- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-167-459/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. Z.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei A. S. dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo gautas ieškovo A. Z. ieškinys atsakovei A. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, jog būtina skubiai skirti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu), kad vaikams būtų užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinamas įprastas materialinis aprūpinimas, saugi aplinka ir ugdymas vaikams žinomoje ugdymo įstaigoje – Karalienės Mortos mokykloje. Ieškovo įsitikinimu, tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vaikai galės nedelsiant grįžti į savo namus Vilniuje, kur jie turi savo kambarius, grįžti į lankytą mokyklą, bus atkurtas vaikų buvęs socialinis gyvenimas – bendravimas su seneliais, mokyklos ir kiemo draugais, tęsiamas būrelių lankymas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų N. Z. ir B. Z. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. Z. (ieškovu); nustatyti laikiną atsakovės A. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. Z. ir B. Z. tvarką: motina kiekvienos dienos vakarą nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; motina kas antros savaitės savaitgalį leidžia kartu su vaikais, penktadienį po pamokų ir papildomų veiklų (jei tokios yra) pasiimdama vaikus iš tėvo ir vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. arba bendru tėvų sutarimu iš vaikų ugdymo ar papildomos veiklos vietos šioms veikloms pasibaigus. Sekmadienį 19.00 val. motina vaikus grąžina į tėvo ir vaikų gyvenamąją vietą. Motina privalo užtikrinti, jog jos bendravimo su vaikais metu vaikai būtų pasiruošę kitos savaitės pamokoms ir veikloms (t. y. turi būti paruošę namų darbus, atlikę užduotis, paskirtas ugdymo įstaigoje ar papildomai lankomose veiklose ir pan.)
2. 2022 m. gruodžio 1 d. gautas ieškovo A. Z. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ieškovas prašė papildyti laikinąsias apsaugos priemones – suteikti A. Z. (tėvui) teisę be motinos A. S. pritarimo užrašyti vaikus į A. Z. nuožiūra pasirinktą mokyklą; pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos, nurodant, kad: - motina kiekvienos dienos vakarą tik nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; - iki 2022 m. vasario 2 d. atidėti (stabdyti) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies dėl motinos teisės praleisti su vaikais kas antrą savaitgalį vykdymą; - nuo 2022 m. vasario 3 d. (penktadienio) po vaikų ugdymo ir kitos užklasinės veiklos kas antros savaitės savaitgalį motina bendrauja su vaikais susitikimų metu, kurie vyksta Vilniaus miesto paslaugų šeimai centro patalpose stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams iš anksto motinos su tėvu raštu suderintu laiku ir vietoje, šią tvarką taikant iki 2022 m. kovo 6 d.; - nuo 2022 m. kovo 7 d. motina kas antros savaitės savaitgalį leidžia kartu su vaikais, penktadienį po pamokų ir papildomų veiklų (jei tokių yra) pasiimdama vaikus iš tėvo ir vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. arba bendru tėvų sutarimu iš vaikų ugdymo ar papildomos veiklos vietos šioms veikloms pasibaigus. Sekmadienį 19.00 val. motina vaikus grąžina į tėvo ir vaikų gyvenamąją vietą. Motina privalo užtikrinti, jog jos bendravimo su vaikais metu vaikai būtų pasiruošę kitos savaitės pamokoms ir veikloms (t. y. turi būti paruošę namų darbus, atlikę užduotis, paskirtas ugdymo įstaigoje ar papildomai lankomose veiklose ir pan.); ieškovo A. Z. prašymo 1 ir 2 punktus nagrinėti neinformavus atsakovės A. S., o nutarties vykdymą palikti skubų.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad atsakovė nebendradarbiauja nei su ieškovu, nei su specialistais, priešinasi 2022 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarties vykdymui ir, žaisdama vaikų emocijomis, siekia juos fiziškai susigrąžinti, nepaisydama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, perdavus atsakovės žiniai vaikus savaitgaliui, atsakovė vaikų ieškovui geranoriškai negrąžins. O tokia situacija neabejotinai pakenks vaikams bei jų psichinei ir emocinei būklei. Todėl ieškovas mano, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pakeistos, dviem mėnesiams atidedant atsakovės teisę pasiimti savaitgaliais vaikus, vėliau bent keletą atsakovės susitikimų su vaikais stebint vaikų psichologams neutralioje aplinkoje, pvz., Vilniaus miesto paslaugų šeimai centro patalpose „Viena stotelė“. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias atsakovei emociškai žaloti vaikus – klausinėti apie tai, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, bauginti vaikus apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, įtikinėti, kad vaikų lankyta Karalienės Mortos mokykla yra bloga.
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. jis kreipėsi į Karalienės Mortos mokyklą, kad vaikai galėtų grįžti į mokyklą, tam reikalingas oficialios ugdymo sutarties sudarymas (atsakovė ugdymo sutartį yra nutraukusi). 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovas gavo Karalienės Mortos mokyklos atsakymą, kuriame nurodyta, kad atsakovė šios mokyklos atstovams nurodė nesutinkanti, kad vaikai lankytų mokyklą, ir kol tėvai nesutaria, mokykla nesutinka sudaryti vaikų ugdymo sutarties. Ieškovas informavo, kad jo atstovei susisiekus su minėtos mokyklos vadove, pateikus jai nutartį ir paaiškinus situaciją, mokykla sutiko priimti vaikus, todėl jis tikisi jau artimiausiomis dienomis sudaryti ugdymo sutartį, kad kitą savaitę vaikai galėtų tęsti mokslus. Ieškovas taip pat mano, kad, siekiant paspartinti vaikų užrašymo į mokyklą procesą, jam yra būtina turėti teisę vienam nuspręsti dėl mokyklos vaikams parinkimo ir užrašymo, nes akivaizdu, kad atsakovė mokyklai komunikuoja savo nepritarimą, o tai ieškovui apsunkina vaikų išleidimo į mokyklą procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti – pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos, nurodant, kad: - motina kiekvienos dienos vakarą nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bendrauja su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; - iki 2023 m. vasario 2 d. atidėti (stabdyti) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies dėl motinos teisės praleisti su vaikais kas antrą savaitgalį vykdymą; - nuo 2023 m. vasario 2 d. (penktadienio) po vaikų ugdymo ir kitos užklasinės veiklos kas antros savaitės savaitgalį motina bendrauja su vaikais susitikimų metu, kurie vyksta Vilniaus miesto paslaugų šeimai centro patalpose stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams iš anksto motinos su tėvu raštu suderintu laiku ir vietoje, šią tvarką taikant iki 2022 m. kovo 6 d.; - nuo 2023 m. kovo 7 d. motina kas antros savaitės savaitgalį leidžia kartu su vaikais, penktadienį po pamokų ir papildomų veiklų (jei tokių yra) pasiimdama vaikus iš tėvo ir vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. arba bendru tėvų sutarimu iš vaikų ugdymo ar papildomos veiklos vietos šioms veikloms pasibaigus. Sekmadienį 19.00 val. motina vaikus grąžina į tėvo ir vaikų gyvenamąją vietą. Motina privalo užtikrinti, jog jos bendravimo su vaikais metu vaikai būtų pasiruošę kitos savaitės pamokoms ir veikloms (t. y. turi būti paruošę namų darbus, atlikę užduotis, paskirtas ugdymo įstaigoje ar papildomai lankomose veiklose ir pan.). Papildyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – suteikti A. Z. (tėvui) teisę be motinos A. S. pritarimo užrašyti vaikus į A. Z. nuožiūra pasirinktą mokyklą. Teismo motyvai:
5.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas civilinėse bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. CPK 152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.
5.2. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė nebendradarbiauja nei su ieškovu, nei su specialistais, priešinasi 2022 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarties vykdymui, siekia, kad vaikai gyventų pas ją, skatina vaikus bėgti iš namų, kurie yra Vilniuje, ir atvykti pas ją į Šventąją, taip sukeldama nepilnamečiams vaikams grėsmę ir pavojų jų sveikatai. Visų ieškovo nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad, perdavus atsakovei vaikus pagal nustatytą bendravimo tvarką savaitgaliui, atsakovė gali vaikų ieškovui geranoriškai negrąžinti, o tokia situacija neabejotinai pakenks vaikams bei jų psichinei ir emocinei būklei. Siekdamas užtikrinti 2022 m. lapkričio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino.
5.3. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo suteikti teisę be atsakovės pritarimo užrašyti vaikus į mokymosi įstaigą teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.
5.4. Teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Karalienės Mortos mokyklą. Kad vaikai galėtų grįžti į mokyklą, reikalingas oficialios ugdymo sutarties sudarymas (atsakovė ugdymo sutartį yra nutraukusi). 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovas gavo Karalienės Mortos mokyklos atsakymą, kuriame nurodyta, kad atsakovė šios mokyklos atstovams nurodė nesutinkanti, kad vaikai lankytų mokyklą, ir kol tėvai nesutaria, mokykla nesutinka sudaryti vaikų ugdymo sutarties. Ieškovas nurodė, kad ieškovo atstovei susisiekus su minėtos mokyklos vadove, pateikus jai teismo nutartį ir paaiškinus situaciją, mokykla sutiko priimti vaikus, todėl ieškovas tikisi jau artimiausiomis dienomis sudaryti ugdymo sutartį, kad kitą savaitę vaikai galėtų tęsti mokslus.
5.5. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės kyla nesutarimas dėl vaikų ugdymo ir mokyklos lankymo, taip pat į tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą, atsižvelgiant į fizinę ir protinę vaikų būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir darniai jų raidai, nutarė ieškovo prašymą papildyti laikinąsias apsaugos priemones – suteikti A. Z. (tėvui) teisę be motinos A. S. pritarimo užrašyti vaikus į A. Z. nuožiūra pasirinktą mokyklą – tenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė A. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria buvo pakeista Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinė dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su ieškovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neva ji kaip vaikų mama „žaisdama vaikų emocijomis, siekia juos fiziškai susigrąžinti, nepaisydama pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių“. Apeliantė atskiruoju skundu neginčija fakto, kad vaikai du kartus bandė atvykti į Palangą, kur pastaruoju metu kartu su ja gyveno. Nurodo, kad pabėgimo faktas neginčijamai įrodo, kad vaikai nesijaučia saugūs su tėvu ir nori būti su apeliante, nes nuo balandžio mėnesio gyveno išimtinai tik su ja. Mano, kad jei vaikai jaustųsi jaukiai ir saugiai, jie tikrai nebandytų palikti tėvo nuomojamo būsto. Apeliantė nesutinka su tuo, kad tokiam poelgiui juos sukurstė ji. Apeliantė teigia, kad buvo priešingai, tai buvo pačių vaikų sprendimas, kuriam įtakos ji nedarė.
11.2. Apeliantė nurodo, kad nuvykusi į Šiaulių traukinių stotį buvo susijaudinusi, todėl galbūt ne viską nurodė ar nesugebėjo paaiškinti institucijos atstovams, nes vaikai pirmą kartą vyko taip toli ir jie pirmą kartą buvo išlaipinti policijos pareigūnų, todėl buvo nesavi ir emociškai pažeidžiami (pvz., dukra visą laiką žaidė telefonu, o tai būna tada, kai ji būna stresinės būsenos), o tai taip pat turėjo įtakos ir jos elgesiui. Teiginiai, kad apeliantė skatina vaikus nesilaikyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. priimtos nutarties dėl vaikų gyvenamosios vietos, yra neteisingi. Su minėta nutartimi apeliantė nesutinka ir dėl to yra pateikusi atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.
11.3. Apeliantė teigia, kad jos ryšys su vaikais yra labai stiprus, todėl ji dažnai su jais bendrauja telefonu siekdama juos nuraminti, o ne nuteikti prieš ieškovą. Teigia, kad niekada neketino nevykdyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties ir nutartyje nustatytu laiku jų negrąžinti tėvui. Todėl apeliantė mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria jai bus leidžiama telefonu bendrauti su vaikais tik vakarais nuo 19.00 val. iki 21.00 val., sustabdžius iki 2023 m. vasario 2 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies dėl motinos teisės praleisti su vaikais kas antrą savaitgalį vykdymą, o nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2022 m. kovo 6 d. bus leista bendrauti su vaikais Vilniaus miesto paslaugų šeimai centro patalpose, stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams, akivaizdžiai prieštarauja vaikų interesams.
11.4. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartyje taip pat buvo nagrinėjamas ieškovo prašymas dėl mokymosi mokymo įstaigoje. Teismas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovas kreipėsi į Karalienės Mortos mokyklą, kad vaikai galėtų grįžti į mokyklą, kurią lankė anksčiau, tam reikalingas oficialios ugdymo sutarties sudarymas. Taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovas gavo Karalienės Mortos mokyklos atsakymą, kuriame nurodyta, kad apeliantė šios mokyklos atstovams nurodė nesutinkanti, kad vaikai lankytų mokyklą, o ieškovo atstovei susisiekus su minėtos mokyklos vadove, pateikus jai teismo nutartį ir paaiškinus situaciją, mokykla sutiko priimti vaikus, todėl ieškovas „tikisi“ jau artimiausiomis dienomis sudaryti ugdymo sutartį, kad kitą savaitę vaikai galėtų tęsti mokslus minėtoje mokykloje.
11.5. Atsikirsdama į šį argumentą apeliantė nurodo, kad nesutinka dėl vaikų tolesnio mokymosi Karalienės Mortos mokykloje dėl to, kad vaikai ten jautė psichologinį smurtą ir pašaipas (tyčiojimąsi) iš kitų mokinių. Dėl tos priežasties apeliantė ieškojo kitos mokyklos, apie tai ji minėjo ir teismo posėdyje, kai buvo nagrinėjamas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurias pirmosios instancijos teismas taikė 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi. Aplinkybė, kad vaikai nori pakeisti mokyklą, buvo žinoma (turėjo būti žinoma) ir ieškovui, kuris bendraudavo su vaikais, be kita ko, ir savaitgaliais iki 2022 m. balandžio. Kad vaikai nenori eiti į Karalienės Mortos mokyklą, įrodo ir ta aplinkybė, kad nors ieškovas ir kaltino apeliantę, neva ,,atsakovė ir toliau nuteikinėja vaikus prieš ėjimą į mokyklą“, tačiau su jo žinia vaikai ėmė lankyti ne Karalienės Mortos mokyklą, o Vilniaus humanistinę mokyklą. Ši aplinkybė apeliantei žinoma, nes ji yra prisijungusi prie elektroninio dienyno TAMO kaip vaikų mama. Ieškovo argumentai, neva tik dėl apeliantės (jos nesutikimo) vaikai nenori lankyti Karalienės Mortos mokyklos, pasirodė besantys tik deklaratyvūs – ieškovas pats įsitikino, kad vaikams saugiau bus lankyti kitą mokyklą, todėl nebeverčia vaikų lankyti tos, kurioje jie jaučiasi nesaugiai, tai yra Karalienės Mortos mokyklos.
Atsiliepimas
2. Ieškovas A. Z. pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. priimtos nutarties rezoliucinę dalį, kuria: iki 2023 m. vasario 2 d. atidėtos (sustabdytos) atsakovės, kaip motinos, teisės praleisti kas antrą savaitgalį su vaikais; nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 6 d. atsakovei leista bendrauti su vaikais stebint vaiko teisių specialistams; atsakovei leista tik nuo 2023 m. kovo 7 d. praleisti su vaikais kas antrą savaitgalį. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį dėl motinos bendravimo kiekvienos dienos vakarą tik nuo 19 val. iki 21 val. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ir dėl ieškovo (tėvo) teisės be motinos A. S. pritarimo užrašyti vaikus į A. Z. nuožiūra pasirinktą mokyklą palikti galioti iki galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje, o dėl šios dalies atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas pažymi, kad su atsakovės (apeliantės) atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka, nes jie neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis dėl bendravimo ribojimo buvo priimta pagrįstai ir turėjo akivaizdžiai prevencinį poveikį prieš atsakovės ketinimus veikti išimtinai remiantis savo įsitikinimais, t. y. kad ieškovas „pagrobė“ vaikus ir vaikai turi būti tik su atsakove. Minėta pirmosios instancijos nutartis sustabdė atsakovę nuo pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies nevykdymo (po savaitgalio vaikų negrąžinimo). Tačiau šiuo metu nors ir sunkiai, bet ieškovui kol kas pavyksta susitarti su atsakove dėl vaikų grąžinimo, todėl ieškovas mano, kad šiuo metu nėra būtinybės riboti atsakovės fizinio bendravimo su vaikais, todėl ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį dėl bendravimo susitikimų metu ribojimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas formaliai sutinka su pirmosios instancijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies dėl bendravimo ribojimo panaikinimu, todėl atsikirtimų dėl atsakovės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių šiame procesiniame dokumente neteikia, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas.
12.2. Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės yra nesutarimas dėl vaikų ėjimo į mokyklą ir pačios mokyklos parinkimo. Atsakovė laikosi nuomonės, kad vaikams mokyklą lankyti nėra būtina, nes, 2022 m. pavasarį išvykusi iš nuolatinės gyvenamosios vietos Vilniuje į pajūrį ir vaikus atsiėmusi iš jų lankytos Karalienės Mortos mokyklos, vaikų į jokią kitą mokyklą neužrašė. Ieškovui inicijavus bylos nagrinėjimą teisme atsakovė, kuri gyvena Palangoje, siekė užrašyti vaikus mokytis nuotoliniu būdu į Vilniaus Ozo mokyklą. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, jis siekė užrašyti vaikus į jų lankytą Karalienės Mortos mokyklą. Tačiau atsakovė trukdė ieškovui sudaryti ugdymo sutartis dėl vaikų mokymosi Vilniaus mieste, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo be atsakovės pritarimo spręsti dėl vaikų ugdymo mokyklos parinkimo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d nutarties dalis dėl mokyklos yra priimta pagrįstai, tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir atitinka geriausius vaikų interesus.
12.3. Ieškovas pažymi, kad atsakovė į bylą pateikė naujus įrodymus apie aplinkybes, kurios atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, tai neatitinka bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka esmės, juolab kad atsakovė, kuriai atstovauja advokatas, net neprašo šių dokumentų pridėti prie bylos. Tuo atveju, jeigu teismas svarstytų atsakovės atskirajame skunde nurodomas naujas aplinkybes, kurios atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovas paaiškina, kad po atsakovės skambučių Karalienės Mortos mokyklai ši mokykla atsisakė sudaryti ugdymo sutartis dėl vaikų mokymosi. Todėl ieškovas, pasitaręs su vaikais, kreipėsi į kitą mokyklą – Vilniaus humanistinę mokyklą dėl ugdymo sutarties sudarymo. Ieškovo žiniomis, vaikams pasisakius mamai (atsakovei) dėl naujos mokyklos, atsakovė susisiekė ir su šios mokyklos atstovais ir išreiškė savo nesutikimą, kad vaikai joje būtų ugdomi. Tik tuomet, kai ieškovas minėtai mokyklai pateikė pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria leidžiama ieškovui vienašališkai nuspręsti dėl vaikų mokyklos parinkimo, jis su Vilniaus humanistine mokykla sudarė ugdymo sutartis ir vaikai nuo 2022 m. gruodžio 7 d. lanko šią mokyklą.
12.4. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad iš atsakovės atskirojo skundo argumentų dalies dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl mokyklos ieškovui nėra aišku, kuo remdamasi atsakovė mano, kad aptariama nutarties dalis nepagrįsta. Ieškovas tik spėja, kad atsakovė atskirajame skunde bando sudaryti įspūdį, kad prieštaravo tik dėl Karalienės Mortos mokyklos ir neva mato, kad vaikai visgi nuėjo į kitą mokyklą, kas turėtų lemti nutarties negaliojimą. Tačiau, ieškovo vertinimu, tai nepaneigia būtinybės ir toliau tik ieškovui vienam spręsti dėl vaikų mokyklos tuo laikotarpiu, kadangi vaikai gyvena su ieškovu Vilniuje, o su atsakove bendros kalbos vaikų mokymosi klausimais ieškovas neranda. Ieškovas vertina, kad būtinybė išlaikyti jo teisę be atsakovės sutikimo spręsti dėl vaikų mokyklos išlieka iki šiol todėl, kad atsakovė po pirmosios instancijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo deklaravo vaikų gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, o tokiu elgesiu yra akivaizdžiai veikiama neigiant teismo sprendimą laikinai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu Vilniuje. Atsakovė savo 2022 m. gruodžio 22 d. telefoninėje žinutėje nurodė ieškovui, kad ji vaikų mokyklą planuoja Klaipėdos mieste, nors byloje nėra priimtas galutinis sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos, o vaikai šiuo metu gyvena ir jų pagrindinė interesų vieta yra Vilniuje. Toks elgesys tik demonstruoja, kad atsakovė turi savų planų dėl vaikų mokslų, kurių su ieškovu nederina ir neketina derinti, nepriklausomai nuo teismų sprendimų.
12.5. Ieškovo nuomone, motina neužtikrino būtiniausių vaikų poreikių dėl mokymosi, o esant jo ir atsakovės nesutarimui dėl vaikų mokyklos, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu jis turi turėti teisę be atsakovės sutikimo parinkti vaikams mokyklą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dėl mokyklos panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
6. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
7. Apeliantė pateikė 2022 m. gruodžio 4 d. susirašinėjimo su ieškovu kopiją ir 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimą iš Vilniaus humanistinės mokyklos ir 2023 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo išvadą. Kadangi dalis apeliantės pateiktų dokumentų sudaryti po ginčijamos teismo nutarties priėmimo, atsižvelgdamas į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, ir atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekdamas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai: 2022 m. gruodžio 4 d. susirašinėjimo su ieškovu kopija ir 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimas iš Vilniaus humanistinės mokyklos bei 2023 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo išvada, pridėtini prie bylos.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) teisėtumo
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
9. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tai yra turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. O šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
10. Tiek apeliantė, tiek ir pats ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeista mamos (apeliantės) ir vaikų bendravimo tvarka.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 22 d. abu vaikai, nepranešę tėvui (ieškovui), nuvyko į Vilniaus autobusų stotį ir norėjo išvažiuoti autobusu į Palangą, kur juos turėjo pasitikti atsakovė, tačiau ieškovo pastangomis jie saugiai buvo sugrąžinti į namus ir į Palangą pas atsakovę neišvyko. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d. vaikai neinformavę tėvo traukiniu išvyko namo į Šventąją, t. y. antrą kartą be tėvo žinios, tačiau motinai apie tai žinant, be suaugusiojo asmens palydos vyko į kitą Lietuvos miestą, tačiau Šiaulių traukinių stotyje buvo išlaipinti policijos pareigūnų. Dalyvaujant vaikų teisių apsaugos specialistams, jų mamai, vaikai buvo saugiai perduoti tėčiui ir grąžinti namo į Vilnių, kur 2022 m. lapkričio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi šiuo metu ir yra nustatyta jų laikina gyvenamoji vieta. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad, ieškovui prašant atsakovės grąžinti vaikus pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties pagrindu, atsakovė į tokio pobūdžio prašymus nereaguoja, t. y. su ieškovu nesikalba, nesitaria, kaip po pasimatymo su ja vaikai bus grąžinti į namus ar kur atvykti jų pasiimti, kur ji pati juos atveš ir perduos tėčiui (ieškovui).
12. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovas 2022 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jį teismas tenkino. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas teigia, kad šiuo metu nors ir sunkiai, bet jam kol kas pavyksta susitarti su atsakove dėl vaikų grąžinimo, todėl ieškovas mano, kad šiuo metu nėra būtinybės riboti atsakovės fizinio bendravimo su vaikais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais nesutinka.
13. Visų pirma, šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus pačios apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. 2022 m. gruodžio 4 d. susirašinėjimo su ieškovu kopiją, akivaizdžiai matyti, kad apeliantė ir toliau nesitaria su ieškovu dėl vaikų perdavimo jam nustatytu laiku. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad apeliantė perkelia savo pačios pareigą susitarti su ieškovu dėl vaikų perdavimo savo sūnui, kuris būdamas vaikas turi spręsti tokio pobūdžio klausimus, t. y. kada ir kaip jis ir sesuo bus grąžinti tėvui. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė ateityje užtikrins tinkamą ir sklandų vaikų perdavimą tėvui, netraumuodama vaikų, t. y. neįtraukdama į vaikų perdavimą kitų asmenų, pvz., policijos pareigūnų ar valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, be to, kaip minėta anksčiau, ir pats ieškovas nurodo, jog jam sunkai pavyksta susitarti su atsakove dėl vaikų grąžinimo.
14. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą, ir į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės elgesys gali sukelti šalių nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, kuriai šalių ginčas neturėtų daryti įtakos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Trečia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo apeliantės teisių suvaržymo kontekste pažymi, kad apeliantė iš esmės atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kad pakeistos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo jos teises taip, kas sudarytų pagrindą jas panaikinti, t. y. kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė neturi galimybės bendrauti su vaikais, atvirkščiai, pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nustatyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka bendraujant su jais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, be to, nuo 2023 m. vasario 2 d. mama ir vaikai gali bendrauti susitikimų metu, kurie vyks Vilniaus miesto paslaugų šeimai centro patalpose stebint vaiko teisių apsaugos specialistams / psichologams, o nuo 2023 m. kovo 7 d. mama (apeliantė) kas antros savaitės savaitgalį praleis kartu su vaikais be kitų asmenų pagalbos, todėl atskirojo skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta vadovaujantis išimtinai tik ieškovo pareikštais vienašališkais argumentais, kurie neatitinka faktinės situacijos ir kenkia vaikų interesams – bendravimui su apeliante, kas tokio amžiaus vaikams yra būtina, atmestini kaip absoliučiai nepagrįsti.
16. Apibendrinant darytina išvada, kad nei apeliantė, nei ieškovas iš esmės neįtikino apeliacinės instancijos teismo dėl to, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria pakeista motinos ir vaikų bendravimo tvarka, kadangi tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį šalys nepagrindė, kodėl ši nutarties dalis tūrėtų būti pakeista, atvirkščiai, ieškovas nurodė, kad sunkai pavyksta su atsakove susitarti dėl vaikų bendravimo tvarkos, o atsakovė deklaratyviai teigė, kad ginčijama nutartis prieštarauja vaikų interesams, tačiau kokiems vaikų interesams prieštarauja pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis dėl vaikų bendravimo tvarkos su motina, atsakovė neįvardijo.
17. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad po pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarties įsiteisėjimo ieškovas ir toliau jai leidžia matytis su vaikais, esą tai liudija 2022 m. gruodžio 4 d. telefoninis šalių susirašinėjimas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas yra privalomas ne tik atsakovei, bet ir pačiam ieškovui, kadangi teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o šalys (ieškovas ir atsakovas) realiai patiria teisinius ir materialiuosius teismo sprendimo padarinius, todėl net tik atsakovė, bet ir ieškovas privalo užtikrinti tinkamą teismo sprendimo vykdymą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl apeliantės pateiktos 2023 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo išvados atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o pateikti į bylą minėti duomenys bus vertinami pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5038-995/2022 iš esmės (CKPK 249 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju pateikta 2023 m. sausio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos psichologinio tyrimo išvada esminės reikšmės neturi, todėl nevertintina.
Dėl vaikų ugdymo įstaigos parinkimo
19. Vertinant atskirojo skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės teiginys, neva vaikai Karalienės Mortos mokykloje jautė psichologinį smurtą ir pašaipas (tyčiojimąsi) iš kitų mokinių, yra iš esmės deklaratyvus, kadangi atsakovė tik teigia, tačiau konkrečių įrodymų, kad vaikai minėtoje mokykloje būtų patyrę psichologinį smurtą ir tyčiojimąsi, į bylą nėra pateikusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklosčius įtemptiems santykiams, t. y. negebėjimui taikiai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jų auklėjimo ir pan., tikėtina, kad atsakovei netiks nė viena mokykla, kurią pasiūlys ieškovas. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad, vaikams pasisakius mamai (atsakovei) dėl naujos mokyklos, atsakovė susisiekė ir su šios mokyklos atstovais ir išreiškė savo nesutikimą, kad vaikai joje būtų ugdomi. Ir tik pateikus mokyklai pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria leidžiama ieškovui vienašališkai nuspręsti dėl vaikų mokyklos parinkimo, ieškovas su Vilniaus humanistine mokykla sudarė ugdymo sutartis ir vaikai nuo 2022 m. gruodžio 7 d. lanko šią mokyklą. Teismo nuomone, šalių vaikai yra pakankamo amžiaus suvokti tėvų skyrybų situaciją bei pasekmes, akivaizdu, kad vaikai taip pat išgyvena dėl tėvų skyrybų, taigi šiuo metu šalių vaikams yra ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, suteikiant jiems nuolatinę gyvenamąją vietą ir galimybę lankyti mokyklą kontaktiniu būdu, todėl pritartina ieškovui, kad ieškovo teisė spręsti be atsakovės sutikimo vaikų ugdymo klausimus iš esmės pagrįsta.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesams patenkinti, o vaikų interesams užtikrinti. Be to, šalys gali taikiai išspręsti ginčą. Ginčijama nutartimi nėra paneigiama ar ribojama atsakovės teisė ir galimybė matytis ir bendrauti su vaikais, priešingai, nustatyta laikina bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
21. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.