- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-351/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, LR Krašto apsaugos ministerijai, AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. ir atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 318-619/2011 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams LR Krašto apsaugos ministerijai, AAS „Gjensidige Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl autoįvykio metu mirtinai sužaloto vyro sutuoktinei atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.
Ieškovė J. Š. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos ir draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 317 815 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos 1.198.849,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Ieškinį grindė tuo, kad 2008 m. gruodžio 9 d. automagistralės A2 Vilnius – Panevėžys 77,1 kilometre, Ukmergės rajone, eismo įvykio metu mirtinai buvo sužalotas ir mirė jos sutuoktinis, automobilio „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis – A. Š.. Dėl šio eismo įvykio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK ikiteisminiame tyrime Nr. 88-1-01000-08 pagal LR BK 281 str. 5 d., įtariamuoju apklaustas JAV karinėse pajėgose (Šiaulių NATO bazėje) tarnaujantis automobilio Škoda Octavia Combi valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, JAV pileitis, W. T. P. II. Jo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims buvo apdrausta ADB „Reso Europa“. Ši draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei šias draudimines išmokas: padengė 6 225 Lt sutuoktinio laidojimo išlaidų; dalinai apmokėjo paminklo žuvusiajam pagaminimo, pastatymo, kapo sutvarkymo išlaidas - 5.861 Lt, išmokėjo 1.150,93 Lt Lt draudimo išmoką kaip neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovė dėl eismo įvykio patirtą žalą vertina kaip 317 815 Lt turtinių nuostolių ir 1.198.849 Lt neturtinės žalos. Neapmokėta suma, ieškovės vertinimu, už laidotuves sudaro 1000 Lt (7265 Lt – 6225 Lt), 4539 Lt neapmokėta draudiko suma už paminklo žuvusiam pastatymą ir kapo sutvarkymą (10400 Lt – 5861 Lt), gyvenamosios patalpos remonto ir šildymo įrengimo paslaugos - 12 276 Lt, buto įsigijimas Vilniuje, atsisakant iš atsakovų bet kokios pagalbos ateityje, kainuotų 300 000 Lt.
Ieškovė tvirtinimu, sutuoktinio A. Š. praradimas sukėlė jai negrįžtamas pasekmes, sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą bei skaudžiai paveikė jos ir jos vienintelės dukros O. P. šeimos gyvenimą. Po vyro mirties dėl psichinės būklės bei įvairių paūmėjusių ligų ji gydėsi Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre bei Santariškių klinikose. Kadangi automobilio nevairuoja, dukra O. P. per savaitę kelis kartus turi ją aplankyti, atvežti maisto bei būtiniausių prekių, nuvežti pas gydytojus. Kai dukra neturi galimybių pasirūpinti ieškove, už pinigus samdomi socialines paslaugas teikiantys asmenys, todėl ieškovės priežiūrai reikalinga 22 260 Lt suma vieneriems metams samdant socialinį darbuotoją. Ieškovė 2008m. lapkričio 21 d. su UAB „Lateko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį 4300 Lt sumai buto balkonui įstiklinti ir lauko durims pakeisti. Ruošiantis 2009-2010 m. šildymo sezonui paaiškėjo, kad sugriuvo malkomis kūrenamas pečius, todėl ieškovė 2009 m. spalio 1 d. su UAB „Komforta“ sudarė sutartį bute įrengti už 18 856 Lt autonominį dujinį šildymą bei atlikti šildymo sistemos rekonstrukciją. Ieškovė pažymėjo, jog reikalingas buto remontas pagal 2010 m. vasario 5 d. Ukmergės „Transresta“ sudarytą lokalinę sąmatą kainuotų 101.644,84 Lt. Ieškovės įsitikinimu, racionaliausia išeitis jai skirtą gyvenimo dalį normaliai ir oriai nugyventi būtų turimo buto pardavimas ir gyvenamojo būsto įsigijimas Vilniuje iš atsakovo lėšų, o tai sudarytų 300.000 Lt. Tokiu būdu ieškove visokeriopai pasirūpintų vienintelė dukra, ligotai ir dėl sutuoktinio žūties palaužtai ieškovei nebereikėtų žemintis ir prašinėti pagalbos iš atsitiktinių asmenų, tarptautinių organizacijų ar NATO aljansui priklausančių valstybių.
Neturtinę žalą ieškovė vertina 1.198.849 Lt. Atsakovo siūlomą geruoju atlyginti 40 000 Lt sumą ieškovė vertina kaip vidutiniškai apdairų ir protingą žmogų įžeidžiančią sumą. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad, netekus vyro sunku gyventi ir pragyventi, nes reikalingos lėšos būsto remontui, vaistams, parama. Vyro mirtis ieškovę sužlugdė, ji susirgo depresija, negali užmigti, o iki nelaimingo atsitikimo neturėjo psichinių susirgimų, sirgo kitomis ligomis. Teigia, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis 1.198.849 Lt nustatytas teisingai, jį nustatė dukra, norinti, kad būtų užtikrinta ieškovės senatvė.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės pateikti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai neatitinka CK normų, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Krašto apsaugos ministerija stengėsi geranoriškai atlyginti J. Š. padarytą žalą, tačiau ieškovė nesutiko su jai pasiūlyta 40.000 Lt suma. Ši suma atitinka teismų praktikoje įprastus dydžius.
Krašto apsaugos ministerija 2009 m. rugsėjo 4 d. gera valia sutartimi atlygino žalą žuvusiojo A. Š. artimiesiems giminaičiams: dukroms J. Š. ir J. Š. sumokėta po 40.000 Lt, o broliui V. Š. - 20.000 Lt neturtinės žalos kompensacija.
Ieškovės sveikatos būklė buvo bloga ir iki eismo įvykio – ji pripažinta dalinai nedarbinga, sirgo kepenų ciroze, stemplės varikoze, gastropatija. Sveikatos sutrikimais, galimai atsiradusiais dėl dvasinio sukrėtimo, laikytini tik adaptacinis sutrikimas ir pasikartojantis depresinis sutrikimas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie šių sutrikimų liekamuosius reiškinius.
Ieškovės turtiniai reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ryšium su globos ir rūpybos ieškovei poreikiu, remonto, šildymo sistemos išlaidomis, buto Vilniuje pirkimu yra nepagrįsti, neatitinka CPK 6.249 straipsnio nuostatų, vertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes šios išlaidos nėra žala, kilusi dėl vyro mirties.
Šalies argumentai
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad draudimo bendrovė sutartinius įsipareigojimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei J. Š. yra visiškai įvykdžiusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei J. Š. iš atsakovo LR Krašto apsaugos ministerijos 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o likusiose dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, kad remiantis civilinės ir ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis nustatyta, kad vairuodamas automobilį W.T. P. pažeidė kelių eismo taisyklių 172 ir 173 straipsnių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, sukėlęs ieškovei žalą (ieškovės sutuoktinis mirė nuo patirtų sužalojimų).
Šiaurės Atlanto S. Š. susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (šį susitarimą Lietuva ratifikavo Lietuvos Respublikos 2004 m. gegužės 6 d. įstatymu Nr. IX-2225) VIII straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimus atlyginti žalą (išskyrus sutartinius reikalavimus ir tuos reikalavimus, kuriems taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalys), pareikštus dėl karinių pajėgų ar civilių komponento narių veikimo ar neveikimo vykdant tarnybines pareigas arba dėl bet kokio kito veikimo, neveikimo ar įvykio, už kurį teisiškai atsako karinės pajėgos ar civilių komponentas, kai priimančios valstybės teritorijoje padaroma žala Susitariančiosiomis Šalimis nesančioms trečiosioms šalims, nagrinėja priimančioji valstybė, vadovaudamasi šiomis nuostatomis: a) reikalavimai atlyginti žalą pateikiami, nagrinėjami ir sureguliuojami ar sprendimai dėl jų priimami pagal priimančios valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie taikomi reikalavimams, pareikštiems dėl jos pačios ginkluotųjų pajėgų veiklos, b) priimančioji valstybė gali sureguliuoti tokius reikalavimus, taip pat savo valiuta sumoka sutartą ar sprendimu nustatytą kompensacijos sumą, c) tokia kompensacija, nustatyta tiek pagal susitarimą, tiek pagal bylą išnagrinėjusio kompetentingo priimančios valstybės teismo sprendimą, taip pat galutinis kompensacijos reikalavimą atmetantis tokio teismo sprendimas Susitariančioms šalims yra privalomas ir galutinis; d) apie kiekvieną priimančios valstybės patenkintą reikalavimą atlyginti žalą pranešama atitinkamoms siunčiančioms valstybėms, kartu pateikiant išsamią informaciją ir pasiūlymą dėl kompensacijos paskirstymo pagal šio straipsnio dalis e punkto i, ii, ir iii papunkčius. Išlaidos, atsiradusios tenkinant reikalavimus atlyginant žalą yra paskirstomos Susitarimo VIII straipsnio 5 dalies e punkte nustatytu būdu. LR Krašto apsaugos ministerija yra įgaliota institucija kompetentinga nagrinėti ir teikti turtinius reikalavimus dėl žalos, padarytos Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio valstybės karių, spręsti žalos atlyginimą nukentėjusiems ikiteisminiu ginčų sprendimo būdu (LR Krašto apsaugos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. V-1024).
Kadangi automobilis įvykį sukėlusio vairuotojo vairuotas automobilis buvo draustas UAB Reso Europa (teisių ir pareigų perėmėjas - atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pareiga atlyginti žalą neviršijant draudimo sumos perkeliama draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ (CK 6.254 str. 1 d. 6.270 str. 1 d).
Dėl ieškovės reikalavimų atlyginti turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Draudimo kompanija AAS „Gjensidige Baltic“ 2009 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovei išmokėjo 6225 Lt už žuvusio A. Š. laidojimo išlaidas, iš draudimo išmokos išskaičiuodamas ieškovės gautą 1040 Lt laidojimo pašalpą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai dar 1000 Lt laidojimo išlaidų atmestinas (laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 str.2 d.)).
Išlaidos už paminklo ir kapavietės sutvarkymą pagal sąskaitą – faktūrą serija LGANr. 5549140 sudarė 10 400 Lt. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2009 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovei išmokėjo 5861 Lt, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašė atlyginti dviejų asmenų kapavietės sutvarkymo išlaidas. Ieškovės vyras palaidotas kapavietėje prie pirmos savo žmonos. Teismas sprendė, kad atlyginamos turi būti vidutiniškai paminklui reikalingos išlaidos, o ieškovės nurodyta patirta suma viršija vidutines išlaidas paminklui, be to, kapavietė ir paminklas skirtas dviems asmenims, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 4539 Lt sumą atmetė (CPK 178 str., CK 6.291 str., CK 1.5 str.).
Reikalavimą priteisti iš atsakovų 312 276 Lt turtinę žalą (12 276 Lt buto remonto ir šildymo įrengimo paslaugų bei 300 000 Lt buto Vilniuje įsigijimo išlaidų) teismas atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą (CK 6.249 str., CPK 178 str.), kadangi šios sumos nėra nuostoliai, esantys priežastiniame ryšyje tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių A. Š. mirtį ir kilusios žalos.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą 1 198.849 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, saistomas Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika analogiško pobūdžio bylose. Panašiose situacijose žalą patyrusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt. Dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju individualus, priklauso nuo individualių kriterijų visumos. Šioje byloje teismas, atsižvelgdamas į ieškovės patirtų išgyvenimų mastą (mirus ieškovės vyrui ji prarado rūpestingą sutuoktinį, su kuriuo kartu pragyveno santuokoje daugelį metų), pasekmes (kritiškai vertintinas teiginys, kad po vyro mirties ieškovė susirgo depresija, nes iš ieškovės ligos istorijos matyti, kad depresinis sindromas jai nustatytas dar 1999 m. sausio 26 d., vėliau keletą kartų konstatuotas 2009-2010 metais), sunkumą, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, kasacinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, priteisė ieškovei iš atsakovo LR Krašto apsaugos ministerijos 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį dėl J. Š. dalies turtinių reikalavimų atmetimo ir priteisti solidariai 317 815,00 Lt iš atsakovų turtinei žalai atlyginti/arba gyvenamajam būstui Vilniuje įsigyti, taip pat priteisti papildomai 1108849,00 Lt iš atsakovo LR krašto apsaugos ministerijos neturtinei žalai atlyginti bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Skunde grindžia šiais svarbiausiais argumentais:
1. Sutuoktinio A. Š. praradimas paveikė ieškovės ir jos vienintelės dukros O. P. šeimos ekonominę bei finansinę būklę, nes reikėjo baigti (pradėtus su velioniu) buto remonto, šildymo įrengimo ir stogo dangos pakeitimo darbus, gydytis, apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis, rūpintis kapo sutvarkymu, žalos atlyginimo klausimais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė ieškovės pateiktų įrodymų visai turtinei žalai paskaičiuoti (žiūrėti 2010 m. kovo 10 d. ieškinio 2 lapą) ir tuo neužtikrino socialinio teisingumo.
Šalies argumentai
2. Pirmos instancijos teismas nevertino atsakovams neparankių liudytojo A. S. duotų parodymų. Šis liudytojas rūpinosi ieškove po jos vyro mirties, dėl to patyrė 150 000 Lt išlaidų, kurių jam niekas neatlygino. Ieškovės dukra yra nėščia ir negali ieškove rūpintis pagal mūsų krašto tradicijas, nerašytus papročius ir nerašytas gyvenimo taisykles.
3. Prašoma neturtinės žalos suma 317 815 Lt yra nedidelė JAV valstybei.
4. Teismas tinkamai neįvertino kriterijų, reikšmingų apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, nepriteisė protingumo ir teisingumo principus atitinkančio neturtinės žalos atlyginimo. Visuotinai žinoma, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas, socialinio teisingumo atkūrimas, teisių pažeidimo konstatavimas, teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Asmens sveikata ir gyvybė yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo taip pat gali būti vertinamas kaip būsima neturtinė žala.
5. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos 2004 m. gegužės 6 d. įstatymo Nr. IX-2225 „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso ir protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto sutartį, statuso ratifikavimo“ nuostatas, neįsigilino į turtinio reikalavimo esmę ir ieškovės pateiktus bei baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-01000-08 surinktus įrodymus, o ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį susiejo tik su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kurių ratio decidendi su ieškinio aplinkybėmis yra skirtingos (neturi tarptautinio elemento). Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatyta, kad šalys nustatė vienodas visų valstybių teisių ir įsipareigojimų bei Sąjungos institucijų ir jurisprudencijos sąlygas.
Atsakovas LR krašto apsaugos ministerija apeliaciniu skundu prašo sumažinti ieškovei priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Skundą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:
1. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, tačiau ir savo iniciatyva įvertinti visas kitas byloje esančias aplinkybes, turinčias įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.
2. Teismo paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, į kuriose priteistą neturtinės žalos dydį teismas orientavosi, yra priimtos bylose, kuriose faktinės aplinkybės skirtingos. Be to, šiose bylose priteistas dažnai mažesnis žalos atlyginimas.
3. Iš ieškovės sveikatos būklę apibūdinančių įrašų matyti, kad ji turėjo daug rimtų sveikatos sutrikimų, kurie atsiliepė jos psichinei būklei dar iki autoįvykio.
4. Neabejotina, kad ieškovė dėl staigios sutuoktinio mirties patyrė neturtinę žalą, tačiau iš pačios ieškovės veiksmų matyti, kad ieškovė žalos pagrindu nori nepagrįstai praturtėti. Tą liudija ieškovės teiginiai apie siekį užsitikrinti senatvę bei liudytojo A. S. parodymai, kad jis savo lėšomis ėmėsi ieškovės buto remonto, nes ieškovė buvo pažadėjusi, jog atsiskaitys gavusi kompensaciją.
Šalies argumentai
5. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas padarė neatsargų nusikaltimą. Tarptautinės NATO SOFA sutarties pagrindu baudžiamąjį persekiojimą eismo įvykį sukėlusio vairuotojo, JAV piliečio, atžvilgiu vykdo JAV Karinis teismas, kuris W.T. P. II pateikė kaltinimus dėl neatsargaus vairavimo ir netyčinio nužudymo. Krašto apsaugos ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų ieškovės patirtai žalai atlyginti - t.y. sulaukus apkaltinamojo nuosprendžio W.T. P. II atžvilgiu, atlygino žalą žuvusiojo dukroms ir stengėsi taikiai susitarsi su ieškove, tačiau dėl jos nepagrįsto dydžio ieškinio susitarti su ieškove dėl žalos atlyginimo be teismo nepavyko.
Atsiliepimas
LR krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Tik draudiko nekompensuotą įrodytos žalos dalį privalo atlyginti kaltininkas (jo procesinis atstovas – Krašto apsaugos ministerija).
2. Ieškovė, reikalaudama atlyginti patirtą turtinę žalą, privalo įrodyti tiek žalos dydį, tiek žalos priežastinį ryšį su skolininko veiksmais (kad reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis yra realus, kad žala susijusi su 2008 m. gruodžio 9 d. autoavarija, kurios metu mirtinai sužalotas A. Š.).
Atsiliepimas
3. Ieškovė turtinę žalą kildina iš gerokai po autoįvykio suplanuotų remonto darbų. Ieškovės reikalavimai dėl jos globos poreikio nepagrįsti įrodymais. Reikalavimas apmokėti A. S. atliktus darbus rodo ieškovės siekį pasipelnyti ir nelaimės. Ieškovės nurodyti sveikatos pablogėjimai buvo fiksuoti ir iki autoįvykio.
4. Pagal kasacinio teismo praktiką savo esme panašiose situacijose priteisiama 30 000-50 000Lt žalos atlyginimas.
5. Krašto apsaugos ministerija 2011 m. kovo 21 d. iš JAV ambasados Gynybos atašė biuro gavo raštą, kuriuo informuojama, kad avariją, kurioje žuvo A. Š., sukėlęs asmuo W. T. P. II yra nuteistas JAV Karo lauko teismo. Šis raštas patvirtina, kad minėtas asmuo buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal JAV Karinio teisingumo kodekso nuostatas. Krašto apsaugos ministerijos turimomis neoficialiomis žiniomis W.T. P. II baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prisipažino kaltu ir gailėjosi, dėl to jam buvo skirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. JAV Karo lauko teismas pagrįstai ir teisėtai įvykdė baudžiamąją jurisdikciją W.T. P. II atžvilgiu ir abejoti šio teismo priimto sprendimo teisėtumu nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
5. Krašto apsaugos ministerija iš karto po 2008 m. gruodžio 9 d. autoavarijos ėmėsi aktyvių veiksmų atlyginti žalą nukentėjusiesiems: su žuvusiojo A. Š. dviem dukterimis ir broliu buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu jiems buvo išmokėtas bendras 100 000 Lt. neturtinės žalos atlygis. Taip pat ir pačiai ieškovei buvo ne kartą siūlyta taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau nepavyko dėl jos nepagrįstai didelių reikalavimų.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinius skundus nurodė, kad su apeliaciniais skundais nesutinka. Ieškovei turi būti atlyginama tiek, kiek ji prarado. Atlyginimas daugiau reikštų kaltininko nubaudimą, o ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovei J. Š. dėl sutuoktinio mirtino sužalojimo autoįvykyje draudimo kompanija atlygino šią turtinę žalą: 6225 laidojimo išlaidų, 5861 dalinai apmokėtos išlaidos už paminklą, 1150,93 Lt neturtinės žalos.
Ieškovė prašo papildomai priteisti dar 317 815 Lt: papildomai 1000 Lt laidojimo išlaidų, papildomai 4539 Lt už paminklą, 12 276 (t.y. 4 300 + 7 976) ieškovės buto remonto ir šildymo įrengimo išlaidas, buto įsigijimui Vilniuje priteisti 300 000 Lt. Šias turtinės žalos sumas prašo solidariai priteisti iš draudimo kompanijos ir LR Krašto apsaugos ministerijos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus ir šių sumų ieškovei pagrįstai nepriteisė, konstatavęs, jog jos nėra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, kuriame žuvo ieškovės sutuoktinis.
Pagal bylos duomenis balkono įstiklinimu ieškovė pradėjo rūpintis dar iki autoįvykio. Ieškinyje nurodyta, kad balkono įstiklinimui ir durų pakeitimui dar 2008 m. lapkričio 21 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis su UAB „Lateko lizingas“ (43 000 Lt sumai). Kad bus reikalingas šildymo sistemos modernizavimas ieškovei tapo žinoma prieš 2009-2010 m. šildymo sezoną, todėl 2009 m. spalio 1 d. su UAB „Komforta“ buvo sudaryta sutartis bute įrengti autonominį dujinį šildymą ir atlikti šildymo sistemos rekonstrukciją. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės buto šildymo sistemos modernizavimas nėra priežastiniame ryšyje su autoįvykiu, todėl šildymo sistemos modernizavimo išlaidų atsakovai ieškovei atlyginti neprivalo. Pažymėtina, kad žuvęs ieškovės sutuoktinis, kaip paaiškino ieškovė, niekur oficialiai nedirbo, buvo netekęs 60 procentų darbingumo, dirbo šeimos ūkyje (liudytojos J. Š. 2008 m. gruodžio 19 d. apklausos protokolas), todėl jo indėlis į šeimos pajamas žūties metu negalėjo būti didelis, todėl atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl A. Š. žūties neigiamos įtakos ieškovės bei jos dukros šeimos ekonominei bei finansinei būklei. Be to, A. Š. indėlis į šeimos pajamas byloje net bebuvo įrodinėjamas (CPK 12,178 str.).
Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos tesimas netinkamai vertino liudytojo A. S. parodymus. Ieškovės namų remontas nėra priežastiniame ryšyje su jos sutuoktinio žūtimi. Ieškovei kaip garbaus amžiaus žmogui pagalbos ir vaikų pagal Lietuvos papročius besirūpinančių tėvais jų senatvėje ir ligos atveju pagalbos reikalingumo taip pat nenulėmė sutuoktinio mirtis.
Buto įsigijimo Vilniuje kaina taip pat pagrįstai nebuvo pripažinta autoįvykio sukelta žala. Ieškovės noras persikelti gyventi arčiau dukros suprantamas kaip suprantama ir tai, kad tokiu atveju ieškovės dukrai būtų lengviau rūpintis ieškove, tačiau ieškovės dukros galimos išlaidos dėl rūpinimosi motina, taip pat buto Vilniuje kaina nėra autoįvykio pasekmėje kilę ieškovės nuostoliai, kurie nepadidėjo dėl A. Š. žūties. Todėl jų atlyginti atsakovai taip pat neprivalo.
Papildomai 1000 Lt laidojimo išlaidų pirmosios instancijos teismas nepriteisė pagrįstai. Pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalį laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.
Reikalavimas papildomai atlyginti 4539 Lt paminklo ir kapavietės tvarkymo išlaidas buvp atmestas pagrįstai. Ieškovė prašė atlyginti turėtas 10 400 Lt išlaidas, tačiau draudimo kompanija, pagrįstai, atsižvelgus į tai, kad paminklas ir kapavietė yra skirti dviems asmenims, ieškovei išmokėjo dalį prašomų priteisti išlaidų – 5861 Lt.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Materialinės ir neturtinės žalos ypatumai nulemia ir su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, tarp kurių - žalos dydžio nustatymo ypatumai. Atlyginant materialinę žalą visuomet įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, o neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais (materialiai). Piniginės, kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas (jokie pinigai, joks materialus turtas) negali atstoti.
Piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme įvardintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) ir kitas teismo nustatytas bei žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas. Teismas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai atsižvelgia į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tas, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.
Kaip vienas iš reikšmingų kriterijų, lemiančių atlyginamos neturtinės žalos dydį, yra objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė (teisinis gėris), tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė, sveikata (psichinės ir fizinės gerovės būsena) teismų praktikoje vertinama kaip vieni fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju atsižvelgtina į šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybes ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
Ieškovė jai padarytos neturtinės žalos dydį grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: su mirusiu sutuoktiniu A. Š. santuokoje pragyveno daug metų, gerai sutarė. Jam mirus, liko sunkiau pragyventi, nebeliko, kas ligota ieškove pasirūpintų (dukra gyvena Vilniuje, augina vaikus).
Kaip teisingai pažymėjo ieškinyje pati ieškovė, neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, o ne nubausti žalą padariusį asmenį. Todėl neturtinės žalos dydžio nustatymo vienas iš kriterijų – žalą padariusio (ar privalančio ją atlyginti) subjekto turtinė padėtis (CK 6.250 str. 2 d.) labiau svarbi, kai už žalą atsakingo asmens turtinė padėtis yra bloga ir žalos atlyginimas jam taptų nepakeliama našta. Kitu atveju, kaip kad yra šioje byloje, kai pagal galiojančius teisės aktus už turtinę žalą atsakingos institucijos, kurioms žalos atlyginimas netaps nepakeliama finansine našta, šis žalos dydžio nustatymo kriterijus (privalančio atlyginti žalą subjekto finansinė padėtis) nėra toks svarbus. Kitoks aiškinimas reikštų nebe siekį nustatyti teisingą nukentėjusiajam asmeniui kompensacijos sumą, o daugiau panašėtų į žalos dydžio vertinimą priklausomai nuo privalančio atlyginti žalą subjekto turtinės padėties. Toks aiškinimas, be kita ko, reikštų neteisėtą nukentėjusių asmenų diskriminaciją, kai asmenys, už kurių žalą atsakingi asmenys yra geresnėje turtinėje padėtyje, be teisėto pagrindo gautų didesnę kompensaciją už savo esme identišką patirtą neturtinę žalą. Ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis nepriklauso nuo to, kas, organizacija ar asmuo, neturintis realių galimybių atlyginti žalą, yra kaltas dėl žalos padarymo (arba pagal įstatymus privalo ją atlyginti). Dėl šių motyvų (siekio be teisėto pagrindo nediskriminuoti neturtinę žalą patyrusių asmenų) atmestini ir argumentai, kad nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovautinasi dydžiais kompensacijų, kurias žūties atveju aukų artimiesiems išmokėjo kitų valstybių Vyriausybės. Pažymėtina, kad LR Krašto apsaugos ministerijos pareiga ieškovei atlyginti neturtinę žalą kyla iš 1951 m. birželio 19 d., Londone pasirašyto Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo (toliau – Susitarimas) dėl jų karinių pajėgų statuso ir šio susitarimo ratifikavimo įstatymo. Pagal Susitarimo VIII straipsnio 5 dalies nuostatas, žalos atlyginimo klausimą turi nagrinėti priimančioji valstybė pagal priimančiosios valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie taikomi reikalavimams, pareikštiems dėl jos pačios ginkluotųjų pajėgų veiklos. Taigi sprendžiant dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio, pirmiausia aktuali ir į ją pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos teisė ir teismų praktika analogiškais atvejais. Kadangi nėra galimybės vadovautis Lietuvos teismų praktika visiškai analogiškose situacijose, atsižvelgtina į priteistinos neturtinės žalos dydžius ir kriterijus bylose, kuriose neturtinė žala atlygintina dėl sutuoktinio mirtino sužalojimo autoįvykyje (labiausiai savo esme panašios situacijos).
Pavyzdžiui, Lietuvos aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010 pripažino tinkamai nustatytu neturtinės žalos dydį 70 000 Lt. Toks neturtinės žalos dydis priteistas mirtinai sužaloto pėsčiojo sutuoktinei. Skirtingai nei šioje byloje nagrinėjamu atveju, 70 000 Lt priteista žuvusiojo sutuoktinei, auginančiai du žuvusiojo vaikus. Ieškovė J. Š. neturėjo ir neaugina žuvusio sutuoktinio vaikų, kas leistų jos dėl sutuoktinio žūties patirtą neturtinę žalą vertinti kaip mažesnę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-560/2010 pasisakė neturtinės žalos dydžio mirusio asmens sutuoktinei situacijoje, kai kaltajam asmeniui nepasirinkus saugaus greičio įvyko autoavarija ir žuvo kito automobilio vairuotojas. Kaip ir nagrinėjamoje byloje taip ir minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nagrinėta situacija kai dėl autoįvykio ieškovė prarado gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, su kuriuo santuokoje gyveno ilgą laiką (septyniolika metų). Skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, ieškovė minėtoje kasacinio teismo byloje po sutuoktinio mirties liko viena auginti jų du paauglius sūnus. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad panašiose į nagrinėtą situaciją bylose priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30 tūkst. Lt iki 150 tūkstančių litų, o už žalą atsakingo asmens turtinė padėtis neturi būti lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Šioje byloje žuvusiojo sutuoktinei priteista 34 618,88 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ši kasacinės instancijos teismo praktika įrodo, kad LR Krašto apsaugos ministerijos siūlyta 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo kompensacija atitinka teismų praktiką ir gali būti pripažinta tinkama bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo sutuoktinei dydžio klausimas.
Atsakovas LR Krašto apsaugos ministerija apeliaciniu skundu prašo sumažinti iki teisingo ieškovei priteistą neturtinės žalos dydį. Kokį neturtinės žalos dydį šis apeliantas laiko teisingu nenurodyta, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ieškovei siūlė be teismo sumokėti 40 000 Lt, darytina išvada, kad šio apelianto vertinimu toks ieškovės neturtinės žalos dydis laikytinas teisingu.
Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 90 000 neturtinės žalos atlyginimą vadovaudamasis teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas neturtinės žalos dėl artimo žmogaus mirties, dydžio nustatymo klausimas. Teisėjų kolegija sutinka su LR Krašto apsaugos ministerijos apeliacinio skundo argumentu, kad ne visos kasacinio teismo nutartys, kurias nurodė pirmosios instancijos teismas, yra priimtos panašiose situacijose. Esant nutarčių, kuriomis nustatytas neturtinės žalos dydis žuvusiojo našlei, nereikėtų vadovautis neturtinės žalos dydžiu, nustatytu bylose dėl žalos atlyginimo žuvus vaikams ar tėvams. Be to, teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, kad net ir paminėtose kasacinio teismo nutartyse žuvusiojo našlei neretai buvo priteisiamas mažesnis (t.y. 50 000 Lt) nei skundžiamu sprendimu neturtinės žalos atlyginimas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovės sutuoktinio žūties įtakos ieškovės sveikatai, netekties pasekmių ieškovei vertinimu ir šiems motyvams pritardama jų nekartoja. Tačiau, kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju diferencijuotinas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė po vyro žūties yra palūžusi, silpnos sveikatos, negali pati savarankiškai įvertinti autoįvykio pasekmių (nurodo, kad negali pagrįsti prašomos žalos dydžio, nurodo, kad jį apskaičiavo dukra, norinti užtikrinti ieškovės senatvę), yra atstovaujama dukros (dukra pagal įgaliojimą sudarė sutartį su advokatu). Dėl garbaus ieškovės amžiaus yra maža tikimybė ieškovei dar sukurti šeimą, t.y. bent iš dalies atkurti iki autoįvykio buvusį gyvenimą šeimoje, palaikomai sutuoktinio. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo šioje konkrečioje byloje ieškovei priteistas 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas gali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Ieškovės advokatas prašė paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Prašymas netenkintinas, kadangi byloje yra visi jos išnagrinėjimui reikalingi šalių paaiškinimai ir įrodymai ir žodinis procesas nebuvo reikalingas.
Ieškovės naujasis advokatas, siekdamas turėti realią galimybę susipažinti su byla ir tinkamai atstovauti ieškovę, prašė paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Iš advokato paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovės vardu veikti buvo įgaliota jos dukra, kuri, likus vos keletui dienų iki apeliacinio skundo nagrinėjimo dienos, atsisakė atstovavusio advokato paslaugų ir sudarė sutartį su kitu advokatu. Jokių pateisinamų priežasčių, kodėl galimai buvo reikalinga pakeisti advokatą prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2011 m. vasario 3 d. ieškovės apeliacinis skundas pateiktas 2011 m. kovo 1 d.) ieškovė ir jos atstovas nenurodė, todėl ieškovės dukros iniciatyva be pateisinamų priežasčių advokato keitimas iki bylos nagrinėjimo likus pernelyg mažam laiko tarpui ir tuo pagrindu prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, laikytinas piktnaudžiavimu ir veikimu prieš bylos išnagrinėjimą, nesirūpinimu proceso eiga ir kooperavimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimu (CPK 7, 8 str.).
Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.