- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 2-395-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Mindaugas Navickas
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei J. L., jo atstovui advokatui Mindaugui Navickui, atsakovo V. Ž. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, vertėjai Šarūnei Jurevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės išduotą paprastąjį neprotestuotiną 2007-02-09 vekselį Nr. 1 nuo jo išrašymo dienos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą ir norėdama pakeisti šio žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį kreipėsi į UAB „Euroaidas“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas. Nurodo, kad atsakovas sutiko atlikti šiuos darbus ir kaip atsiskaitymo garantiją pasirašė atsakovo pateiktame 2007-02-09 vekselyje. Pažymi, jog atsakovas šį vekselį išgavo apgaulės būdu, dėl šių jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovė iš atsakovo jokios pinigų sumos negavo, jų nesieja jokie tarpusavio piniginiai įsipareigojimai, todėl vekselis naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymi, jog UAB „Euroaidas“ niekada neteikė ir neteikia detaliojo planavimo paslaugų, o ieškovė kaip išsilavinusi ir protinga moteris nebūtų pasirašiusi vekselio, neišsiaiškinusi, kokia jo paskirtis. Teigia, kad nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo nebuvo įmanoma rasti, nes duotose vizitinėse kortelėse nurodytas tikslus UAB „Euroaidas“ buveinės adresas bei keli veikiantys telefono numeriai. Nurodo, kad ieškovė pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl antstolio patvarkymo, kuriuo skolos atsakovui fakto neginčijo. Pažymi, kad nėra pagrindo ieškovės laikyti silpnesniąja šalimi, nes vekselio davėjas ir gavėjas šiuo atveju yra fiziniai asmenys.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Be argumentų, išdėstytų ieškinyje, papildomai nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog iš vekselio kylanti reikalavimo teisė visais atvejais yra besąlyginė, nes ieškovė turi teisę grįsti vekselio negaliojimą atsakovo nesąžiningumu. Pažymi, jog atsakovė laikytina silpnesniąja šalimi, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra verslininkas. Teigia, jog UAB „Euroaidas“ skelbia, kad teikia konsultacijas visais nekilnojamojo turto klausimais ir vykdo su juo susijusias procedūras.
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji nusipirko žemę ir norėjo paruošti detalųjį planą. Atsakovo bendrovę ji pasirinko iš skelbimo laikraštyje. Atsakovas jai paaiškino, kad, kai bus padarytas detalusis planas, ji turės sumokėti 15000 Lt, ir liepė jai pasirašyti vekselį, kurį pasižadėjo suplėšyti. Detaliojo planavimo darbus jis pažadėjo atlikti po vieno mėnesio, tik kada prasidėjo varžytynės, ji supratusi, kas įvyko. Draugė jai patarė pripažinti skolą tik kad būtų atidėtos varžytynės, į teismą ji nesikreipė, nes nepasitikėjo teismais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo bendrovė vertėsi tarpininkavimu dėl paskolų suteikimo ir nėra atlikusi detaliojo planavimo paslaugų. Detaliojo planavimo procedūroms reikia licencijos, o UAB ,,Euroaidas‘‘ jos neturi. Ieškovė aiškino, kad jai buvo reikalingi pinigai. Vykdomąjį įrašą išrašė tik 75000 Lt, nes ieškovė aiškino, kad kitą pinigų sumą turi, be to, nuo mažesnės sumos yra mažesni mokesčiai. Ieškovė skundė antstolio veiksmus tik dėl žemos sklypo kainos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga įrodo, kad 2007-02-29 ieškovė pasirašė 131 000 Lt sumos vekselį (b.l.15). 2007-03-26 buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 75 000 Lt išieškojimo iš ieškovės atsakovui. Ieškovė šio vykdomojo įrašo neginčija ieškinio teisenos tvarka, tačiau prašo pripažinti negaliojančiu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. pagrindu, nurodydama, kad ji vekselyje nurodytos sumos niekada neskolino, o buvo sutarusi su atsakovu dėl jos žemės sklypo paskirties pakeitimo ir atsakovas kaip garantą už apmokėjimą pareikalavo pasirašyti vekselį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, teismams yra išaiškinęs, kad vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Be to, nurodęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. su AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. su M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07 yra išaiškinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę prievoliniuose santykiuose, atsiradusiuose vekselių pagrindu, ir nurodė, kad dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Pažymėtina, kad teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas tada, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kitokiuose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus, tačiau šioje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji su atsakovu buvo sutarusi dėl jos įrodinėjamos paslaugos. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja. Dėl to nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t. y. atsakovas, o būtent vekselio davėja, t. y. ieškovė, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčo vekselius, kurie yra abstraktaus pobūdžio. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Iš ieškovės pozicijos nustatyta, kad ji vekselį pasirašė suprasdama jį kaip garantiją, nes kreipėsi į atsakovą paslaugos dėl detaliojo planavimo procedūrų, nurodydama, kad šios atsakovo paslaugos kaina būtų buvusi apie 15 000 Lt. Tačiau ieškovė jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti nepateikė. Liudytojas U. A. L. parodė, jog jam vekselio pasirašymo aplinkybės žinomos tik iš ieškovės paaiškinimo po jo pasirašymo, todėl jo parodymais neįrodytas ieškovės valios ydingumas. Be to, jis parodė, jog tuo metu turėjo pakankamai pinigų, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo bei privalėjo suprasti, kad vietoje garantijos ji gali sumokėti už jos įrodinėjamą užsakytą paslaugą atsakovui. Ieškovė yra jauno amžiaus, gyvena užsienyje, kur su vyru verčiasi bendru verslu, todėl darytina išvada, kad jai žinoma jos įrodinėjamų paslaugų vertė, todėl jai taikytinas pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens standartas. Vekselyje nurodyta pinigų suma yra keliasdešimt kartų didesnė už ieškovės įrodinėjamą paslaugą, todėl ji savo ranka pildydama vekselį, privalėjo būti atidi ir rūpestinga. Visų pirma ieškovė neginčija vykdomojo įrašo, nes teisines pasekmes jai sukelia būtent vykdomasis įrašas, be to, pagal paminėtas vekselio nuginčijimo taisykles ieškovė privalėjo ginčyti tą sandorį, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, remdamasis ir bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau ieškovė nurodo, jog toks sandoris buvo garantija dėl būsimo apmokėjimo, todėl darytina išvada, jog ieškovė pripažįsta, kad tarp šalių buvo prievoliniai santykiai pagal ginčo vekselį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/07 yra konstatavęs, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Tačiau šioje byloje įvertinus ieškovės poziciją darytina išvada dėl to, kad ji vekselius išrašė kaip garantiją dėl būsimo apmokėjimo už paslaugą. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatą prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Todėl ištyrus ieškovės nurodomas aplinkybes darytina išvada, jog ji neginčija buvus su atsakovu susitarimų pagal vekselį.
Išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje pažymi, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada prasidės jo pateikimas apmokėti. Todėl šiuo atveju iš ieškovės paaiškino nustačius, jog jai atsakovas žadėjo atlikti darbus per mėnesį nuo vekselio pasirašymo, darytina išvada, kad ji po vieno mėnesio turėjo inicijuoti ginčą dėl užsakytų darbų perdavimo ar vekselio ginčijimo, tačiau ji kreipėsi į teismą tik 2008-10-10. Be to, nurodė, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog paminėtų nuostatų negalėjo įvykdyti ar jos valią atsakovas paveikė nesąžiningais veiksmais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.