimti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašiusius pareiškėjus.
6.4. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimus, kuriais nusprendė perduoti pareiškėjus Latvijos Respublikai. Abu pareiškėjai buvo supažindinti su priimtais sprendimais ir sutiko su jais. Buvo pavesta vykdyti sprendimus VSAT, o 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimai buvo įvykdyti ir pareiškėjai buvo perduoti Latvijos Respublikai.
6.5. Pareiškėjai apskundė Migracijos departamento sprendimą dėl jų perdavimo Latvijos Respublikai.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuspręsta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje Nr. eI2-13347-979/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09845-2023-6); sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje Nr. eI2-13347-979/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09845-2023-6).
6.7. Pareiškėjas D. P. R. yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu (2023 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“). Pareiškėjas D. P. R. negali būti išskirtas su broliu užsieniečiu L. P. R., kuris yra jo vienintelis būdas bendrauti su aplinka dėl turimo psichosocialinio sutrikimo.
6.8. Pareiškėjai buvo perduoti Latvijos Respublikai, nes VSAT nevykdė teismo nutarties, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (6.271 str., 6.246 str. 1 d., 6.250 str. 1 d.), padarė išvadą, kad neteisėti Migracijos departamento veiksmai yra nustatyti, Migracijos departamentas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų ar pateisintų nutarties nevykdymą šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais susiję pareiškėjų išgyvenimai, moralinės kančios, bendravimo galimybių apribojimas, rasinės diskriminacijos jausmas, kuriuos pareiškėjai patyrė dėl neteisėtų Lietuvos valstybės institucijų veiksmų, perduodant pareiškėjus Latvijos Respublikai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto dėl konkrečių nepatogumų, t. y. nežinomybės dėl jų teisinės padėties ir taikomų procedūrų, neigiamų išgyvenimų, pagilėjusio dvasinio sukrėtimo dėl kilmės valstybėje patirto persekiojimo ir priverstinio išvykimo, emocinės depresijos sukėlimo, kuri turi įtakos pareiškėjo D. P. R. psichosocialinio sutrikimo raidai, byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp VSAT neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos neturtinės žalos: dėl neteisėtų VSAT veiksmų pareiškėjai patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumus, nežinomybę, t. y. nagrinėjamoje byloje nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos neturtinės žalos.
10. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju fakto, kad VSAT, nevykdydama teismo nutarties, kuria taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bei perduodama pareiškėjus Latvijos Respublikai, pažeidė pareiškėjų teises, konstatavimas, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo, pinigais yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma. Teismas vertino, kad teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjų atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas.
III.
11. Pareiškėjai apeliaciniame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.
12. Pareiškėjai grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pareiškėjų patirti išgyvenimai tiesiogiai susiję su institucijų neteisėtais veiksmais, pareiškėjų teisių neįmanoma atkurti ir realizuoti, pareiškėjai neteisėtai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Šalies argumentai
12.2. Pareiškėjai nurodė, kad jų teisių pažeidimas sukėlė moralines kančias, nepasitikėjimą visuomene, teismu ir valstybės institucijomis, rasinės diskriminacijos jausmą, bendravimo galimybių apribojimą, pagilino nuo prievartos kilmės valstybėje bėgančių pareiškėjų psichologines kančias ir baimę dėl ateities. Šie pareiškėjų dvasiniai išgyvenimai ir fizinės kančios yra tiesioginė neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų pasekmė.
12.3. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Paliutis prieš Lietuvą pripažino, kad dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo nevykdymo buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. EŽTT vertinimu, dėl sprendimo nevykdymo pareiškėjas patyrė nemalonumus ir jautė nusivylimą dėl to, kad nacionaliniai teismai neišnagrinėjo jo reikalavimo, taip pažeisdami Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Teismas darė išvadą, kad vien pažeidimo konstatavimas nebūtų pakankama satisfakcija už pareiškėjo kančias ir nusivylimą, todėl patenkino pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos ir priteisė jam 5 000 EUR (Paliutis prieš Lietuvą, Nr. 34085/09 § 50-59).
12.4. Teismo nutarties nevykdymas iš esmės pakirto pareiškėjų pasitikėjimą valstybe, teismine sistema, teisingumu. Teismo teiginys, kad teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjų atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui teisių gynimo būdas, nepagrįstas, atsižvelgiant į VSAT padaryto pažeidimo mastą.
12.5. Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad, nevykdant teismo nutarties, pažeistos asmens su negalia teisės.
12.6. Sprendimas remiasi tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suteikia galimybę teismui spręsti, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra priimti identiškose situacijose ir susiję su institucijų veiksmais, kuriais nebuvo pažeisti tiesioginiai teismo nurodymai, taip pat kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir padėtis, buvusi iki jų atlikimo, galėjo būti atkurta. Teismas nesiėmė jokių priemonių gauti institucijų paaiškinimus, kodėl buvo pažeistas teismo nurodymas, o, negavęs jų, tai interpretavo pareiškėjų nenaudai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atstovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Atsakovo atstovas nurodo, kad, įvertinus nustatytus pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimus, jų trukmę ir mastą, taip pat tai, kad pareiškėjai neįvardijo konkrečių atvejų, kai jie dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) susidūrė su esminiais sunkumais veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, o iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. galutinai išnagrinėjo pareiškėjų skundą dėl jų perdavimo Latvijos Respublikai teisėtumo ir atmetė jį, o taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo panaikintos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir jų teisės nebuvo pažeistos tiek, kad joms apginti nepakaktų konstatuoti paties pažeidimo fakto.
15. Byloje nėra pateikta įrodymų ar nustatyta, jog dėl pareiškėjų teisių pažeidimo būtų pakenkta jų psichinei ir fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjams, taip pat nenustatyta kitų pažeidimų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjams kilo tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti kiekvienam iš pareiškėjų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau nurodė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo.
18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo visas būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį), bylos šalys neginčija šios pirmosios instancijos sprendimo dalies. Pareiškėjai nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjas nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Todėl nagrinėjamu atveju spręstina, ar pareiškėjų patirta neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.
21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025). EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad jei asmuo patyrė nemalonumus ir jautė nusivylimą dėl to, kad nacionaliniai teismai neišnagrinėjo jo reikalavimo, taip pažeisdami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, vien pažeidimo konstatavimas nebūtų pakankama satisfakcija už pareiškėjo kančias ir nusivylimą (2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kildina neturtinės žalos atsiradimą iš to, kad jų teisių pažeidimas sukėlė moralines kančias, nepasitikėjimą visuomene ir valstybės institucijomis, rasinės diskriminacijos jausmą, bendravimo galimybių apribojimą, pagilino nuo prievartos kilmės valstybėje bėgančių pareiškėjų psichologines kančias ir baimę dėl ateities, nežinomybę dėl jų teisinės padėties ir taikomų procedūrų, neigiamus išgyvenimus, pagilino dvasinį sukrėtimą dėl kilmės valstybėje patirto persekiojimo ir priverstinio išvykimo, sukėlė emocinę depresiją. Pareiškėjai teigė, kad šie pareiškėjų dvasiniai išgyvenimai ir fizinės kančios yra tiesioginė neteisėtų Lietuvos valstybės (jos atstovo VSAT) veiksmų pasekmė.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
24. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, yra svarbios šios byloje nustatytos aplinkybės: pareiškėjas D. P. R. yra pažeidžiamas asmuo; VSAT nevykdė įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nuspręsta sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje Nr. eI2-13347-979/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09845-2023-6); sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210427, kuriuo D. P. R. perduodamas Latvijos Respublikai, vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje Nr. eI2-13347-979/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-09845-2023-6); pareiškėjai buvo išsiųsti į Latvijos Respubliką, pareiškėjų nurodytus išgyvenimus). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjai, iš kurių vienas yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, buvo išsiųsti į kitą valstybę, nepaisant teismo nutartimi nustatyto laikino draudimo atlikti tokius veiksmus, sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjai patyrė jų nurodytus išgyvenimus ir pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatyto pareiškėjų teisių pažeidimų pobūdį, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl pareiškėjų išsiuntimo į Latviją būtų pakenkta pareiškėjų fizinei ir psichinei sveikatai, kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjui L. P. R. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o įvertinus, kad pareiškėjas D. P. R. yra pažeidžiamas asmuo, priteisti jam 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui L. P. R. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjui D. P. R. –700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
27. Kadangi galutinis teismo sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjų naudai, jie įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 staipsnio 1 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas yra palankus pareiškėjams, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų (jų dalies) atlyginimą.
28. Pareiškėjai nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) (ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, sumokėta žyminio mokesčio permoka – 11,50 Eur – grąžinama pareiškėjui D. P. R.. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. P. R. ir D. P. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui L. P. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 500 (penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjui D. P. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 700 (septynis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Grąžinti pareiškėjui D. P. R. žyminio mokesčio permoką – 11,50 Eur (vienuoliką eurų ir 50 ct).
Nutartis neskundžiama.