Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-298-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00253-2021-7. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.1.; 3.3.1.20

2022 m. gegužės 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „P.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir 2022 m. sausio 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2054-494/2021 pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „P.“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu, kurį patikslino, prašė:

1.1. pripažinti negaliojančiais Sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „P.“ narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 5.1 punktą: – dėl šiukšlių konteinerių vietos ties N. K. sklypu nustatymo ir 2020 m. spalio 24 d. priimto nutarimo Nr. 5 punktą: - dėl N. K. advokato laiško svarstymo ir palikimo konteinerių esamoje vietoje;

1.2. įpareigoti atsakovą SB „P.“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo pašalinti neteisėtai pastatytus ir žmogaus sveikatai bei turtui keliančius grėsmę komunalinių atliekų konteinerius nuo SB „P.“ M. gatvės ties N. K. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

1.3. Jei teismas nuspręstų palikti konteinerius prie ieškovės tvoros, įpareigoti atsakovę per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo įrengti 2,50 metrų ilgio, 1 metro pločio su nuolydžiu į kelio pusę betono dangos aikštelę atliekų konteineriams statyti, įrengiant ją 1 m atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos ir 1 metro atstumu nuo ieškovės žemės sklypo posūkio taško Nr. 1 ribos, pažymėto ieškovės žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytame 2009-03-24 UAB „Geodezija ir topografija“, ir aptverti konteinerių aikštelę 2 metrų aukščio tamsiai rudos spalvos medine, akline sienele su metaliniais arba betoniniais pamatais tvoros stovams įrengti.

1.4. Priteisti iš atsakovės SB „P.“ visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkė. Žemės sklypas yra SB „P.“ teritorijoje, tačiau ieškovė nėra SB „P.“ narė.

3. 2015 metais SB „P.“ teritorijoje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti sodų bendrijai priklausantys kolektyviniai komunalinių atliekų konteineriai, kurie 2020 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo perstatyti į priešingą gatvės pusę greta iškovei priklausančio Žemės sklypo ribos ir visiškai šalia jos žemės sklype įrengto lauko dušo. Kadangi atsakovė nebuvo pateikusi jokios viešos informacijos apie priimtus sprendimus pakeisti nurodytų komunalinių atliekų konteinerių vietą, ieškovė, manydama, kad kolektyvinius komunalinių atliekų konteinerius į kitą vietą savavališkai perstatė kažkas iš SB „P.“ narių, 2020 m. balandžio 25 d. juos perstatė į pradinę kolektyvinių atliekų konteinerių stovėjimo vietą. Tačiau vėliau iš SB „P.“ pirmininko sulaukė pretenzijų ir paaiškėjo, kad kolektyviniai komunalinių atliekų konteineriai į naują vietą prie ieškovei priklausančio Žemės sklypo buvo perstatyti ne atitiktinai.

4. Konflikto metu su SB „P.“ primininku ieškovei buvo pateikta 2020 m. gegužės 14 d. įvykusio SB „P.“ valdybos narių susirinkimo protokolas, kuriame buvo nurodyta, kad jo metu buvo svarstomas klausimas dėl įrengimo aikštelių komunalinių atliekų konteineriams ir nutarta įrengti komunalinių atliekų konteineriams aikšteles, o darbus pavesti SB „P.“ pirmininkui A. B. (Protokolo 4 punktas). Iš protokolo turinio matyti, kad SB „P.“ valdybos nariai iš esmės nesprendė klausimo dėl komunalinių atliekų konteinerių vietos parinkimo ir nustatymo, taip pat nepavedė šio klausimo spręsti SB „P.“ pirmininkui, nes SB „P.“ valdybos nariai pavesdami pirmininkui atlikti aikštelių įrengimo darbus komunalinių atliekų konteineriams pastatyti, nenurodė, kokiose vietose jie turi būti įrengti ar kad vietą turi parinkti SB „P.“ pirmininkas. Kadangi atsakovė SB „P.“ nepateikė ieškovei jos prašomų dokumentų, todėl ieškovė mano, kad nurodytoje vietoje kolektyvinių atliekų konteineriai buvo pastatyti neteisėtai, t.y. nesuderinus su SB „P.“ sodininkais ir jų nariais, neatsižvelgta į aplinkinių sodininkų žemės sklypų savininkų ir jų naudotojų nuomonę, pageidavimus bei nenustačius atliekų tvarkymo reikalavimų ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas arba SBĮ) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5. Ieškovė pateikė SB „P.“ pirmininkui prašymą per dešimt dienų apsvarstyti ir numatyti nurodytiems komunalinių atliekų konteineriams tam tinkamą jų pastatymo vietą, įrengiant jiems tam skirtas ir aptvertas aikšteles ir nedelsiant pašalinti neteisėtai pastatytus ir jos sveikatai bei turtui keliančius grėsmę (atliekos mėtosi šalia konteinerių ir per lietaus bei grunto vandenis patenka į jos sklypą ir jį teršia) konteinerius. Atsakovė nepateikė jokios informacijos apie pateikto jos prašymo ir pasiūlymų svarstymą, komunalinių atliekų konteineriai nebuvo perstatyti ir daugiau kaip pusantrų metų stovi prie ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos tam tinkamai neįrengtoje aikštelėje, neprižiūrimi ir keliantys grėsmę ieškovės sveikatai bei turtui.

6. Ieškovės vertinimu, komunalinių atliekų konteinerių vieta prie jos žemės sklypo ribos nėra racionali ir tinkama, nes jie yra pastatyti šalia jos žemės sklypo ribos ir arti jos įrengto lauko dušo, nėra tinkamai prižiūrimi (nėra plaunami ir nesandarūs), aplink juos visuomet mėtosi įvairios atliekos, konteineriai laikomi ne visuomet uždaryti arba būna perpildyti, todėl nuo jų sklinda nemalonus kvapas, dėl kurio ieškovė negali tinkamai naudotis savo turtu (poilsiui), o per lietaus vandenis nuo plaunamų atliekų teršiamas jos žemės sklypo gruntas (žiemą, pirmininkui savavališkai iškirtus dar vieną gyvatvorės krūmą, jie patraukti arčiau daržo lysvių, per pusantrų metų neįrengus jiems aikštelės) ir gruntiniai vandenys, kas kelia realų pavojų ne tik ieškovės turtui, sveikatai, bet ir gyvybei.

7. Ieškovė nurodė, kad SB „P.“ pirmininko veiksmai pakeičiant kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių vietą prie jos žemės sklypo ribos neproporcingai suvaržo jos nuosavybės teisę, nes lemia ieškovės gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu. Be to, apie 2019-09-07 ir 2020-10-24 įvyksiančių bendrijos narių susirinkimą bendrijos nariai nebuvo informuoti tinkamai; duomenų, kad minėtuose susirinkimuose dalyvavo ir buvo užsiregistravę protokoluose nurodytas bendrijos narių skaičius nėra (SBĮ 16 straipsnio 9 punktas, 16 straipsnio 10 punktas; Sodininkų bendrijos įstatų (toliau – ir Įstatai) 37 punktas). 2019-09-07 protokole nurodyta, kad dalyvauja 21 bendrijos narys iš 54 narių, kas sudaro mažiau nei pusę bendrijos narių. Tuo tarpu 2020-10-24 bendrijos susirinkimo protokole nurodyta, kad dalyvavo tik 14 bendrijos narių iš 54 narių. Taigi yra akivaizdu, kad nurodytų susirinkimų metu kvorumo nebuvo, todėl bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir negalėjo įvykti, o jame visi priimti sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, juridinio asmens steigimo dokumentams bei protingumo ar sąžiningumo principams, todėl yra niekiniai ir negaliojantys (SBĮ 16 straipsnio 10 punktas, Įstatų 37 p.). Aplinkybę, kad minėti bendrijos narių susirinkimai neįvyko liudija ir tai, kad minėti bendrijos protokolai nepasirašyti susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, o taip pat prie protokolų nepridėti susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašai bei dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą (SBĮ 16 straipsnio 14 ir 15 punktai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais SB „P.“ narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 5.1 punktą: – dėl šiukšlių konteinerių vietos ties N. K. sklypu nustatymo ir 2020 m. spalio 24 d. priimto nutarimo Nr. 5 punktą: - dėl N. K. advokato laiško svarstymo ir palikimo konteinerių esamoje vietoje; taip pat įpareigojo atsakovę SB „P.“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo pašalinti neteisėtai pastatytus ir žmogaus sveikatai bei turtui keliančius grėsmę komunalinių atliekų konteinerius nuo SB „P.“ (duomenys neskelbtini) gatvės ties N. K. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini); taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad SB „P.“ priimti ir ieškovės ginčijami sprendimai betarpiškai įtakoja ieškovės teises ar teisėtus interesus, neproporcingai ar/ir nesąžiningai suvaržo jos kaip sodininkų bendrijos „P.“ gyventojos teises ir teisėtus lūkesčius į pilnavertišką, kokybišką poilsį ir sodo teritorijos aplinką. Teismo vertinimu, savaime suprantama, kad šalia sodo sklypo stovintys konteineriai, ypatingai šiltuoju metų laikotarpiu, kuomet sodas atlieką pagrindinę savo funkciją, skleidžia nemalonius kvapus, lietingu laikotarpiu sukelia kenksmingas nuotekas, kurios patenka į šalia esantį ieškovės žemės sklypą, taip sukeliant papildomą taršą, o tokių aplinkybių įrodinėti nereikia.

10. Teismas pabrėžė, jog priimant ginčijamus 2019 m. rugsėjo 7 d. ir 2020 m. spalio 24 d. sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimus ieškovė N. K. nebuvo bendrijos narė, todėl ji turi teisę reikšti ieškinį dėl bendrijos sprendimų nuginčijimo. Kartu teismas nurodė sutinkantis su ieškovės argumentais, kad SB „P.“ sušaukti bendrijos narių susirinkimai ir juose surašyti Protokolai neatitiko juridinio asmens steigimo dokumentų, o būtent: 1) nei vienas susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas tiek bendrijos pirmininko ir tiek susirinkimo sekretoriaus T. R., kas numatyta SB „P.“ Įstatų 36.8 ir 36.11 punktuose; 2) į bylą nepateikti įrodymai dokumentai liudijantys, kad sodo bendrijos nariams buvo pranešta apie minėtus šaukiamus susirinkimus ir juose numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus; 3) 2019 m. rugsėjo 7 d. protokole nurodyta, kad dalyvavo 21 bendrijos narys iš 54 narių, kas sudaro mažiau nei pusę bendrijos narių, tuo tarpu 2020 m. spalio 24 d. bendrijos susirinkimo protokole nurodyta, kad dalyvavo tik 14 bendrijos narių iš 54 narių. Taigi nurodytų susirinkimų metu kvorumo nebuvo, nes dalyvavo mažiau nei pusė bendrijos narių, todėl bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu, o jame visi priimti sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (SBĮ 16 straipsnio 10 punktas, Įstatų 37 punktas). Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ir nustatyti akivaizdūs procesiniai atsakovės SB „P.“ narių susirinkimų pažeidimai bei neatitikimai imperatyvioms įstatymų normoms, tačiau ieškovei N. K. nesant bendrijos narei, jie nėra teisiškai svarbūs šios bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi šiuo atveju vertintina tik aplinkybės, ar priimti bendrijos sprendimai neproporcingai ar/ir nesąžiningai suvaržo ieškovės teises ar/ir nustato jai pareigas.

11. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, foto nuotraukas, iš kurių matyti, jog daugiau nei pusantrų metų SB „P.“ komunalinių atliekų konteineriai stovi SB „P.“ teritorijoje, būtent šalia jos sklypo tvoros, kuri apželdinta gyvatvore; ieškovės sklype, netoliese nuo prie tvoros stovinčių konteinerių stovi įrengtas dušas. Ieškovės teigimu, sodą ji naudoja poilsio reikmėms. Ieškovė pateikė į bylą 2020 m. gegužės 14 d. SB „P.“ valdybos susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad valdyba nutarė įrengti komunalinių atliekų konteineriams aikšteles, finansavimą skiriant iš bendrijos lėšų, darbus pavesti A. B.. Byloje nėra duomenų, kad minėtos aikštelės būtų įrengtos. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrijos gyventojai nesilaiko taisyklių, atliekas deda šalia konteinerių, kas reiškia, kad konteineriai nuolat būna perpildyti, netvarkingi, atliekos netinkamai sutvarkytos. Atsakovė tokių duomenų nepaneigė ir neįrodė priešingai.

12. Skundžiamame sprendime pažymėta ir tai, jog atsakovė nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kad su ieškove būtų buvę bendradarbiauta, derinta konteinerių stovėjimo vieta, kad būtų aptartos ir diskutuotinos ieškovės siūlomos alternatyvios konteinerių stovėjimo vietos, kad ieškovei būtų tinkamai pranešta apie vyksiančius susirinkimus ir nutartus sprendimus dėl konteinerių pastatymo vietos. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo konkrečiai argumentuoti, neteikė įrodymų, kodėl ieškovės siūlomos alternatyvios konteinerių aikštelės vietos yra netinkamos ar mažiau atitinkančios visos sodo bendrijos narių ir gyventojų interesų pusiausvyros principą.

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. sausio 7 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės SB „P.s“ 75 Eur žyminio mokesčio ieškovės N. K. naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė SB „P.“ prašo panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog konteineriai yra pastatyti neteisėtai ir patys savaime kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir turui, yra nepagrįstos ir neįrodytos, skundžiamas sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisės aktų nuostatų ir įrodymų, kurių pagrindu darė tokias išvadas; nepagrindė išvadų dėl atliekų skleidžiamo nemalonaus kvapo; nors rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsniu, tačiau nedetalizavo, kuriuo straipsnio punktu remiasi. Tai patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

14.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės teritorijoje būtų pavojingųjų atliekų, pasižyminčių Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 54 punkto baigtiniame sąraše nurodytomis pavojingumo savybėmis. Tai reiškia, jog atsakovės teritorijoje susidarančios buitinės (komunalinės) atliekos yra nepavojingosios ir savaime negali sukelti grėsmės žmogaus sveikatai bei turtui, o taip pat kenksmingų nuotekų nesant jokių tą patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovės žemės sklypą juosianti ir į valstybės žemės sklypą įsirėžianti tvora ir gyvatvorė yra mažiausiai keturis kartus aukštesnė, konteineriai net teoriškai nesimato iš jokios ieškovės žemės sklypo vietos, taigi konteineriai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jokios įtakos sodo sklypo kraštovaizdžiui nedaro ir negali daryti.

14.3. Atsakovė nurodo ir tai, kad nei pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokios nei rašytinės, nei žodinės nutarties ar bent rezoliucijos, jog tam tikras aplinkybes teismas pripažins neva visuotinai žinomomis („savaime suprantamomis“) ar atleidžia ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos. Be to, ieškovė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visiškai nesirėmė CPK 182 straipsniu. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, o taip pat šiurkščiai suvaržė atsakovės procesines teises.

14.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad joks teisės aktas nenustato atsakovės pareigos derinti su ieškove atliekų konteinerių pastatymo vietą. Šiuo atveju atliekų konteinerio pastatymo vieta sodininkų bendrijos teritorijoje yra išimtinė sodininkų bendrijos pirmininko kompetencija, kas įtvirtinta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.T3-513 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatose. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodė, kad parinkta atliekų konteinerių stovėjimo vieta visiškai atitinka visų įstatyminių ir poįstatyminių aktų reikalavimus, yra parinkta atsižvelgiant į daugumos sodininkų bendrijos narių valią, todėl ieškovės jokiais įrodymais nepagrįstas ieškinys skundžiamu sprendimu buvo tenkintas visiškai nepagrįstai.

15. Atsiliepimu ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Nurodo, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus nustatytą terminą bei nesuformulavus prašymo atnaujinti praleistą terminą, dėl ko apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas rezoliucija tik priėmė skundą, bet praleisto termino neatnaujino.

15.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad atsakovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, kurių nenurodė pirmosios instancijos teisme. Atsakovė taip pat nepagrįstai tvirtina, jog ginčijami sodininkų bendrijos nutarimai nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, kadangi tarša nuo konteinerių yra akivaizdi; nagrinėjamu atveju nutarimų priėmimas pažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatas, o tai negali būti laikoma tik formaliu pažeidimu, juo labiau kad pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens organo sprendimo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms nustatęs teismas turi teisę jį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio pagrindu savo iniciatyva. Šiuo atveju atsakovės pirmininkas neturėjo teisės vienasmeniškai spręsti dėl atliekų konteinerio vietos parinkimo, sodininkų bendrijos nutarimai šiuo atveju tiesiogiai susiję su ieškovės teisėmis, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė įrodė, jog atliekų konteinerių stovėjimo vieta neatitinka teisės aktų reikalavimų.

15.3. Ieškovė papildomai nurodo, kad pateikia teismui naujus įrodymus, kurie objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes dalis įrodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apskritai neegzistavo; kitų pateikiamų įrodymų pateikimo būtinybė apeliacinės instancijos teismui iškilo tik susipažinus ir siekiant atsikirsti į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kurie nebuvo išsakyti ar nurodyti atsakovės procesiniuose dokumentuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimų kuriais tenkintas ieškovės ieškinys dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimų nutarimų panaikinimo, atsakovė SB „P.“ įpareigota pašalinti neteisėtai pastatytus ir žmogaus sveikatai bei turtui grėsmę keliančius komunalinių atliekų konteinerius, o taip pat ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog 2019 m. rugsėjo 7 d. įvyko SB „P.“ narių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas protokolinis sprendimas dėl SB „P.“ šiukšlių konteinerių vietos ties N. K. sklypu (susirinkimo protokolo 5 punktas) patvirtinimo. Minėtu klausimu vienbalsiai patvirtinta bendrijos šiukšlių konteinerių vieta ties ieškovei N. K. priklausančiu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu SB „P.“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nutarta sutvarkyti atliekų konteinerių stovėjimo vietą. Protokole nurodyta, kad bendrijos narių skaičius – 54, susirinkime dalyvavo 21 narys. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. spalio 24 d. vykusiame SB „P.“ bendrijos narių susirinkime 5-tu klausimu svarstytas N. K. advokato laiškas, kuriame siūlomos kitos 3 buitinių atliekų stovėjimo vietos. Laiške pateikti pasiūlymai atmesti vienbalsiai, nutarta palikti konteinerius esamoje vietoje (protokolo 5 punktas). Protokole nurodyta, kad bendrijos narių skaičius – 54, susirinkime dalyvavo 14 narių. Bylos duomenimis, ieškovė N. K. nėra SB „P.“ narė nuo 2013 m. birželio 29 d. Byloje ginčas nekyla ir dėl to, jog SB „P.“ komunalinių atliekų konteineriai stovi SB „P.“ teritorijoje, šalia ieškovės sklypo tvoros, kuri apželdinta gyvatvore, o ieškovės sklype, netoliese prie tvoros stovinčių konteinerių yra ieškovės įrengtas dušas. Be to, komunalinių atliekų konteineriams specialios aikštelės nėra įrengtos, tačiau byloje nėra duomenų, jog konteineriai yra stacionarūs.

19. Iš šalių nurodomų aplinkybių bei procesiniuose dokumentuose išdėstytų duomenų vertintina, kad byloje ginčas nekyla ir dėl to, jog nei vienas susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas tiek bendrijos pirmininko, tiek susirinkimo sekretoriaus T. R., kas numatyta SB „P.“ Įstatų 36.8 ir 36.11 punktuose; į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad sodo bendrijos nariams buvo pranešta apie minėtus šaukiamus susirinkimus ir juose numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus; 2019 m. rugsėjo 7 d. protokole nurodyta, kad dalyvavo 21 bendrijos narys iš 54 narių, kas sudaro mažiau nei pusę bendrijos narių, tuo tarpu 2020 m. spalio 24 d. bendrijos susirinkimo protokole nurodyta, kad dalyvavo tik 14 bendrijos narių iš 54 narių.

20. Vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad SBĮ 16 straipsnio 10 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) buvo numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotiniam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas. Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir atsakovės SB „P.“ Įstatų 37 punkte. Be to, Įstatų 36.11. punkte įtvirtina, kad susirinkimo protokolą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius; kartu gali pasirašyti ir bendrijos narių susirinkimo įgalioti asmenys. Įstatų 36.7. punkte įtvirtinta, kad bendrijos valdyba ar nariai, priėmę sprendimą sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos paskelbti lentose pranešimą apie šaukiamą narių susirinkimą ir nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę; jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti bendrijos įstatus, svarstyti lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo klausimus, apie bendrijos narių susirinkimo sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu.

21. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, aptariamų atsakovės susirinkimų metu nebuvo susidaręs kvorumas (dalyvavo mažiau, nei pusė bendrijos narių), pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad apie šaukiamus susirinkimus ne vėliau kaip prieš 2 savaites buvo pateikti pranešimai, susirinkimų protokolus pasirašė susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, o taip pat, kad nesurinkus susirinkimo kvorumo buvo atitinkamai šaukiamas pakartotinis narių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie duomenys išties patvirtina ieškovės ginčytus atsakovės SB „P.“ narių susirinkimų pažeidimus bei neatitikimą imperatyvioms įstatymų normoms. Kita vertus, priešingai nei tvirtina apeliaciniame skunde, aplinkybė, jog sodininkų bendrija nutaria pastatyti komunalinių atliekų konteinerius būtent prie ieškovės sodo sklypo yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ji yra suinteresuotas asmuo, kuriam toks atsakovės nutarimas sukelia tiesiogines pasekmes.

22. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju itin svarbi bei reikšminga yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-513 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 32 punkto nuostata, jog sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose komunalinių atliekų konteinerių aikštelių vietas ar komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietas parenka bendrijos pirmininkas ar kiti atsakingi asmenys. Taigi komunalinių atliekų konteinerių vietą nagrinėjamu atveju atsakovės pirmininkas galėjo ir gali parinkti vienasmeniškai, tačiau 2019 metais nutarė klausimą dėl konteinerių pastatymo vietos perduoti spręsti bendrijos narių susirinkime, dėl ko kilo pareiga užtikrinti tinkamą bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, organizavimą ir priimtų nutarimų pasirašymą, o tokių reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti priimtus nutarimus neteisėtais ir negaliojančiais.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs, jog atsakovė buvo prašiusi taikyti ieškinio senatį, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog teismas, nustatęs juridinio asmens organo sprendimo prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms, turi teisę jį pripažinti negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindais ex officio, t. y. savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-368/2014, Nr. 3K-3-244/2009 ir kt.), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės, kaip suinteresuoto asmens, ieškinio reikalavimus dėl SB „P.“ narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 5.1 punkto dėl šiukšlių konteinerių vietos ties N. K. sklypu nustatymo ir 2020 m. spalio 24 d. priimto nutarimo Nr. 5 punkto dėl N. K. advokato laiško svarstymo ir palikimo konteinerių esamoje vietoje pripažinti negaliojančiais. Atitinkamai, panaikinus atsakovės priimtus sprendimus dėl konteinerių vietos nustatymo bei vietos nekeitimo yra pagrindas įpareigoti pašalinti komunalinius atliekų konteinerius iš jų vietos iki tol, kol atsakovės pirmininkas vienasmeniškai ar bendrijos narių susirinkime/valdybos susirinkime išspręs šį klausimą ir priims sprendimą dėl konteinerių vietos nustatymo.

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sutikti su dalimi apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant byloje pateiktų įrodymų, sprendė, jog šalia ieškovės žemės sklypo pastatyti komunalinių atliekų konteineriai kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir turtui. Išties visuotinai žinomas faktas, kad komunalinių atliekų konteineriai, kuriuose laikomos buitinės atliekos, dažniausia skleidžia nemalonius kvapus. Taip pat byloje esantys ir skundžiamame sprendime nurodyti duomenys iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidžia vertinti, kad gyventojai ne visuomet tinkamai tvarko atliekas, jos yra paliekamos šalia konteinerių, konteinerių dangčiai ne visuomet uždaromi. Tačiau tokios aplinkybės automatiškai neleidžia laikyti įrodytomis aplinkybėmis to, kad komunalinių atliekų konteinerių buvimas šalia sodo sklypo savaime kelia grėsmę žmonių sveikatai ir turtui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokių kategoriškų išvadų darymas yra galimas tik esant konkretiems įrodymams, kurių nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo o be to bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės, susijusios su komunalinių atliekų konteinerių tarša.

25. Nepaisant to, kaip jau minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių sodininkų bendrijos susirinkimo sušaukimą bei nutarimų priėmimą, nesilaikymas, kai pats bendrijos pirmininkas nutarė tokio klausimo sprendimą perduoti visuotiniam bendrijos susirinkimui, yra pakankamas pagrindas iš esmės tenkinti ieškovės ieškinį bei pripažinti negaliojančiais SB „P.“ narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 5.1 punktą: – dėl šiukšlių konteinerių vietos ties N. K. sklypu nustatymo ir 2020 m. spalio 24 d. priimto nutarimo Nr. 5 punktą dėl N. K. advokato laiško svarstymo ir palikimo konteinerių esamoje vietoje, o taip pat įpareigoti atsakovę SB „P.“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti neteisėtai pastatytus komunalinių atliekų konteinerius nuo SB „P.“ (duomenys neskelbtini) gatvės ties N. K. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

26. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies aplinkybes ir išvadas dėl komunalinių atliekų konteinerių keliamos grėsmės žmogaus sveikatai bei turtui. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad dalis ieškovės reikalavimų nėra tenkinti ar yra tenkinama dalis apeliacinio skundo, dėl ko pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra keičiamas.

27. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atsiliepime į apeliacinį skundą kategoriškai tvirtina, jog apeliacinis skundas yra priimtas nepagrįstai, kadangi jis buvo pateiktas praleidus nustatytą terminą bei pirmosios instancijos teismui tokio termino neatnaujinus, tačiau šiuo atveju kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta informacija dėl sisteminių trikdžių, o be to vienos dienos termino praleidimas pagal formuojamą teismų praktiką laikoma labai nežymiu termino praleidimu. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas vertinti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai faktiškai atnaujino praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą bei priėmė atsakovės pateiktą apeliacinį skundą.

28. Nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme faktiškai atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl yra pagrindas spręsti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovė pateikė dokumentus patyrusi 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis. Pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovei N. K. iš atsakovės priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 605 Eur.

29. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą bei 2022-05-20 prašymu į bylą pateikė naujus įrodymus – komunalinių atliekų konteinerių foto nuotraukas, ieškovės atstovo paklausimą Nacionalinei teismų administracijai bei Nacionalinės teismų administracijos el. laišką, moksliniame žurnale publikuotą straipsnį, straipsnio internetiniame tinklalapyje kopiją, informacinį pranešimą ir kt. Įvertinusi prašomų prijungti dokumentų turinį, ieškovės paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja būtinybė prijungti prašomus dokumentus. Pažymėtina, kad dokumentų dalis, susijusi su atliekų tvarkymu ir buitinių atliekų konteineriais, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, juo labiau kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko bei pirminiu ieškiniu iš esmės reiškė reikalavimą pašalinti komunalinių atliekų konteinerius dėl jų keliamos taršos, o ne nesilaikant imperatyvių normų priimtų bendrijos susirinkimų nutarimų. Dokumentai, susiję su techniniais sistemos trukdžiais, su kuriais nurodė susidūrusi apeliantė pateikdama apeliacinį skundą paskutinę termino dieną bei dėl to apeliacinį skundą pateikusi viena diena vėliau, nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, apeliacinio skundo pateikimo terminas buvo praleistas itin nežymiai (1 diena) bei pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip nesudarantis pagrindo neatnaujinti praleisto termino. Papildomai pažymėtina, kad nors teismas 2022-05-23 rezoliucija nurodė ieškovės 2022-05-20 pateiktus dokumentus priimti į bylą, tačiau šių dokumentų CPK 314 straipsnio prasme nepriėmė, o tik perdavė į bylą spręsti jų priėmimo klausimą. Dėl aptartų priežasčių ieškovės papildomai pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti, o taip pat plačiau nepasisakoma dėl atsakovės 2022-05-24 pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriais nesutinkama su ieškovės papildomai pateiktų dokumentų priėmimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti:

pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių padarytas išvadas, jog atsakovės SB „P.“ neteisėtai ties N. K. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pastatyti komunalinių atliekų konteineriai kelia grėsmę žmogaus sveikatai bei turtui, kaip neįrodytas.

Likusią sprendimo ir papildomo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės SB „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.