Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-395-524/2009 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės J. L. atstovas 2008 m. spalio 10 d. pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės išduotą 2007 m. vasario 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1 nuo jo išrašymo dienos bei priteisti iš atsakovo V. Ž. bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant šią bylą yra reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, pateikti išaiškinimai. Nutartyje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės iš esmės atitinka nagrinėjamos bylos teismo sprendime bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą teismų praktiką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, tai yra buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku.

Įstatymo reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija minėtoje 2007 m. spalio 1 d. nutartyje pažymėjo, jog neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.

Nurodytoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi - pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Įstatyme nurodytą sąvoka „asmeniniai santykiai“ teismų praktikoje aiškinama kaip teisiškai reikšmingos aplinkybės, įvykiai, faktai, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie gali turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeninio pobūdžio santykiais, tiesioginiam kontrahentui pagal vekselį, taip pat nesąžiningam vėlesniam vekselio turėtojui, tai yra tokiam, kuris, įgydamas vekselį, žinojo apie santykių tarp vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, trūkumus, žinojo, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba žinojo apie kitokius vekselių ankstesniųjų teisinių santykių dalyvių defektus, tačiau, nepaisant to, vis tiek įsigijo vekselį ir pateikė jį apmokėti, nes tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą skolininko nenaudai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Be to, vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kaip minėta, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Be to, teisiškai svarbu ir tai, kad kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų nedelsdamas ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas indosamentu arba pateiktas vykdymui.

2007 m. vasario 9 d. ieškovė pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti atsakovui 131 000 Lt iki 2007 m. kovo 9 d. Atsakovas teikė ieškovei 2007 m. kovo 13 d. įspėjimą iki 2007 m. kovo 23 d. geruoju grąžinti 131 000 Lt skolą. 2007 m. kovo 26 d. buvo padarytas notaro vykdomasis įrašas dėl vekselyje numatytu terminu nesumokėtos 75 000 Lt sumos išieškojimo. Šio vykdomojo įrašo pagrindu 2007 m. balandžio mėnesį antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus išieškant iš areštuoto skolininkės turto. 2007 m. gegužės 4 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl areštuoto skolininkės J. L. turto pardavimo varžytynėse. Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi išieškotojo prašymu skolininkei J. L. paskirtas kuratorius vykdymo procese (kuratoriaus skyrimo argumentai: antstolio procesinių dokumentų skolininkei neįmanoma įteikti, vykdomajame dokumente nurodytu adresu jie nepriimami). 2008 m. balandžio 25 d. skolininkė J. L. pateikė antstoliui pranešimą, kuriuo nesutiko su antstolio nustatyta parduodamo varžytynėse žemės sklypo kaina. Teismo 2008 m. birželio 28 d. nutartimi atmestas J. L. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje vykdant išieškojimą V. Ž. naudai pagal minėtą notaro vykdomąjį įrašą. 2008 m. spalio 10 d. teisme gautas J. L. ieškinys dėl 2007 m. vasario 9 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu, reikalavimą grindžiant tuo, kad vekselis jo turėtojui atsakovui V. Ž. buvo išduotas apgaulės būdu, vekselio davėjai nesuvokiant šio dokumento esmės ir jo sukeliamų teisinių padarinių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją vekselis netampa garantija ar laidavimu. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius, o tuo labiau tapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Atsakovas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad jį su ieškove siejo tik vienkartinio pinigų paskolinimo faktiniai santykiai, kad ieškovės išduotu vekseliu buvo išreikšta jos prievolė grąžinti gautą skolą, neigdamas ieškinyje nurodytą atlygintinių paslaugų suteikimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas užtikrinimo prievolių atsiradimą. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kaip jau pažymėta, kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Ieškinyje nurodytų prievolių (atsakovo įsipareigojimo suteikti ieškovei atlygintines paslaugas, susijusias su teritorijų detaliojo planavimo ir žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo procedūromis, ir ieškovės įsipareigojimo užtikrinti apmokėjimą už šių paslaugų atlikimą garantiniu dokumentu – vekseliu) tarp šalių atsiradimo ir egzistavimo fakto ieškovė – vekselio davėja byloje patikimais įrodymais neįrodė. Tokią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta.

Kaip jau minėta, ieškovė nurodė, kad ieškodama asmens, kuris galėtų įgyvendinti jos sumanymą pakeisti turimo žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, ji perskaitė dienraštyje „Klaipėda“ skelbimą, kuriame buvo parašyta, kad UAB „Euroaidas“ (jos vienintelis akcininkas yra atsakovas) teikia detaliojo planavimo paslaugas ir nuvyko nurodytu adresu dėl detaliojo plano parengimo darbų galimo užsakymo. Aplinkybė dėl UAB „Euroaidas“ išplatinto skelbimo, kuriame ši bendrovė būtų viešai reklamavusi detaliojo planavimo paslaugų teikimą, niekuo neįrodyta (toks skelbimas į bylą nepateiktas). Atsakovo atsiliepime į ieškinį pažymima, kad UAB „Euroaidas“ niekada neteikė ir neteikia detaliojo planavimo paslaugų (b. l. 50-51). Šis atsakovo teiginys nepaneigtas. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2009 m. balandžio 14 d. akistatos protokole (b. l. 145-148) fiksuotas V. Ž. paaiškinimas, kad su pas jį atvykusia J. L. apie žemės sklypo paskirties keitimą ir detaliojo plano sudarymą kalbos nebuvo, nes jis su tuo neturįs nieko bendro, kad jie kalbėjęsi tik apie pinigų paskolinimą ir grąžinimą, o kaip garantą dėl skolos grąžinimo jis pasiūlęs pasirašyti vekselį, kuriame pati J. L. įrašė 131 000 Lt sumą. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas davė ieškovei vizitinę kortelę su rekvizitais, kuriais ieškovė galėtų su juo susisiekti. Byloje yra UAB „Euroaidas“ vizitinės kortelės kopija (b. l. 99), kurioje išvardintos bendrovės veiklos rūšys – nekilnojamasis turtas, paskolos už automobilius, kreditai būstui, refinansavimas, skolų dengimas, žaibiškos paskolos. Sprendžiant iš kortelės turinio, joje nėra jokių duomenų apie paslaugų, susijusių su teritorijų planavimu, teikimą, bet priešingai – nurodoma, kad bendrovės veikla iš pagrindų yra susijusi su paskolų teikimu ir kitokiais veiksmais, kurie lemia paskolinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Byloje esantys duomenys iš internetinio tinklalapio apie UAB „Euroaidas“ veiklos sritis iliustruoja, kad bendrovė užsiima tarpininkavimo paslaugomis atliekant operacijas su nekilnojamuoju turtu, taip pat paskolų gavimu ir teikimu (b. l. 81). Jokių įrodymų apie susitarimą dėl paslaugų, susijusių su detaliojo planavimo procedūrų atlikimu, apie tokio susitarimo sąlygas, prievolių pagal tokį susitarimą įvykdymo būdus, terminus ir pan., ieškovė nepateikė. Jos pateikta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui sutartis (b. l. 11-13), sprendžiant teisinį ginčą pagal šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, pati savaime įrodomosios vertės neturi. Pažymėtina, kad pagal šią sutartį žemės sklypo savininkui numatyta pareiga sudaryti savarankišką sutartį dėl detaliojo plano rengimo su kvalifikacijos atestatą teritorijų detaliojo planavimo darbams vykdyti turinčiais juridiniais ir fiziniais asmenimis (sutarties 4 p.). Nėra duomenų, kad tokį kvalifikacinį atestatą turėtų UAB „Euroaidas“ ar atsakovas V. Ž. . Be to, žemės sklypo savininkas žemės sklypo detalųjį planą turi parengti kartu su atestuota projektavimo įmone. Byloje taip pat nėra duomenų, ar UAB „Euroaidas“ turėjo privalomą atestatą tokiems darbams. Apdairus, rūpestingas, atidus ir protingas žemės sklypo savininkas (šiuo atveju ieškovė J. L. ), kuriam perduotos to sklypo teritorijos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, žinodamas ir/arba turėdamas žinoti, kad atitinkamus veiksmus (teisines arba techninio-organizacinio pobūdžio teritorijų detaliojo planavimo procedūras) gali atlikti tik atitinkamą kvalifikacinį atestatą turintis subjektas, turėjo pasitikrinti ir įsitikinti, kad atitinkamą susitarimą ji sudaro tik su tokį atestatą ir atitinkamą kvalifikaciją turinčiu juridiniu ar fiziniu asmeniu. Ieškinyje įvardintas ieškovės veikimas dėl detaliojo planavimo procedūrų atlikimo paslaugų užsakymo neatitinka atidaus, apdairaus ir protingo elgesio konkrečioje veikimo situacijoje kriterijų. Sprendžiant iš ieškovės paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, šiuo metu ieškovės žemės sklypo tikslinės paskirties keitimo ir su tuo susijusios detaliojo planavimo procedūros dar nėra pradėtos, nes atsakovas yra paėmęs visus tam reikalingus žemės sklypo dokumentus, be kurių ieškovė negalinti nieko tvarkyti (byloje esančiame 2009 m. balandžio 14 d. akistatos protokole (b. l. 145-148) fiksuojamas J. L. teiginys, kad žemės sklypo dokumentus ji palikusi V. Ž. be jokio raštiško pakvitavimo). Paaiškinimas neįtikinantis, nes nėra duomenų, kad tokios rūšies nekilnojamojo daikto savininkas negali gauti daiktines teises į jį patvirtinančių dokumentų ar tokio daikto registravimo dokumentų dublikatų arba kitaip pašalinti žemės sklypo tvarkymą apsunkinančias kliūtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė fakto apie susitarimą su atsakovu dėl ieškovės įrodinėjamos paslaugos (žemės sklypo teritorijos detaliojo planavimo ir sklypo tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo procedūrų) suteikimo ir prievolių atsiskaityti būtent už tokios paslaugos atlikimą užtikrinimo (garantavimo) jos išrašytu vekseliu.

Dėl vekselio nuginčijimo pagrindų ir jų buvimo fakto įrodytumo

Ieškinys šioje civilinėje byloje grindžiamas šiais faktiniais pagrindais: ieškovė neprašė ir negavo iš atsakovo paskolos, ji pagal atsakovo pasiūlytą būdą – išrašant vekselį – prisiėmė tik prievolę užtikrinti (garantuoti) su atsakovu sutartos paslaugos suteikimo būsimą apmokėjimą, ji nežinojo vekselio teisinės prigimties, paskirties bei sukeliamų pasekmių ir buvo apgaulingai atsakovo suklaidinta dėl šio dokumento savybių bei turinio reikšmės. Teisinis ieškovės reikalavimų pagrindas – ĮPVĮ 19 straipsnio ir CK 1.91 straipsnio bei CK 6. 870 straipsnio 2 dalies normos.

Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo prieštaravimams vekselio turėtojui pagal ĮPVĮ 19 straipsnį pagrįsti privalo nurodyti šio straipsnio dispozicijos reikalaujamą faktinį pagrindą, t. y. konkrečius faktus apie tai, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė skolininko nenaudai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Vertinant byloje esančius duomenis darytina išvada, kad ieškovė neįrodė jos išdėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas vekselio turėtojo (atsakovo) nesąžiningas tyčinis veikimas skolininko (ieškovės) nenaudai. Pagal bylos medžiagą nėra galimybės konstatuoti, kad ieškovė CPK nustatyta tvarka įrodė pagrindą vekselio turėtojo teisėms nuginčyti pagal ĮPVĮ 19 straipsnį, nes tokių duomenų byloje nėra. Tai, kad, ieškovės aiškinimu, ji buvo suklaidinta dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, nėra ĮPVĮ 19 straipsnio normos dispozicijos reikalaujama aplinkybė.

Ieškinyje nurodyta, kad išduoti vekselį visiškai nebuvo pagrindo, nes ieškovė jokios pinigų sumos iš atsakovo negavo, kad vekselis buvo išgautas apgaulės būdu, pasinaudojus ieškovės žinių apie vekselio prigimtį ir teisinę reikšmę neturėjimu, todėl atsakovas yra nesąžiningas vekselio turėtojas. Ieškinyje akcentuojama, esą yra akivaizdu, jog ieškovė, žinodama vekselio sukeliamas teisines pasekmes ir negaudama jokios paskolos, niekada nebūtų išdavusi vekselio. Reiškiant tokį subjektyvų įsitikinimą dėl konkrečių teisinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, bet kuriuo atveju būtų logiškai nepaaiškinamas faktinis priešingas valinis elgesys. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, jo išrašymas patvirtina abstraktaus vienašalio sandorio sudarymo faktą. Pagal ieškovės pasirašytą 2007 m. vasario 9 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 ieškovė prisiėmė besąlyginę prievolę iki 2007 m. kovo 9 d. sumokėti vekselio turėtojui V. Ž. 131 000 Lt sumą. Vekselyje taip pat nurodyta, kad paskola turi būti grąžinta Klaipėdos mieste, kad vekselio turinys ir pasekmės yra aiškios (b. l. 15). Nei vekselyje nurodytas prievolės turinys (pareiga grąžinti paskolą), nei prievolės įvykdymo terminas (po mėnesio nuo vekselio išdavimo), nei piniginės prievolės mastas (131 000 Lt suma) visiškai neatitinka ieškovės deklaruojamo jos susitarimo su atsakovu dalyko, pobūdžio, turinio ir prievolių pagal tokį susitarimą vykdymo sąlygų. Toks akivaizdus neatitikimas bet kokį atidžiai, apdairiai bei rūpestingai besielgiantį žmogų sulaikytų nuo neapgalvoto, protingumo kriterijui priešingo veikimo. Paprastas, trumpas ir aiškus ginčo vekselio turinys, akivaizdžiai neatitinkantis ieškovės įrodinėjamo susitarimo su atsakovu dalyko ir turinio, verčia manyti, kad bet kokiu atveju buvo ne tik galima, bet ir privalu apsvarstyti galimas svarbią juridinę reikšmę turinčio veiksmo – vekselio išrašymo – pasekmes šio veiksmo atlikėjui.

Pažymėtina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turi apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs kliūčių, trukdžiusių ieškovei suprasti trumpo ir aiškaus dokumento (ginčo vekselio) turinį, pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė, pasirašydama vekselį, turėjo apsvarstyti galimas šio veiksmo teisines pasekmes. Jei ji abejojo dėl atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdama tą veiksmą turėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nežinodama, kas tai yra vekselis, kokia tikroji jo prasmė bei sukeliamos teisinės pasekmės, ji visiškai pasikliovusi atsakovo paaiškinimu, jog vekselis bus kaip garantija dėl būsimo apmokėjimo už suteiktas paslaugas. 2009 m. balandžio 14 d. akistatos protokole (b. l. 145-148) įrašytas ieškovės paaiškinimas, kad V. Ž. pasiūlė jai pasirašyti vekselį kaip garantą, kad ieškovė sumokės 12 000 Lt už jo atliktas paslaugas, vekselį jį surašiusi savo ranka, įrašiusi ir sumą – 131 000 Lt, tačiau ji nežinanti, kaip ir kodėl, bet V. Ž. sugebėjo ją įtikinti, kad būtent tokia suma yra teisinga kaip garantas, ....ji su tuo sutikusi, nes niekas nesukėlė jokio įtarimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovei tvirtinant, jog atsakovas buvo jai visai nepažįstamas žmogus, su kuriuo ji nebuvo turėjusi jokių asmeninių santykių, toks absoliutus pasitikėjimas pirmą kartą sutiktu žmogumi derantis dėl gana didelio ir sudėtingo sandorio, vertintinas kaip išraiška neprotingo, neapgalvoto, lengvabūdiško ir neatsargaus elgesio, kurio pasekmių rizika tenka pačiai ieškovei. Net ir po vekselio išrašymo ieškovė nepasidomėjo, koks tai yra dokumentas, kokia jo paskirtis, teisinė prigimtis ir sukeliamos pasekmės, nors ir teigia, kad pasirašydama vekselį iš vis nežinojusi, ką iš tikrųjų reiškia toks dokumentas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės amžių, išsilavinimo lygį, jos veiklos pobūdį (užsiėmimą), padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei turi būti taikomi apdairaus, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai. Kadangi ieškovė faktiškai neveikė pagal tokius standartus, nors objektyviai galėjo veikti, jos teiginiai dėl tikrųjų teisinių santykių su atsakovu turinio šioje byloje vertintini tik kaip gynimosi nuo tų teisinių pasekmių, kurias sukėlė jos išrašytas ginčo vekselis, versija, nepatvirtinta patikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė šalių ginčo aplinkybes, reikšmingas tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovės reikalavimų pagrindu galima būtų pripažinti, jog ginčo vekselių išrašymas neatitiko tikrosios vekselio davėjos valios dėl nesąžiningų vekselio įgijėjo veiksmų, ar ieškovės teiginiai atitinka apgaulės pasireiškimo kriterijus pagal CK 1.91 straipsnį. Pažymėtina, kad net po to, kai gavo atsakovo įspėjimą dėl prievolės pagal vekselį įvykdymo, kai sužinojo apie vekselyje nurodytos skolos priverstinio išieškojimo vykdomojo įrašo pagrindu veiksmus, ieškovė elgėsi neadekvačiai tai situacijai, kurią galėjo sudaryti jos įrodinėjamų aplinkybių atsiradimas. Šiuo atveju įrodinėjimo dalyko nagrinėjamoje byloje aspektu yra reikšmingas 2009 m. balandžio 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas mobiliojo ryšio (SMS) žinutės, 2007 m. birželio 14 d. atsiųstos į atsakovo mobiliojo telefono numerį, turinys (b. l. 124 -126). Žinutėje nurodoma, kad ją siunčia J. L. , kuri prašo V. Ž. sustabdyti jos žemės sklypo pardavimą varžytynėse, nes ji turi pirkėją ir iki mėnesio pabaigos atiduotų pinigus su procentais bei padengtų antstolio išlaidas. Žinutės siuntėja prašė laikyti žinutę jos raštišku pasižadėjimu grąžinti skolą. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti faktiniai duomenys laikytini turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d. nuostatos). J. L. nepaneigė, kad ji yra žinutės autorė ir jos siuntėja atsakovui V. Ž. , neneigė ir žinutės turinio. Taigi, aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad ieškovė yra skolinga atsakovui, kad ji pasižada skolą grąžinti su procentais, yra reikšmingi įrodymai, paneigiantys ieškovės teiginius, kad jos su atsakovu nesiejo jokie paskoliniai santykiai, kad ji neturėjo ir neturi atsakovui kokių nors skolinių prievolių. Pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 131-133) ieškovė aiškino, kad minėtą žinutę parašė todėl, kad reikėjo, jog būtų sustabdytos varžytynės, jog ji sutinka mokėti. Ji nežinojusi, ką daryti, buvo išsigandusi. Į antstolį kreipėsi po metų, į teismą nesikreipė, nes nemanė, kad apgins. Tokie ieškovės teiginiai yra neįtikinantys, jos įvardyti elgesio (įskaitant ir neveikimą) žinutės siuntimo ir vėlesniu laikotarpiu motyvai neatitinka jai taikytinų rūpestingo, apdairaus, atsargaus ir protingo asmens elgesio kriterijų. Vėlesni faktiniai ieškovės veiksmai vėlgi negali būti laikomi adekvačiais susidariusiai teisinei situacijai dėl ieškovės nurodytų ginčo vekselio išrašymo aplinkybių. Pavyzdžiui, vietoje to, kad iš pagrindų ginčytų vekselį ar dėl jo išduotą notaro vykdomąjį įrašą, ieškovė 2008 m. balandžio 25 d. teikė antstoliui pranešimą, kuriuo nesutiko su antstolio nustatyta parduodamo varžytynėse žemės sklypo kaina arba 2008 m. gegužės 9 d. teikė teismui skundą dėl antstolio padėjėjo ir antstolio procesinių veiksmų vykdymo procese, iš esmės – dėl areštuoto ir varžytynėse parduodamo turto kainų nustatymo, ekspertizės skyrimo vykdymo procese tvarkos pažeidimų.

Pažymėtina, kad jeigu ginčo vekselio išrašymas neatitiko ieškovės vidinės valios, tai ji, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo iš karto ginčyti vekselį, nelaukdama, kada dėl jo bus priimtas vykdomasis dokumentas ir jo pagrindu pradėtas skolos išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad jau po mėnesio nuo ginčo vekselio išdavimo dienos, o tuo labiau gavusi atsakovo 2007 m. kovo 13 d. įspėjimą dėl prievolės pagal vekselį įvykdymo, ieškovė turėjo inicijuoti teisinį ginčą dėl jos nurodytų pas atsakovą užsakytų darbų atlikimo arba vekselio išdavimo, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ėmė ginčyti vekselį tik 2008 m. spalio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų (devyniolikai mėnesių) po vekselio turėtojo pareikšto reikalavimo vykdyti apmokėjimą pagal šį dokumentą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios aplinkybės taip pat buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui atmesti ieškovės argumentus dėl jos tyčinio suklaidinimo atsakovui įgyjant ginčo vekselį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą klausimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisiniu reglamentavimu, teisinę išvadą dėl reikalavimo pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu padarė nustatęs ir ištyręs ginčui teisingai išspręsti reikšmingus faktinius duomenis, laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, sprendžiant šioje byloje iš abstraktaus pobūdžio teisinių santykių kilusį šalių ginčą, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą sprendimą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentais skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (pagal pateiktą grynųjų pinigų priėmimo kvitą), o į valstybės biudžetą – žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas (b. l. 154).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo atmestas ieškinys, turi būti panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovo atžvilgiu (CPK 150 str. 4 d. nuostata).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1270,50 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o į valstybės biudžetą – 3000 Lt žyminio mokesčio.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr. 0010/07/01476) sustabdymą.