Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Nikolajaus Voinovo (Nikolaj Voinov) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 76 MGL (2 862 Eur) dydžio bauda, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 76 MGL (2 862 Eur) dydžio bauda.

UAB „Mogo LT“ grąžintas automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktas UAB „Mogo LT“.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. S. automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant prokuroro nustatytas sąlygas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš A. S. išieškoti automobilio BMW X5 vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 960 (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt) Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 23 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 p., kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.4 p., kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, keliu Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o po to, nepaklusęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimui sustoti bei jų persekiojamas, iki (duomenys neskelbtini), esančio miško masyvo, kur 2020 m. birželio 23 d. apie 12.30 val. buvo sulaikytas, gabeno akcizais apmokestinamas ir 250 MGL dydžio sumą viršijančias vertės prekes – 15 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis, taisyklių 5 p. nustatyta tvarka, ir kurių vertė yra 54 093 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai,

2.1. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė neatitinka nei teisingumo principo, nei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, apeliantų teigimu, neatsižvelgė į aplinkybes, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tokia nuteistojo pozicija valstybei ženkliai sumažino su nusikalstamos veikos ištyrimu susijusius kaštus; be to, nuteistasis įsidarbino ir turi realią galimybę sumokėti jam paskirtą baudą. Apeliantai nurodo ir tai, kad A. S. draugė E. T., su kuria jis kuria bendrą ateitį, laukiasi. Dėl jai diagnozuotos anemijos nėštumas yra komplikuotas.

3.6. Atsižvelgiant į išdėstytas nuteistojo mokumo aplinkybes, į tai, kad paskirtos finansinės sankcijos už teisės pažeidimus iš esmės neužtikrina jų paskirties - faktinio sumokėjimo ir teisės pažeidimų nedarymo, nuteistojo asmenybę, prokuroro vertinimu, nagrinėjamoje byloje paskyrus baudą, nuteistajam būtų sudarytos sąlygos išvengti realaus bausmės vykdymo, o tai nedera su esminiais bausmės skyrimo tikslais bei pagrindais. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie E. T. sveikatos būklę nėštumo metu bei apie A. S. vaiko gimimą 2022 m. sausio 2 d., išdėstytų aplinkybių kontekste, nepaneigia skundžiamo nuosprendžio išvadų dėl bausmės A. S. parinkimo ir jos dydžio nustatymo, nelemia priešingų išvadų dėl nuteistojo mokumo bei galimybių sumokėti baudą. Be to, iš byloje esančių ir apeliantų pateiktų duomenų seka, kad sąlygų taikyti A. S. BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantai skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. S. inkriminuotos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šis klausimas taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, apygardos teismas teisingai nustatė A. S. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei jo nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.

6. Nuteistasis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos bausmės aspektu, nurodant, kad parinktos rūšies bausmė vertintina, kaip per griežta, neatitinkanti nei teisingumo principo, nei teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

7. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). Bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta. Už nusikalstamą veiką negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris būtų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

9. Taigi, teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimo pagrindu prieinama prie išvados, kad teisingumo principas bus įgyvendintas, parenkant bausmę pagal bendras bausmės skyrimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam A. S. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, kuri atitinka nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir asmenybės pavojingumą, todėl yra tinkamai individualizuota.

10. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskyrė neteisingą bausmę, nes nepakankamai atsižvelgė į šiam klausimui reikšmingas aplinkybes – kad jis, pripažindamas savo kaltę, savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui, prisidėjo prie baudžiamojo proceso kaštų sumažinimo, dirba, gauna pajamas ir turi galimybę sumokėti baudą, o taip pat į tai, kad su gyvenimo drauge E. T. laukiasi kūdikio (kuris iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos gimė), todėl bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai. Taip pirmosios instancijos teismas, apeliantų manymu, padarė BK bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Su šiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo.

11. BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, minėto straipsnio sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Sprendžiant kurią iš alternatyvių bausmių skirti asmeniui, pripažįstamam kaltu, teismas visų pirma vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes – padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes bei parinko bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, o taip pat ja siekiamus tikslus.

12. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl nuteistajam skirtinos bausmės, detaliai analizavo nuteistojo A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, o taip pat jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama prie sunkų nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), A. S. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas, tai yra asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas pažymėjo, kad A. S. psichiatro įskaitoje, priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas.

13. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kurią iš atsakomybę už nusikalstamą veiką numatančios BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių A. S. parinkti. Baudžiamosios bylos duomenimis, A. S. tokio pobūdžio nusikaltimą įvykdė ne pirmą kartą, už analogiško pobūdžio veiką yra teistas anksčiau, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka. Baudų už administracinius nusižengimus nėra sumokėjęs. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad bauda, paskirta ankstesniu teismo sprendimu nesumokėta, nors A. S. nurodė, kad paskirtą baudą moka, tačiau jokių įrodymų apie baudos sumokėjimą byloje nėra. Iš antstolės J. J. rašto (t. 3, b. l. 111) teismas sprendė, jog nuteistasis baudų už padarytus administracinius nusižengimus nebuvo sumokėjęs ir net nepradėjęs mokėti. Teismas nuteistojo teiginius, kad jis įsidarbino, stengsis sumokėti baudas, vertino kaip deklaratyvius ir priėjo prie išvados, kad dar kartą už analogišką sunkų nusikaltimą paskyrus tokios pat rūšies bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl nuteistajam buvo parinkta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas laisvės atėmimo bausmės minimumui. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

14. Apeliantai skunde prašymą paskirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę argumentavo aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iš dalies buvo įvertintos – teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat, kaip minėta, pasisakė dėl jo siekio sumokėti paskirtą baudą iš gaunamo darbo užmokesčio. Taip pat skunde nurodytos naujos reikšmingos aplinkybės – kad nuteistasis įsidarbino, su gyvenimo drauge susilaukė kūdikio, sumokėjo ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau jos kitų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistajam parinkta netinkamos rūšies bausmė.

15. Tiek pirmosios instancijos teismo analizuotos, tiek apeliacinės instancijos teismui skunde nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos reikšmingų aplinkybių visumos kontekste. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistasis, nors iki apeliacinio skundo padavimo sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą baudą, nėra sumokėjęs bendrą 7765,88 Eur sumą sudarančių baudų už nuolat daromus administracinius nusižengimus, taip pat turės sumokėti skundžiamu nuosprendžiu BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu priteistą piniginę prievolę 5960 Eur (ši nuosprendžio dalis apeliaciniame skunde nėra ginčijama). Nuteistasis, pateikdamas rašytinius įrodymus apie nuo 2022 m. kovo 9 d. vystomą individualią veiklą bei sudarytas sutartis dėl paslaugų teikimo, nenurodė, kokio dydžio yra jo gaunamos pajamos, todėl nepakanka duomenų spręsti apie jo turtinę padėtį ir realias galimybes sumokėti baudą.

16. Tiek nuteistojo įvykdytą veiką apibūdinančios aplinkybės, kai jis, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės, įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, jos vykdymo metu siekė išvengti sulaikymo ir bėgo nuo pareigūnų automobilio, tiek anksčiau aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus. Akivaizdu, kad A. S. nepateisino suteikto teismo pasitikėjimo, tinkamų išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, poelgių neanalizavo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, svarstant dėl bausmės rūšies ir dydžio nuteistajam A. S. nustatymo, buvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės – kaltininko padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, asmenybė, elgesys ir gyvenimo būdas iki veikos ir jos padarymo metu, t. y. kiekviena nustatyta aplinkybė tiek atskirai, tiek ir jų visuma, nepaliekant neįvertintų jokių nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus šiuos duomenis, nemato jokio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, skiriant alternatyvią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Taip pat nenustatyta sąlygų ir pagrindų taikyti BK 62 straipsnį ir BK 54 straipsnio 3 dalį ir šių įstatymo nuostatų pagrindu švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tokių argumentų nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Ankstesnis nuteistojo teistumas, be kita ko, ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei švelnesnės bausmės paskyrimas, taip pat padarytų administracinių nusižengimų skaičius bei pobūdis teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad švelnesnės rūšies paskirta bausmė nepakeitė nuteistojo asmenybės. Tokioje situacijoje, kai asmuo nepadaro reikiamų išvadų ir nenustoja elgtis nusikalstamai, teismo skiriamos sankcijos turi griežtėti ir negali būti formalios, todėl šioje situacijoje tik laisvės atėmimas, nors ir trumpalaikis, gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje.

18. Todėl, įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkami individualizuotą ir teisingą, artimą bausmės minimumui bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu. Ja bus užtikrinta BK 41 straipsnio paskirtis, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmestinas. Įvertinus tai, kad A. S. turės atlikti laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę, akivaizdu, kad per minėtą laikotarpį jo šeimos interesams nebus padaryta nepataisoma žala. Kita vertus, svarbu, jog jo finansinės prievolės didžiąja dalimi atsirado prieš jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, o būtinybė išlaikyti gyvenimo draugę ir gimusį jų kūdikį – baudžiamajam procesui jo atžvilgiu jau prasidėjus, t. y. nuteistajam ir jo šeimai suprantant dėl jo padarytos nusikalstamos veikos galimus kilti neigiamus padarinius.

19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės tikslų, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl darytina išvada, kad A. S. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.

20. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo pritaikytos tinkamai. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės A. S. tikslai gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, tik nuteistajam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Nikolajaus Voinovo (Nikolaj Voinov) apeliacinį skundą atmesti.