Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės ir nuteistosios V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

V. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 32 parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. Č. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y.: ji, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį, t. y. 0,001115 g narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurios dalį - 0,000106 g, supakuotos į 5 vnt. plastikinės plėvelės pakuotes, 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 21.00 val. savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 30 Eur pardavė V. S., tokiu būdu ją platino, o likusią dalį narkotinės medžiagos - karfentanilio, t. y. 0,001009 g, supakuotą į 38 vnt. plastikinės plėvelės pakuotes, laikė savo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)Vilniuje, iki kol 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 21.00 val. atliktos kratos metu ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. V. S. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y.: ji, 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 21.00 val. būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patalpose, iš N. Č., sumokėjusi jai 30 Eur grynųjų pinigų, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėms įgijo 0,000106 g narkotinės medžiagos - karfentanilio, kuri buvo supakuota į penkias užlydytas geltonos spalvos plastikinės plėvelės pakuotes, ir laikė minėtą medžiagą prie savęs, kol 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koridoriuje, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato policijos pareigūnai jos sulaikymo metu minėtus daiktus rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kaltininko atžvilgiu taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis nei rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020).

10. Ji gyvena su mama pensininke, turi 2000 metų gimimo dukrą, finansinė padėtis yra sunki. Iki šiol neturi galimybės sumokėti 2018 m. kovo 3 d. teismo nuosprendžiu jai paskirtos baudos, turi sveikatos problemų, numatyta operacija, vartoja vaistus bei kitas gydytojų paskirtas priemones ieško darbo, tačiau nepavyksta jo susirasti, registruota Užimtumo tarnyboje, kovoja su priklausomybe. Kitoje baudžiamojoje byloje ji kaltinama padariusi vagystę, galutinis sprendimas dar nėra priimtas, vyksta bylos nagrinėjimas, tačiau vagystės ji nepadarė, todėl aplinkybė, kad šiuo metu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, neturėtų būti pagrindas, lemiantis jai šioje byloje skirtinos bausmės rūšies parinkimą. Išvadas dėl savo ankstesnio elgesio ji padarė. Jai paskirta bausmė yra per griežta, prieštarauja teisingumo principui. Įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus jai realios laisvės atėmimo bausmės.

11. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

12. Teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji N. Č. bei jos gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistosios V. S. gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš prokurorės bei nuteistosios V. S. apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistųjų kaltė bei veikų kvalifikacija neginčijama, nuosprendis skundžiamas dėl nuteistosioms paskirtų bausmių.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, skirdamas N. Č. švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, todėl nuosprendis turi būti pakeistas.

15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

16. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis iš to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikianti teismui teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, bausmės skyrimas privalo būti motyvuojamas, t. y. pagrįstas teisiniais argumentais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, vertinant galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti atsižvelgta į tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas, paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami kaltininko, visuomenės ir valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. Č. bausmę, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), viena nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdama teista už tyčinį nusikaltimą ir turėdama neišnykusį teistumą, t. y. būdama recidyvistė) (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistoji padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir pasekmes (draudžiamas narkotines medžiagas įsigijo platinimui, dalį medžiagų išplatino, likusios dalies nespėjo išplatinti, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų, turėtos medžiagos yra pavojingos, leidžiamos vartoti tik medicinos tikslams), į N. Č. asmenybę, t. y. nedirbanti, 5 kartus teista už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė atlikdama laisvės apribojimo bausmę, paskirtą pagal ankstesnį teismo nuosprendį, ne kartą bausta administracine tvarka, jai paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų. Teismas pažymėjo ir tai, kad jos daromi nusikaltimai sunkėja.

19. Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teismas atsižvelgė į N. Č. amžių (58 metai), sveikatos būklę, turimas ligas (nealerginė bronchinė astma, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, ūminis sinusitas, vartoja paskirtus vaistus, buvo gydyta ligoninėje, 2019 m. lapkričio 5 d. jai atlikta akies operacija), kad tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą, pažadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, žala padaryta nebuvo (rastos narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko), naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta. Minėtų aplinkybių pagrindu apylinkės teismas sprendė skirti N. Č. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį, nei sankcijoje numatyta šios bausmės minimali riba. Taigi spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas iš esmės akcentavo tris faktus: 1) tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą N. Č. padarė pirmą kartą 2) jos amžių ir sveikatos būklę; 3) nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepakankamai įvertino kitus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, nors nurodė, kad į juos atsižvelgia. Iš bylos duomenų matyti, kad N. Č. 5 kartus teista už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui ir atliekant ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Nors nusikalstamų veikų recidyvas nesudaro pagrindo kiekvienu atveju griežtinti skirtiną bausmę, vis dėlto, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja N. Č.. Iš to akivaizdu, kad minėtos poveikio priemonės pastarosios nepaveikė ir neatgrasė nuo tolesnio neteisėto veikimo, juolab, kad daromi nusikaltimai sunkėja. Nusikaltimas, už kurį N. Č. nuteista, nebuvo atsitiktinis. Akivaizdu, kad ji planuotai ir laisva valia pasirinko veikti nusikalstamai, t. y. parduoti kitam asmeniui narkotines medžiagas, o kitą dalį, supakavusi į 38 pakelius, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė namuose. Nuteistoji yra ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra) (t. 2, b. l. 198). Aplinkybė, kad N. Č. turi sveikatos problemų, niekaip nemažina nei padaryto nusikaltimo, nei pačios nuteistosios pavojingumo, ženkliai nelengvina jos teisinės padėties. Nuteistajai nustatytos ligos pačios savaime nėra išimtinė aplinkybė, kuriai esant, būtų besąlygiškas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau asmens sveikatos būklė, kaip ir kitos, asmenį apibūdinančios aplinkybės turi būti vertinamos parenkant teisingą bausmę, atitinkančią tiek veikos pavojingumą, tiek patį asmenį. N. Č., žinodama apie savo sveikatos būklę, nesusilaikė nuo sunkaus ir pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymo ir tai jai nesutrukdė pakartotinai nusikalsti.

20. Įvertinusi tai kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai N. Č. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių ar aplinkybių visumos, rodančių daug mažesnį nuteistosios ir jos padarytos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, pavojingumą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi skirti N. Č., švelnesnę, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį ji pripažinta kalta, bausmę, nebuvo pagrindo. Kita vertus, aptartų bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia nuteistajai skirti minimalią BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. Bylą nagrinėjant apygardos teisme, N. Č. pateikė Nacionalinio vėžio instituto informaciją apie 2021 m. kovo 24 d. numatomą operaciją stacionare, tačiau šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad dėl šios ligos ir kitų turimų ligų N. Č. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar egzistuotų pagrindas nuteistąją atleisti nuo bausmės atlikimo BK 76 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog esant ypatingoms aplinkybėms, įstatymų leidėjas numato galimybę atidėti įsiteisėjusiojo nuosprendžio vykdymą (BPK 338 straipsnis). Taigi, įstatymas numato galimybę užtikrinti reikiamą gydymą ir atidėti bausmės vykdymą, jei to negalima padaryti vykdant nuosprendį.

Dėl nuteistosios V. S. apeliacinio skundo

22. Apeliantė teigia, kad teismas, skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į visas tam turinčias reikšmės aplinkybes, dėl ko neteisingai paskyrė per griežtą bausmę. Su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

23. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas V. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (įsigijo narkotinę medžiagą savo reikmėms, ketino vartoti, tačiau nespėjo, vos įsigijus narkotinę medžiagą buvo sulaikyta) bei jos asmenybę - praeityje teista aštuonis kartus, tarp jų ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir laikymą, bausta administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės rodo, kad dėl anksčiau padarytų nusikaltimų, priešingai nei nurodoma skunde, nuteistoji jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, teismų skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

24. Skunde dėstomi argumentai dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, bausmės rūšies parinkimui bei skyrimui už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nėra reikšmingi. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentu, jog teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai, kaip ją neigiamai apibūdinančią aplinkybę, vertino tai, jog 2020 m. birželio 14 d. jos atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi byla nėra išnagrinėta ir kaltės klausimas neišspręstas, todėl minėti duomenys nepagrįstai vertinti neigiamu aspektu. Tačiau ši aplinkybė nėra tiek svari, jog keistų teismo išvadų pagrįstumą.

25. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su jos sveikata bei finansine padėtimi, yra svarbios, tačiau, nėra pakankamos spręsti, kad jai, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra paskirta per griežta bausmė, kurios vykdymą būtų pagrindas atidėti ar paskirti kitą bausmės rūšį. Antai, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaip jau minėta, apeliantės finansinė padėtis yra sunki, bylos duomenimis, ji nedirba, turto neturi, nėra sumokėjusi anksčiau paskirtų baudų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda nebus veiksminga ir nepasieks savo tikslų.

26. Apeliantės nurodomos bausmių rūšys, kurias ji prašo paskirti – viešieji darbai ar laisvės apribojimas, nėra numatytos BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Vertinant šių bausmių paskyrimo galimybes, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, pagrindo išvadai, jog BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, dėl ko turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nėra, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pati apeliantė.

27. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, V. S. 2013 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo paskirta arešto bausmė, todėl nėra net ir formalaus pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas.

28. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės nuteistajai V. S. skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, paskirtos bausmės – arešto bausmė yra mažesnė, nei numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, taip pat atidedant paskirtos bausmės vykdymą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistosios V. S. valstybės naudai priteistinos 225 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, t. y. gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau, kiekvienu atveju, turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji V. S. niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jai priklausantį turtą nėra, gyvena motinai priklausančiame bute, nėra sumokėjusi paskirtų administracinių baudų. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės N. Č. paskyrimo.

N. Č., pripažintai kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. Č. paskirti galutinę bausmę – 5 (penkių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.