- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1614-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21623-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Skolininkas
- S. S.
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Kategorijos
- 129.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-868-475/2015 pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei R. S., S. S., N. S., dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo ir prašė nustatyti, kad: 1. S. S., asmeninės nuosavybės teise priklauso AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei N. S. neišmokėta 823,83 Eur darbo užmokesčio suma; 2. N. S. kaip kompensaciją už S. S. priteistiną automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2.1. HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3. įpareigoti skolininkę atvežti automobilius HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės R. S. kontorai tinkamam automobilių vertės nustatymui. Nurodė, kad antstolė R. S. vykdo Kauno apylinkės teismo 2013-07-25 išduotus vykdomuosius raštus Nr. T-605-738/2013 dėl 4 840,00 Lt ir 242,00 Lt išieškojimo iš skolininkės S. S. išieškotojo G. Š. naudai. Pažymėjo, kad skolininkei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso trys transporto priemonės ir skolininkės sutuoktiniui pagal antstolės patvarkymą sulaikyta ir neišmokėta 823,83 Eur (2 844,52 Lt) darbo užmokesčio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad S. S. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su N. S., priklauso: transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 4017,03 Eur) bei N. S. neišmokėta darbo užmokesčio 823,83 Eur suma. Teismas nurodė, kad iš skolininkės vykdomas išieškojimas dėl 1471,85 Eur skolos ir 408,82 Eur vykdymo išlaidų, o jos ir sutuoktinio bendrą turtą sudaro transporto priemonės, t.y. kilnojamieji daiktai, kurių padalinti pusiau negalima, bei sutuoktinio darbo užmokestis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatytina jai nuosavybės teise priskiriant 4.017,03 Eur (13.870,00 Lt) su PVM vertės transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir areštuotą sutuoktinio darbo užmokesčio dalį - 823,83 Eur (2.844,52 Lt). Pasak teismo, toks skolininko turto dalies bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymas užtikrins antstolei galimybę vykdyti išieškojimo veiksmus, kuriais bus įgyvendinti išieškotojo interesai, todėl kiti pareiškėjo prašymai: dėl kompensacijos N. S. priteisimo bei transporto priemonių pristatymo antstolei laikytini nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde skolininkė S. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkė nėra skolinga išieškotojui, nes neturi jam atlyginti jokių procesinių išlaidų, ką, pasak apeliantės, patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145/2014, konstatavęs, kad iš S. S., toje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo ir yra neteisėta priteisti bylinėjimosi (proceso) išlaidas G. Š.. Daroma išvada, kad yra nepagrįstos bei neteisėtos ir kitos (priimtos po pačios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmojoje ir apeliacinėje teisminėje instancijoje) žemesniųjų instancijų teismų nutartys, kuriomis buvo priteistos iš skolininkės (nukentėjusiosios toje baudžiamojoje byloje) išteisintajam G. Š. proceso išlaidos. Apeliantės įsitikinimu, pareiškėjo prašymas turi būti atmestas, nes išieškotojas siekia nepagrįsto praturtėjimo apeliantės sąskaita. Akcentuojama, kad apeliantės prašymu Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi jos prašymas, panaikinti/atšaukti vykdomuosius raštus dėl G. Š. priteistų 4840 litų ir 242 litų proceso išlaidų, buvo patenkintas ir vykdomasis raštas Nr. T-605-738/2013 buvo atšauktas. Nors Kauno apygardos teismas patenkino G. Š. skundą ir 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį, tačiau, apeliantės įsitikinimu, pastarosios aplinkybės nepaneigia jos šioje civilinėje byloje išsakytų argumentų apie išieškojimo iš skolininkės proceso išlaidų G. Š. nurodytoje baudžiamojoje byloje neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, pažymi, kad šiuo metu kreipiasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl minėtos Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas G. Š. prašo jį atmesti. Pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis yra nesusijusi su išnagrinėtos bylos dalyku. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu G. Š. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. G. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas jo baudžiamosios bylos Nr. 1-433-738/2013 nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patirtas 4840 Lt (1401,76 Eur) dydžio išlaidas (už teisinę pagalbą) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš S. S.. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi tenkino G. Š. prašymą ir priteisė iš S. S. 4840 Lt (1401,76 Eur) procesinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išteisintajam G. Š.. S. S. nesutiko su Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, prašė ją panaikinti. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi nutarė: nukentėjusiosios S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį; priteisti iš S. S. 242 Lt (70,08 Eur) teisinės pagalbos išlaidų G. Š.. S. S. 2013 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties neskundė, todėl 2013-07-22 Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir galiojanti, o Kauno apylinkės teismo 2013-07-25 išduoti vykdomieji raštai Nr. T-605-738/2013 dėl 4840 Lt ir 242 Lt išieškojimo iš skolininkės G. Š. naudai yra teisėti ir galiojantys ir negali būti panaikinti. S. S. 2013 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi iš S. S. G. Š. priteisė 4719 Lt (1366,71 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų. S. S. dėl Kauno apylinkės teismo 2013-01-15 nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutarties Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-21 nutartimi baudžiamojo byloje Nr. 2K-145/2014 panaikinta Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutarties dalis, kuria iš S. S. priteista G. Š. 4719 Lt proceso išlaidos. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis palikti nepakeisti. Daroma išvada, kad 2013-07-22 Kauno apygardos teismo nutartis, kurios pagrindu ir buvo išduoti vykdomieji raštai Nr. T-605-738/2013 dėl 4840 Lt ir 242 Lt išieškojimo, yra galiojanti. Taip pat išieškotojas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo naudai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė dalis, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliantė neginčija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymą, o iš esmės nesutinka, kad turi prievolę pareiškėjui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje skolininkės S. S. atžvilgiu vykdomi du Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. išduoti vykdomieji raštai baudžiamojoje byloje Nr. T-605-738/2013: dėl 242 Lt ir 4840 Lt sumų išieškojimo. Minėtos sumos priteistos Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi. Iš pateiktos baudžiamosios bylos Nr. I-433-738/2013 matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu G. Š. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendį paliko nepakeistą, taip pat priteisė iš S. S. 4719 Lt proceso išlaidų G. Š. patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, kurios buvo patirtos pirmosios instancijos teisme. Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi priteisė iš S. S. 4840 Lt procesinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išteisintajam G. Š., kurios buvo patirtos baudžiamąją bylą Nr. I-433-738/2013 nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė iš S. S. 242 Lt teisinės pagalbos išlaidų G. Š.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria iš S. S. priteista G. Š. 4719 Lt proceso išlaidų. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino vykdomąjį raštą dėl 4719 Lt priteistų proceso išlaidų išieškojimo iš S. S.. Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi atšaukė 2013 m. birželio 5 d. išduotą Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 4840 Lt ir 242 Lt išieškojimo iš S. S.. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta Kauno apygardos teismo nutartis kasacine tvarka skundžiama nebuvo. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal S. S. pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. I-433-738/2013, kuriame pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį, iš kurios, pasak pareiškėjos, paaiškėjo, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai priteistos proceso išlaidos G. Š. (baudžiamosios bylos Nr. I-433-738/2013, 3 t. b. l. 169-171). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi S. S. skundą dėl minėto generalinio prokuroro nutarimo atmetė. LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 25 d. grąžino S. S. jos pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nurodydamas, kad tokį pareiškimą gali paduoti tik BPK 452 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys, o nukentėjusiajam tokia teisė nenumatyta. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė S. S. išnaudojo įstatyme numatytas galimybes dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties panaikinimo ir jų pagrindu vykdymo veiksmų nutraukimo (prašė atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, atšaukti vykdomuosius dokumentus), tačiau minėtos teismų nutartys, kurių pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję, todėl privalo būti vykdomos (CPK 18 straipsnis).
Nesutiktina su apeliante, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145/2014 turi įtaką nagrinėjamai bylai dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria iš S. S. priteista 4719 Lt procesinių išlaidų G. Š.. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nevertino Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo ir dėl jų nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymas ir nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomųjų raštų teisėtumo ir jų pagrįstumo.
Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, siekia nepagrįsto praturtėjimo. Šiuo atveju pareiškėjas siekia išieškoti pinigines lėšas, kurios jo naudai priteistos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ir kurios nėra išieškotos, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi, CPK 667 straipsnyje numatyta procedūra, nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, taikoma tik tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkės turtas: AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) NISSAN PATROL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos l. 38-39). 2013 m. rugpjūčio 19 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio arešto (vykdomosios bylos l. 15). 2014 m. lapkričio 13 d. antstolė pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykdomosios bylos l. 42). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju buvo laikytasi CPK 667 straipsnyje numatytos procedūros nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Apeliantė šiuo aspektu nėra nurodžiusi jokių argumentų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apeliantės 180,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo priteistos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neskundė Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir apeliacinės instancijos teismą saisto procesinis imperatyvas, draudžiantis priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 straipsnis), todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.