- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-81-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Granuleva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Granuleva“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliamiškis“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Granuleva“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės mažosios bendrijos „Granuleva“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliamiškis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Žaliamiškis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės MB „Granuleva“ 8 890 Eur skolą, 116,90 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji suteikė atsakovei paslaugas, išrašė PVM sąskaitas faktūras, jas atsakovei pateikė elektroniniu būdu. Atsakovė ieškovei atsisakymo priimti elektroniniu būdu pateiktą PVM sąskaitą faktūrą nepateikė. Atsakovė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo iš dalies, tačiau visiškai neatsiskaitė ir liko skolinga 8 890 Eur. Elektroniniu būdu atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra įrodo, kad atsakovei buvo suteiktos paslaugos, tačiau už jas atsakovė neatsiskaitė.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 2 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis labiau atitinka preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, nes joje nėra detalizuotas parduodamas daiktas. Ieškovė iš atsakovės vadovo pareikalavo 2 000 Eur avanso, kaip sandorio užtikrinimo garanto. Atsakovė nepateikė kasos pajamų orderio, iš kurio būtų matyti, kad 2 000 Eur avansas įtrauktas į ieškovės buhalterinę apskaitą, o ne perduotas tarp fizinių asmenų. Ieškovė pradėjo išsisukinėti nuo detalesnių duomenų apie daiktą teikimo, žadėjo pristatyti perkamą daiktą, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Nesant dokumento, patvirtinančio daikto perdavimą, nėra ir prievolės. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už gautą daiktą, o ne apmokėti PVM sąskaitas faktūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu nuspręsta ieškovės UAB „Žaliamiškis“ ieškinį tenkinti, atsakovės MB „Granuleva“ priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės MB „Granuleva“ 8 890 Eur skolą, 116,90 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 671 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Žaliamiškis“.
4. Teismas padarė išvadą, kad sąskaitose faktūrose nurodytas prekių pateikimo atsakovei faktas yra įrodytas. Pažymėta, kad nors PVM sąskaitos faktūros, elektroninių važtaraščių forma ir jų nepasirašymas patys savaime neleidžia pripažinti neabejotino prekių perdavimo atsakovei fakto, tačiau šie dokumentai pripažintini pagrįstais kitų bylos įrodymų kontekste. Važtaraščiuose užfiksuotas aplinkybes nurodė ir ieškovės atstovas, jas patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas krovinio vežėjas V. U.. Konstatuota, kad net ir likus abejonių dėl PVM sąskaitos faktūros ar elektroninių važtaraščių, jų forma bei atsakovės atstovo nepasirašymas jose nepaneigia įrodymų visumos, jų sekos, tarpusavio ryšio. Konstatuota, kad įrodymai, t. y. šalių 2017 m. birželio 15 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra, kurių pagrindu reikalaujama priteisti skolą iš atsakovės, elektroniniai važtaraščiai, t. y. pateikti važtaraščių duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, tachografo duomenys, detalūs liudytojo, taip pat šalių atstovų parodymai patvirtina, jog medienos drožlių ir pjuvenų džiovykla su katilu buvo perduota atsakovei. Pripažinta, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Granuleva“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
5.1. Nurodo, kad 2017 m. birželio 16 d. pakvitavimas paneigia ieškovės išrašytą 2017 m. birželio 15 d. kasos pajamų orderį Nr. 428, kuriame nėra M. P. parašo apie pinigų perdavimą. 2017 m. birželio 15 d. pinigai nebuvo perduoti.
5.2. Perduodant parduodamą daiktą surašomas daikto priėmimo–perdavimo aktas. Teismas patvirtino ieškovės įrodymų nepakankamumą, paneigė faktą, kad pakanka ieškovei pateikti elektroninį važtaraštį ir tai laikytina tinkamu daikto perdavimu.
5.3. Atsakovės nuomone, liudytojas V. U. suinteresuotas bylos baigtimi, buvęs ieškovės darbuotojas. Šis liudytojas negalėjo patikslinti aplinkybių pagal tachografo rodmenis (nei kiek laiko važiavo, nei krypties, iškrovimo laiko, grįžimo laiko, daikto komplektacijos). Liudytojo parodymai patvirtina, kad ieškovė žinojo apie krovinio važtaraščiams keliamus reikalavimus, jų tyčia nesilaikė, todėl turi prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes.
5.4. Ieškovė piktnaudžiauja teisėmis ir siekia nepagrįstai praturtėti. Ieškovė nepateikė duomenų apie daikto nuosavybės teises, džiovyklos komplektaciją, gamyklinį numerį, pagaminimo datą, duomenų apie šio daikto įtraukimą į ieškovės balansą.
5.5. Krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad 2017 m. birželio 16 d. ir 2017 m. birželio 19 d. buvo vežtos pjuvenų džiovyklos, 6 t. Atsakovės nuomone, tokie duomenys, kad vežtos dvi pjuvenų džiovyklos, 6 t., be pakurų, prieštarauja sutartyje nurodytiems įsipareigojimams ir ieškovės pozicijai.
5.6. Atsakovė pažymi, kad pasitikėjo ieškove, nes ši žadėjo pristatyti prekę. Tik parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovui išreiškus poziciją, kad nėra ketinimo pristatyti prekę, atsakovė buvo priversta ginti savo interesus reikšdama priešieškinį. Ieškovės laukimas kelis mėnesius parodo, kad atsakovė negavo prekės ir todėl nesumokėjo už ją.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu ieškovė UAB „Žaliamiškis“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai priėmė sprendimą vertindamas visų byloje esančių įrodymų visumą. Apeliantė nenurodo priežasčių, kurios leistų teigti, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo duoti parodymai buvo išsamūs. Atsakovė praėjus sutartyje numatytiems terminams daugiau nei šešis mėnesius nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl prekės pristatymo termino pažeidimo. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog iki pardavimo prekė priklausė ieškovei. Nesutinka, kad netinkamas krovinio važtaraščio įforminimas paneigia prekės perdavimo atsakovei faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Tarp bylos šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį arba pagal šią sutartį sumokėto avanso grąžinimo. Iš esmės tarp šalių ginčas kilo dėl aplinkybės, ar ieškovė perdavė atsakovei perkamą daiktą (sutarties objektą). Ieškovė UAB „Žaliamiškis“ laikosi pozicijos, kad sutarties objektą pristatė atsakovei, o atsakovė MB „Granuleva“ teigia, kad ieškovė įsipareigojimo pristatyti parduodamą daiktą nėra įvykdžiusi.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Žaliamiškis“ ir atsakovė MB „Granuleva“ 2017 m. birželio 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti ir pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), medienos drožlių ir pjuvenų džiovyklą su katilu (toliau – Džiovykla), o atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti ieškovei avansą ir iki 2017 m. rugsėjo 30 d. sumokėti likusią 8 890 Eur sumą. Sutartyje numatyta, kad Džiovykla turi būti pristatyta ne vėliau kaip per 20 dienų po avanso sumokėjimo. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad avansą (2 000 Eur) sumokėjo ne 2017 m. birželio 15 d., kai išrašytas ieškovės kasos pajamų orderis Nr. 428, o 2017 m. birželio 16 d., kai išrašytas E. V. pakvitavimas. Tačiau iš šalių byloje duotų paaiškinimų ir atsakovės priešieškinio turinio nustatyta, kad atsakovė iš esmės pripažįsta ir neginčija aplinkybės, jog atsakovė MB „Granuleva“ sumokėjo 2 000 Eur kaip avansą pagal 2017 m. birželio 15 d. sutartį už perkamą Džiovyklą ieškovei UAB „Žaliamiškis“.
11. Atsakovė MB „Granuleva“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir pažeidė šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, netinkamai taikė teisės normas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir iš esmės teigia, kad ieškovė neįrodė tinkamo daikto perdavimo fakto. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
12. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.317 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, pripažįstama, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Ieškovė (pardavėja) byloje teigė, kad pristatė atsakovei medienos drožlių ir pjuvenų džiovyklą, tad ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti šias aplinkybes dėl pareigos perduoti daiktą įvykdymo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).
13. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).
14. Bylos duomenimis, 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. birželio 21 d. buvo išrašyti elektroniniai važtaraščiai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių buvus šalių susitarimą dėl elektroninio važtaraščio naudojimo ir ieškovė neturėjo pagrindo naudotis elektroniniu važtaraščiu, tačiau svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog šie elektroniniai važtaraščiai ne tik buvo išrašyti, bet ir buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylą pateiktus elektroninius važtaraščius vertino kaip rašytinius įrodymus ir juose užfiksuotus duomenis pagrįstai įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. birželio 21 d. elektroniniuose važtaraščiuose užfiksuoti duomenys, jog siuntėja ir vežėja UAB „Žaliamiškis“ vežė gavėjai MB „Granuleva“ krovinį – pjuvenų džiovyklą, 6 t. Elektroniniuose važtaraščiuose nurodytas adresas ((duomenys neskelbtini)) atitinka Sutartyje nurodytą prekės pristatymo atsakovei adresą. Byloje yra tachografo duomenys, patvirtinantys nurodytomis dienomis vykusį vežimą. Apeliantės teigimu, duomenys, kad vežtos dvi džiovyklos be pakurų, neatitinka Sutartyje nurodytų įsipareigojimų ir ieškovės pozicijos. Tačiau įvertinus tai, kad šalių sudarytoje Sutartyje sutarties objektas – medienos drožlių ir pjuvenų džiovykla su katilu – sutrumpintai įvardijamas kaip Džiovykla, taip pat ieškovės vadovo paaiškinimus, kad tai buvo didelis mechaninis įrenginys, vežtas per porą kartų, tokios sąvokos vartojimas elektroniniuose važtaraščiuose nelaikytinas visiškai neatitinkančiu Sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Važtaraščiuose užfiksuoti duomenys dėl krovinio vežimo atsakovei neprieštarauja ieškovės vadovo paaiškinimams ir krovinį vežusio liudytojo V. U. parodymams apie krovinio transportavimą ir bendravimą su atsakovės atstovu.
16. Apeliantė abejones liudytojo V. U. parodymų patikimumu grindžia iš esmės aplinkybe dėl ieškovę ir liudytoją siejusių darbo santykių, t. y. kad liudytojas yra buvęs ieškovės darbuotojas. Įvertinus liudytojo V. U. nurodytus duomenis, kad jis ieškovės įmonėje nebedirba nuo 2018 m. sausio mėnesio pradžios, taip pat tai, kad apeliantė nenurodė kitokių priežasčių, kurios leistų teigti, jog liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, nenustatyta pagrindo nesivadovauti šio liudytojo parodymais.
17. Šalių paaiškinimais, atsakovės vadovas buvo atvykęs pas ieškovę apžiūrėti Sutarties objekto. Nors atsakovės vadovas nurodė, kad atvykęs matė ne visas daikto sudedamąsias dalis, tačiau jis nurodė, jog matė pagrindines daikto dalis. Šalys pirkimo–pardavimo sutartį sudarė. Joje šalys pačios įvardijo sutarties objektą. Byloje ginčas yra kilęs dėl pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto daikto perdavimo fakto, o ne dėl šio daikto nuosavybės tiesės priklausymo ieškovei ir komplektacijos. Tad apeliantės argumentai, jog ieškovė nepateikė duomenų apie daikto nuosavybės teises, Džiovyklos komplektaciją, gamyklinį numerį, pagaminimo datą, duomenų apie šio daikto įtraukimą į ieškovės balansą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės byloje sprendžiamam klausimui, kadangi ginčas byloje yra kilęs ne dėl šių aplinkybių.
18. Apeliantė akcentuoja liudytojo parodymus, jog jis abu kartus į Plungę vežėsi vieną krovinio važtaraštį ir krovinio gavėjai nedavė dokumentų pasirašyti. Iš liudytojo V. U. parodymų nustatyta, kad jis abu kartus vežėsi po vieną važtaraščių egzempliorių, antrąjį kartą vežėsi ir sąskaitą faktūrą, dokumentus paliko gavėjai, kaip jam buvo nurodyta. Įvertinusi šiuos duomenis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors į bylą nepateikta duomenų, jog atsakovė nurodytus dokumentus pasirašė, taip patvirtindama krovinio gavimą, tačiau byloje turi būti įvertintas visų faktinių duomenų tarpusavio ryšys, jų seka.
19. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovės elektroniniai važtaraščiai pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Iš ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės pažymos duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sandoris įtrauktas į bendrovės apskaitos registrus, mokesčiai, susiję su šiuo sandoriu, valstybei sumokėti. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir bylos šalių elgesį po sutarties sudarymo.
20. Sutartyje buvo numatytas pardavėjos įsipareigojimas pristatyti Džiovyklą ne vėliau kaip per 20 dienų po avansinio mokėjimo. Atsakovė nurodo, kad 2 000 Eur avansą pagal Sutartį sumokėjo 2017 m. birželio 16 d. Remiantis elektroninių važtaraščių duomenimis, krovinio gabenimo laikas atitinka Sutarties sąlygas. Be to, Sutartyje numatytas pirkėjos įsipareigojimas visiškai atsiskaityti su pardavėja iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė, kaip pirkimo–pardavimo sutartį pasirašiusi pirkėja, sumokėjusi avansą už perkamą daiktą ir turėdama numatytą sutartinę pareigą nustatytu terminu atsiskaityti pagal Sutartį, į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, praėjus Sutartyje numatytam perkamo daikto pristatymo laikui, reiškė ieškovei, kaip pardavėjai, pretenzijas dėl šio sutartinio įsipareigojimo nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Apeliaciniame skunde atsakovė tokį delsimą motyvuoja tuo, kad tikėjo ieškove, nes buvo žadėta, jog prekė bus pristatyta. Tačiau apeliantė nepateikė tokius teiginius apie nurodyto turinio šalių bendravimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir visapusiškai įvertino įrodymų byloje visumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojo parodymų, šalių elgesio po sutarties sudarymo visuma sudaro pagrindą pripažinti esant labiau tikėtina, jog Sutarties objektas – medienos drožlių ir pjuvenų džiovykla su katilu – buvo perduotas atsakovei. Pirkėjui laiku nesumokant už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės pagal Sutartį likusią skolos dalį pripažino įrodytais bei pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus.
22. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės MB „Granuleva“ apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Konstatavus, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 180 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, minėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Granuleva“ 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliamiškis“.