Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, išsituokęs, neįgalus, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje;

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pasikeitus BK 75 straipsnio redakcijai, 2017 m. birželio 12 d. nutartimi likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus, 2016 m. birželio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. ir A. V., 2017 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini)bute Nr. 17, veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tarpusavio ginčo su V. A. metu, A. V. trenkus V. A. vieną kartą rankos kumščiu į galvos sritį, šiam nukritus ant žemės; M. Š. koja spyrus ne mažiau keturių kartų V. A. į šonkaulių sritį, užšoko ant kairės kojos šlaunikaulio, tuo padarydami kairio šlaunikaulio lūžį, dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam V. A. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas kaip kaltinamasis, M. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną girtuokliavo pas D. S.. Vėliau atėjo V. A., po to A. V., kurie taip pat gėrė kartu. Jis pradėjo kibti prie V. A., nes pastarasis anksčiau buvo jį apvogęs, nurengęs drabužius, nuavęs kedus. Kiek smūgių sudavė, negali tiksliai pasakyti, tačiau matė, kad vieną smūgį sudavė ir A. V., matė, kad V. A. sėdėjo ant grindų, tačiau nugriuvęs nebuvo. Po to jis įėjo į virtuvę, kur gėrė ir tuo metu nematė, ką veikė A. V.. Kad A. V. būtų užšokęs ant V. A. kojos, jis nematė, jis pats taip pat nebuvo užšokęs ant nukentėjusiojo kojos, kas sužalojo nukentėjusįjį, nematė. Buvo girtas, tai gal ir jis užšoko ant nukentėjusiojo kojos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 tome, 65-66 b. l., šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Š. parodė, kad tą dieną jis atėjo pas pažįstamą D., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Jam atėjus, D. su savo sugyventiniu pravarde „Š.“ virtuvėje ir vartojo alkoholį. Jis atsinešė butelį degtinės ir gėrė. Netrukus beveik vienu metu atėjo iš matymo pažįstamas V. A. ir pažįstamas A. V., kurie prisijungė prie jų kompanijos ir su jais taip pat pradėjo vartoto alkoholinius gėrimus. V. A. buvo nuėjęs į holo kambarį žiūrėti televizoriaus. Vėliau tarp jo ir V. A. kilo konfliktas, dėl ko jis ne daugiau du kartus kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Ar sudavė daugiau smūgių dėl girtumo neatsimena. Pamena, kad kai jis sudavė V. A. smūgius, šalia buvo ir A. V.. Ar su A. V. toliau mušė V. A., nepamena, tačiau atsimena, kad kažkuris iš jų V. A. užšoko ant kojos, bet kuris tai padarė neatsimena. Dėl padarytos veikos gailisi.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną pas D. S. nebuvo, V. A. nepažįsta ir jokio incidento tarp jų nėra buvę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. Š. prisipažinimo iš dalies, kaltinamųjų kaltę įrodo nukentėjusiojo V. A. ir liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Veikos kvalifikavimas

Vertindamas kaltinamojo M. Š. paaiškinimus, kad jis nepamena, ar kuris jų – jis ar A. V. – buvo užšokęs ant nukentėjusiojo kojos, sulaužydamas jam kairės kojos šlaunikaulį, teismas sprendžia, kad taip kaltinamasis siekia išvengti pats griežtesnės bausmės, o taip pat galimai bijodamas kaltinamojo A. V., siekia sušvelninti jo padėtį.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-7-67-511/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius.

Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. paaiškino, dėl kokių priežasčių muša nukentėjusįjį, teisiamajame posėdyje patvirtindamas, kad jis paaiškino A. V., koks yra V. A., nurodydamas, kad „po pasidaužymo“ A. V. irgi šūkaliojo ant nukentėjusiojo, matė, kad A. V. sudavė. Nukentėjusiajam smūgį, be to nurodė, kad jam nuėjus išgerti į virtuvę, A. V. buvo pasilikęs su nukentėjusiuoju. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis buvo mušamas abiejų kaltinamųjų. Nors kaltinamasis A. V. neigia savo buvimą minėtame bute ir dalyvavimą mušant nukentėjusįjį, o kaltinamasis M. Š. teigia, jog nepamena, ar kas buvo, o jei buvo, tai kuris užšokęs ant nukentėjusiojo kojos, teismas sprendžia, kad tyčinis abiejų kaltinamųjų dalyvavimas bendrais veiksmais mušant nukentėjusįjį yra įrodytas. Teismui nekyla abejonių, jog abu kaltinamieji suvokė, kad jie bendrais veiksmais dalyvauja darant tyčinį nusikaltimą. Atkreiptinas dėmesys, kad subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairiosios kojos šlaunikaulio sulaužymo. Kaip nurodoma specialisto išvadoje, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę šlaunį. Tiek kaltinamieji, tiek liudytojai įvykio metu buvo neblaivūs, duomenų, kad nukentėjusysis dėl neblaivumo negalėtų atsiminti įvykio aplinkybių byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo netikėti jo paaiškinimais, kad abu kaltinamieji mušė jį, o vienas jų užšoko ant kairės kojos šlaunikaulio ir jį sulaužė. Objektyvių duomenų, paneigiančių tai byloje nenustatyta, nes niekas nenurodė, kad nukentėjusysis butų smarkiai griuvęs ir to susilaužęs šlaunikaulį.

Teismas pripažįsta, kad taip veikdami kaltinamieji suvokė, kad žmogui gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų. Teismas sprendžia, jog bylos duomenimis pagrįsta išvada, kad abiejų kaltinamųjų susitarimas sumušti nukentėjusįjį apėmė bet kokį smurtą, juos tenkino bet kokie sveikatos sutrikdymo padariniai, konkrečių padarinių kaltinamieji savo sąmonėje nedetalizavo. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamiesiems bendrininkaujant ir veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis esant vykdytojo ekscesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-235/2001 ir kt.). Aplinkybių, kurios rodytų vykdytojo ekscesą, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

Jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis susižalojo kitu, negu nurodyta kaltinime, būdu, byloje nėra, niekas iš apklaustų ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu asmenų nenurodė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs ir dėl to susilaužęs koją, o pats nukentėjusysis nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad smurto prieš jį naudojimo metu buvo užšokta ant jo kojos, dėl ko buvo sulaužytas šlaunikaulis.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų A. V. ir M. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, nes dėl tyčia jų abiejų bendrais veiksmais pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo sulaužytas kairės kojos šlaunikaulis, dėl ko nukentėjusiojo V. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Kaltinamųjų M. Š. ir A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstam veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį abiem kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam M. Š., teismas vertina tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, bedarbis, baustas administracine tvarka, praeityje neteistas. Nusikaltimas nebuvo planuotas, tačiau jis pirmas pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, neva dėl ankstesnio jo pažeminimo, o taip pat nestabdė kaltinamojo A. V., kuris nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo smurtą be jokios priežasties. Teismas pripažįsta, kad teisinga ir protinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, laikytinas laisvės apribojimas ir įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 6 punktuose, 7 dalyje – įpareigojimas nustatytu laiku atlyginti neturtinę žalą. Tokia bausmė, teismo įsitikinimu, sudarys sąlygas įtvirtinti bausmės paskirtį, nebus per griežta, tačiau padės kaltinamajam koreguoti jo elgesį, nes, teismo manymu, kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, galėtų kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (BK 41, 54 straipsnis).

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam A. V., teismas vertina tai, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus, siekė suklaidinti teismą, teigdamas, jog tą dieną jis apskritai nebuvo D. S. bute ir nieko apie nukentėjusiojo sužalojimą nežino. Kaltinamasis yra bedarbis, baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs. Nusikaltimas nebuvo planuotas, tačiau jis, pamatęs, kad M. Š. smurtauja nukentėjusiojo atžvilgiu, ne tik jo nestabdė, bet be jokios priežasties pats pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme, todėl teismas pripažįsta, kad teisinga ir protinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, laikytinas maksimalios trukmės laisvės apribojimas ir įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 6 punktuose, 7 dalyje – įpareigojimas nustatytu laiku atlyginti neturtinę žalą. Tokia bausmė, teismo įsitikinimu, sudarys sąlygas įtvirtinti bausmės paskirtį, nebus per griežta, tačiau padės kaltinamajam koreguoti jo elgesį. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam suteiktina galimybė pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, sudarant sąlygas vykdant teismo paskirtus įpareigojimus įgyvendinti bausmės paskirtį ir taip tinkamai pakoreguoti jo elgesį (BK 41, 54 straipsnis).

Kardomoji priemonė kaltinamiesiems nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) ne turtinei žalai atlyginti. Jis nurodė, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, nepatogumus, jam buvo atlikta operacija, gydytas ligoninėje, taikyta reabilitacija. Dėl patirto sužalojimo sutrumpėjo koja, dėl ko tapo sunkiau vaikščioti, pradėjo šlubuoti, reikalinga ortopedinė avalynė (110-111 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, jog nukentėjusįjį mušė abu kaltinamieji, dėl jų vartoto brutalaus smurto buvo sulaužytas nukentėjusiojo šlaunikaulis, dėl ko jis patyrė skausmą, buvo operuotas, po sužalojimo vaikšto šlubuodamas ir, suprantama, ateityje jaus šio sužalojimo pasekmes. Teismas pripažįsta, kad prašoma priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinė žala yra per didelė, todėl, vadovaudamasis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-5/2014 ir kt.), sprendžia, jog prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1 500 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. birželio 20 d. Sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-17-T-2156-12467, nukentėjusįjį V. A. atstovavo advokatė Liudmila Žiubikienė, suteikiant jam 100 proc. valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą (85 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. pažymoje nurodyta, jog advokato pagalbos išlaidos sudaro 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų).

Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistina 130 Eur valstybės naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 312 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; per 10 (dešimt) mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. Š. ir A. V. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų M. Š. ir A. V. priteisti solidariai 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidas valstybės naudai, nurodant priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bankuose: „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor“, LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 ir kt., nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.