- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-6089-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01372-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Giedrė Gabrielė Stepankevič
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) po J. R., mirusios 1974 m. vasario 4 d., mirties jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos dukra Z. R.; 2) kad po Z. R., mirusios 2015 m. spalio 17 d., mirties jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos dukra (pareiškėja) I. J.. Nurodė, kad J. R. santuokos sudariusi nebuvo, turėjo vieną vaiką Z. R., kuri taip pat nebuvo sudariusi santuokos ir turėjo vieną vaiką – pareiškėją I. J.. Po J. R. mirties Z. R. liko gyventi mirusiajai priklausiusiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po Z. R. mirties šį turtą perėmė pareiškėja, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos bus galima nustatyti, kad Z. R. ir I. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašymą palaikė, rėmėsi pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. R., mirusi 1974 m. vasario 4 d., santuokos sudariusi nebuvo, turėjo vieną vaiką Z. R.. Z. R., mirusi 2015 m. spalio 17 d., taip pat nebuvo sudariusi santuokos, turėjo vieną vaiką – pareiškėją I. J.. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausė J. R.. Iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo pranešimo ir Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro pažymos, nustatyta, kad apie J. R. ir Z. R. palikimo priėmimą duomenų nėra.
Pareiškėjos teigimu, po močiutės J. R. mirties vienintelė įstatyminė įpėdinė buvo dukra, pareiškėjos motina, Z. R., kuri dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, tačiau toliau liko gyventi J. R. priklausiusiame gyvenamajame name, mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo, tvarkė, taip pat pradėjo naudotis palikėjos asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais. Šioms aplinkybėms patvirtinti rašytinių įrodymų neišliko, tačiau jas patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos ilgametės pareiškėjos šeimos kaimynės, gyvenančios netoli nurodyto gyvenamojo namo, F. B. ir L. V.. Po Z. R. mirties vienintelė įstatyminė įpėdinė yra pareiškėja, kuri dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, tačiau liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūpinasi turtu, jį prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimų už komunalines paslaugas kvitai. Taip pat liudytojos F. B. ir L. V. patvirtino, kad visą laiką nurodytame name gyveno pareiškėjos šeima: močiutė, motina ir pati pareiškėja, kurios turtu rūpinosi, išlaikė ir prižiūrėjo. Pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po J. R. mirties 1974 m. vasario 4 d. jos palikimą priėmė turtą pradėdama valdyti jos dukra Z. R., o po Z. R. mirties 2015 m. spalio 17 d. jos palikimą aktyviais veiksmais priėmė turtą pradėdama valdyti pareiškėja I. J.. Dėl to pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. R. ((duomenys neskelbtini) mirties 1974 m. vasario 4 d. priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. spalio 17 d. priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. J. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą