- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-53-579/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Jūratė Jakubonienė, Evaldas Pašilis
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo teikimas tenkintas ir, advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą įneštą 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstatą nutarta perduoti valstybei, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu Y. H. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 MGL dydžio (26 000 Lt) bauda. Y. H. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 250 MGL dydžio (32 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir Y. H. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL dydžio (32 500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę Y. H. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2012 m. spalio 24 d., iš viso 17 dienų, 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta, jog galutinės mokėtinos baudos dydis yra 216 MGL dydžio (28 080 Lt) bauda. Nustatyta, kad Y. H. paskirtą baudą privalo sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę – 15 000 Lt užstatą, Y. H. nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir paskirtosios bausmės – baudos sumokėjimo, o sumokėjus paskirtą baudą 15 000 Lt užstatą grąžinti užstato davėjui advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, atstovaujamai advokato Mindaugo Paukštės. Be to, iš Y. H. nuspręsta išieškoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 285 790 Lt. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis aptariamas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. liepos 12 d.
2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 22 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymas dėl užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už Y. H. sumokėto 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato perėjimo valstybei, Y. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Šis prašymas skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi buvo patenkintas – pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. 1-380-487/2012 Y. H. paskirtos kardomosios priemonės – 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato, įnešto į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, pinigines lėšas – 4 334,30 Eur, nutarta perduoti valstybei, jas pervedant į biudžeto surenkamąją sąskaitą. Teismas nustatė, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis nuteistasis Y. H. iki 2014 m. liepos 12 d. privalėjo sumokėti jam Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 216 MGL dydžio (28 080 Lt) baudą. Tačiau LITEKO ir ĮKNR nėra duomenų, jog nuteistasis Y. H. būtų sumokėjęs jam paskirtą baudą ar jos dalį, taip pat nėra duomenų, kad būtų ėmęsis priemonių paskirtai baudai sumokėti ar kreipęsis su prašymu pratęsti baudos sumokėjimo terminą (popierinė byla sunaikinta 2024 m. kovo 28 d.). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad nuteistasis Y. H. vengia atlikti jam paskirtą bausmę, o galimybės priverstinai išieškoti paskirtą baudą Baltarusijos Respublikoje nėra. Nuteistasis Y. H., žinodamas apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą ir sutikdamas su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos, ilgą laiką (daugiau nei 12 metų) savanoriškai nemokėjo jam paskirtos baudos. Tokiu būdu, vengdamas atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, pažeidė paskirtos kardomosios priemonės – užstato, sąlygas. Atsižvelgus į tai, užstatas negali būti grąžinamas jo davėjui ir pereina valstybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
3. Skunde advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Y. H. kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) užstatą, ir šias pinigines lėšas grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“. Nustačius pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus, kurių negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, alternatyviai prašoma bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, teisiškai ydinga. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas išsprendė klausimą dėl piniginių lėšų, kurios buvo perduotas, kaip užstatas, likimo apie tai neinformavęs užstato davėjo (advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“), kuris apie skundžiamą nutartį buvo informuotas tik ją priėmus, ir tai laikytina grubiu procesiniu pažeidimu. Vilniaus apygardos teismas informavo užstato davėją, kad baudžiamoji byla Nr. 1-380-487/2012, pasibaigus saugojimo terminui, 2024 m. vasario 19 d. buvo sunaikinta, tačiau ši aplinkybė skundžiamoje nutartyje nenurodoma, tad darytina išvada, kad teismas priėmė nutartį neturėdamas ir nežinodamas baudžiamosios bylos dokumentų. Atitinkamai nėra aišku, kuo remiantis teismas motyvavo skundžiamą nutartį.
3.2. Skunde aukštesniajam teismui teigiama, kad teismas klaidingai taikė BPK 133 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad taikė paskyrimo dieną (t. y. iki 2013 m. spalio 17 d.) galiojusią šio straipsnio redakciją, kurioje, anot teismo, nebuvo numatytas atskiras užstato davėjo bei įtariamojo sutikimas dėl užstato nukreipimo į baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą, ar baudos sumokėjimą, ar civilinio ieškinio patenkinimą, ar patirtų proceso išlaidų išieškojimą. Su tokia teismo pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi nurodytoje straipsnio redakcijoje apskritai nenumatyta galimybė, kad užstatas būtų nukreiptas į paskirtos baudos sumokėjimą. BPK 133 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad įtariamajam išaiškinama jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėjamas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Dar daugiau, šioje dalyje Vilniaus apygardos teismas išėjo už prokuroro prašymo ribų, nes prokuroras neprašė užstatą nukreipti į baudos sumokėjimą. Juolab, kad nėra jokių duomenų (atsižvelgus į tai, kad byla sunaikinta), jog nuteistasis Y. H. pažeidė nurodytas pareigas, todėl nėra pagrindo užstatui pereiti valstybei.
3.3. Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatomis, užstatas yra piniginė įmoka, kuri asmeniui skiriama, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą. Procesiniame sprendime skirti kardomąją priemonę – užstatą, privalo būti nurodoma, jog asmeniui, kuriam ši kardomoji priemonė yra skiriama, buvo išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, taip pat nurodoma, kad asmuo pasižada vykdyti aptartą pareigą, o užstato davėjas buvo įspėtas, jog tuo atveju, jei asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė, nevykdys savo pareigų, užstatas pereis valstybei (BPK 133 straipsnio 5 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu – BPK 133 straipsnio 4 dalis). Taigi, manytina, kad BPK 133 straipsnio 5 dalyje (anksčiau – 4 dalyje) nustatyta, kaip ir kokia apimtimi BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimas yra užtikrinamas kardomąja priemone – užstatu.
3.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kardomosios priemonės, taip pat ir užstatas, negali būti civilinio ieškinio užtikrinimo priemone, jomis negali būti siekiama ne procesinių, o kriminalinei bausmei ar poveikio priemonėms būdingų tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Šiuo metu BPK 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baigus taikyti kardomąją priemonę – užstatą, šios piniginės lėšos grąžinamos užstato davėjui. Užstato davėjo bei įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti. Nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo metu paminėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos negaliojo, tačiau teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė, ar užstato davėjas sutinka, sumokėta užstato suma gali būti panaudota baudos sumokėjimui (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-91-495/2019). Taigi, sumokėto užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti tik tuomet, kai baigiama taikyti aptariamą kardomąją priemonę. Priešingu atveju šios priemonės taikymas neatitiktų jos pagrindinės paskirties. Apibendrinus darytina išvada, kad piniginė įmoka, kuri buvo sumokėta, kaip užstatas, gali tapti civilinio ieškinio atlyginimo priemone, būti panaudota kriminalinei bausmei ar baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, patirtoms proceso išlaidoms išieškoti, tačiau tik tuo atveju, kai yra užstato davėjo ir asmens, kuriam ši kardomoji priemonė taikoma, sutikimas ir išnyksta pagrindas taikyti šią kardomąją priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Nepaisant to, kad baudžiamoji byla šiuo metu yra sunaikinta, logiška manyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu nuteistajam Y. H. kardomoji priemonė – suėmimas, turėjo būti pakeista į kardomąją priemonę – užstatą. Kaip aptarta anksčiau, šiame nutarime Y. H. turėjo būti išaiškintos jam nustatytos pareigos, jis turėjo pasižadėti jas vykdyti, taip pat nuteistasis bei užstato davėjas buvo įspėti, jog tuo atveju, jeigu nebus vykdomos nurodytos pareigos, užstatas pereis valstybei. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad Y. H. nevykdė jam išaiškintų pareigų, į kurias neįeina pareiga sumokėti paskirtą baudą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 139 straipsnio 3 dalį kardomosios priemonės baigiamos taikyti, be kita ko, pradėjus bausmės vykdymą. Nei Y. H., nei užstato davėjas nėra davę sutikimo, kad sumokėta užstato suma būtų panaudota paskirtai baudai sumokėti, todėl šios piniginės lėšos, baigus taikyti kardomąją priemonę – užstatą, turi būti grąžintos užstato davėjui.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovo advokato Mindaugo Paukštės skundas tenkinamas
4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ atstovo skundo argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) prieinamus duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamą nutartį, kuria tenkino prokuroro prašymą ir nutarė perduoti advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už nuteistąjį Y. H. sumokėto užstato pinigines lėšas valstybei, jas pervedant į biudžeto surenkamąją sąskaitą, priėmė skubotai, neišsiaiškinęs visų teisingam sprendimui priimti svarbių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis yra naikinama ir šia aukštesniojo teismo nutartimi dėl skundo yra priimamas naujas sprendimas – prokuroro prašymas dėl užstato davėjo už Y. H. sumokėto 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato perėjimo valstybei (Y. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas) perduodamas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
5. Nuteistajam Y. H. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta galutinė mokėtina 216 MGL dydžio (28 080 Lt) bauda, nustatant vienerių metų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jos sumokėjimo terminą. Kardomąją priemonę – 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstatą, Y. H. nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir paskirtosios bausmės – baudos sumokėjimo, o sumokėjus paskirtą baudą – 15 000 Lt užstatą grąžinti užstato davėjui advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“, atstovaujamai advokato Mindaugo Paukštės. Vadovaujantis LITEKO ir ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, aptariamas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. liepos 12 d., o aptariama bauda savanoriškai turėjo būti sumokėta iki 2014 m. liepos 12 d.
6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nustatęs, kad LITEKO ir ĮKNR nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis Y. H. būtų sumokėjęs jam paskirtą baudą ar jos dalį, ėmęsis priemonių paskirtai baudai sumokėti ar kreipęsis su prašymu pratęsti baudos sumokėjimo terminą, nustatė, jog nuteistasis Y. H. vengia atlikti jam paskirtą bausmę, o galimybės priverstinai išieškoti paskirtą baudą Baltarusijos Respublikoje gyvenančiam nuteistajam, nėra. Teismas papildomai pažymėjo, kad nuteistasis Y. H., žinodamas apie jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą ir sutikdamas su teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, išvyko iš Lietuvos Respublikos, ilgą laiką (daugiau nei 12 metų) savanoriškai nemokėjo jam paskirtos baudos. Tokiu būdu, vengdamas atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, pažeidė paskirtos kardomosios priemonės – užstato, sąlygas, tad užstatas, vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi, pereina valstybei.
7. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos ir LITEKO duomenų, priimant skundžiamą nutartį nebuvo imtasi reikiamų veiksmų (pavyzdžiui, nebuvo išnaudota galimybė kreiptis į prokurorą, siekiant išsiaiškinti, ar sunaikinus popierinę baudžiamąją bylą egzistuoja šios bylos sekamoji (kontrolinė) byla, kurioje galėtų būti saugomi tam tikri sunaikintos popierinės baudžiamosios bylos Nr. 1-380-487/2012 dokumentai ir/ar jų kopijos, išrašai), siekiant išsiaiškinti, ar paskiriant užstatą įtariamajam Y. H. buvo išaiškintos su šios kardomosios priemonės taikymu susijusios pareigos (jeigu taip – kokios konkrečiai pareigos buvo nustatytos), ar įtariamasis ir užstato davėjas (advokatų profesinė bendrija „Advokat.lt“) buvo įspėti, kad įtariamajam nevykdant nustatytų pareigų, užstato piniginės lėšos pereina valstybei. Šiame kontekste pažymėtina, kad užstato davėjas prisiima atsakomybę tik dėl tų įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) nustatytų sąlygų (pareigų), kurios buvo nurodytos nutarime, nutartyje ar baigiamajame teismo akte skirti ar pratęsti šią kardomąją priemonę. Nagrinėjant prokuroro prašymą nebuvo rinkti ir duomenys, ar apie (įsiteisėjusio) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. baudžiamojo įsakymo priėmimą (ar gavo baudžiamojo įsakymo kopiją) buvo informuotas nuteistasis Y. H., užstato davėjas – advokatų profesinė bendrija „Advokat.lt“. Nesiaiškinta, ar žinojo užstato davėjas apie tai, kad baudžiamuoju įsakymu kardomoji priemonė – užstatas, buvo pratęsta (palikta galioti) iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir paskirtosios bausmės – baudos sumokėjimo. Taip pat ar šiame dokumente nebuvo išplėstos nuteistajam nustatytos pareigos (sąlygos), palyginus su nutarimu skirti užstatą.
8. Ankstesnėje pastraipoje nurodytų aplinkybių kontekste liko neįvertintos ir kitos su prokuroro prašymu ir užstato davėjo skundu susijusios aplinkybės. Tai yra, viena vertus, nebuvo įvertinta, dėl kokių priežasčių įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą perdavus vykdyti (LITEKO randami padaryti įrašai apie teismo procesinio sprendimo perdavimą vykdyti 2013 m. liepos 18 d. ir 2013 m. rugsėjo 9 d.), prokuroras Dainius Vilimas, 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikęs Vilniaus apygardos teismui prašymą, siekdamas išsiaiškinti ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sumokėta įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, išspręstas užstato likimo klausimas, ir 2022 m. rugsėjo 16 d. bylą perdavus susipažinimui (LITEKO duomenys), nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojantis prokuroras (BPK 346 straipsnio 3 dalis) į Vilniaus apygardos teismą su analizuojamu prašymu dėl advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ sumokėto užstato perėjimo valstybei Y. H. pažeidus paskirtos kardomosios priemonės sąlygas kreipėsi tik 2025 m. sausio 21 d. Kita vertus, priimant skundžiamą nutartį taip pat nebuvo įvertinta ir tai, kad pats užstato davėjas itin ilgą laiko tarpą nuo savanoriško baudos sumokėjimo termino pasibaigimo (2014 m. liepos 12 d.), t. y. daugiau nei 10 metų, nesidomėjo aptariamų piniginių lėšų likimu (tokių duomenų byloje nėra), neanalizuota šių aplinkybių reikšmė sprendžiant dėl užstato perėjimo valstybei galimybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos ir LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant anksčiau aptartą prokuroro prašymą nebuvo rinkta informacija (pvz. banko sąskaitų išrašai ar pan.) apie užstato įmokėjimo aplinkybes – pavyzdžiui, ar užstatas įmokėtas advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ asmeninėmis lėšomis, ar jas nurodyta advokatų profesinė bendrija gavo iš nuteistojo Y. H. ir/ar su juo susijusių asmenų.
9. Nepaisant anksčiau išdėstytų aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su skunde aukštesniajam teismui pateikiamais teiginiais, kad Vilniaus apygardos teismas klausimą dėl piniginių lėšų, kurios buvo perduotos, kaip užstatas, likimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išsprendė neinformavęs apie tai užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimo medžiagos ir LITEKO pateikiamų duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 22 d. pranešimu, išsiųstu advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“ elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), advokatas Mindaugas Paukštė buvo informuotas apie tai, jog prokuroro prašymas dėl užstato perėjimo valstybei pažeidus kardomosios priemonės – užstato, sąlygas rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme 2025 m. vasario 11 d., 11 val. Šiame pranešime taip pat buvo išaiškinta suinteresuotų asmenų teisė per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Taip pat buvo nurodytas prašymą nagrinėsiantis teisėjas.
10. Nepagrįsti ir skundo aukštesniajam teismui teiginiai, kad aplinkybė, jog popierinė baudžiamoji byla Nr. 1-380-487/2012, pasibaigus bylos saugojimo terminui, nebuvo nurodyta skundžiamoje nutartyje. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties 6 pastraipos, joje (pastabos forma) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad aptariama popierinė byla 2024 m. kovo 28 d. buvo sunaikinta.
11. Be kita ko, skunde aukštesniajam teismui didelis dėmesys suteikiamas BPK nuostatų, reglamentuojančių galimybę (anot skundo autoriaus, nagrinėjamu atveju – jos nebuvimą) užstato pinigines lėšas nukreipti į baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą, baudos sumokėjimą, civilinio ieškinio patenkinimą ar patirtų proceso išlaidų išieškojimą. Tačiau aukštesnysis teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiama už įtariamąjį (nuteistąjį) sumokėto užstato perėjimo valstybei šiam asmeniui galimai pažeidus aptariamos kardomosios priemonės sąlygas (vengiant atlikti bausmę) klausimas. Atitinkamai nepagrįsti skundo aukštesniajam teismui teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismas išėjo už prokuroro prašymo ribų, nes prokuroras neprašė užstatą nukreipti į baudos sumokėjimą.
12. Atsižvelgus į visus anksčiau išdėstytus argumentus, šios nutarties 7–8 pastraipose nurodytų aplinkybių nustatymas skundą nagrinėjant aukštesniajame teisme apribotų proceso dalyvių teisę apskųsti nustatytas aplinkybes. Tad Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymas dėl užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už Y. H. sumokėto 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato perėjimo valstybei, Y. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, perduodamas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo prašymą dėl užstato davėjo advokatų profesinės bendrijos „Advokat.lt“, atstovaujamos advokato Mindaugo Paukštės, už Y. H. sumokėto 15 000 Lt (4 334,30 Eur) užstato perėjimo valstybei, Y. H. pažeidus jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.