- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2YT-11202-994/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Suinteresuotas asmuo
- J. I., O. I., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. I., O. I., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų miniterijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. I. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo senelės G. I. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Savo pareiškimą grindžia šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjo senelė G. I. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, pagal kurį visą savo palikimą paliko savo dviem anūkams – O. I. ir A. I.. G. I. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiosios palikėjos G. I. vardu buvo įregistruoti du nekilnojamo turto objektai: 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini).
1.2. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butus. Pareiškėjas likusiu palikėjos turtu rūpinosi su mamos pagalba, kuri savo sūnaus prašymu ir pavedimu mokėjo komunalinius mokesčius už butą, sudarydavo reikiamas sutartis dėl paslaugų teikimo ir pan. Pareiškėjas tuo tarpu motinos patirtas išlaidas kompensuodavo, atlikdamas pastarajai mokėjimo pavedimus bei teikdamas lėšas grynais pinigais ir kita pagalba ar darbu. Be to, pareiškėjas faktiniu valdymu priėmęs palikėjos turtą, ne tik jį išlaikė, bet ir faktiškai jį prižiūrėjo, tvarkė, darė einamąjį remontą, taip pat atliko visus kitus veiksmus tikslu didinti turto vertę. Taigi, pareiškėjas atliko įpėdinio aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Pareiškėjo veiksmai buvo ne tik, kad nuoseklūs, bet ir nepertraukiami.
1.3. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Bylos duomenimis po mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. I. pateikė teismui atsiliepimą, nurodydamas, kad su pareiškime nurodytais faktais ir prašymais sutinka. Pažymi, kad su motina G. I. buvo susitaręs, jog savo palikimą ji paliks anūkams. Po žodinio susitarimo ji sudarė testamentą jo vaikų naudai. Mirus motinai, jaunesnysis sūnus dar buvo nepilnametis, todėl notaras patarė palaukti, kol abu vaikai bus pilnamečiai ir bus lengviau išspręsti visus teisinius klausimus. Vėliau patys vaikai susitarė ir susiderino, kad po senelės mirties likęs turtas pereina pareiškėjui, kuris turėjo valią ir norą rūpintis turtu, jį išlaikyti, remontuoti ir į jį investuoti. Tuo tarpu jaunesnysis sūnus planavo gyvenimą užsienyje, todėl nenorėjo ir neketino rūpintis šiuo turtu, nenorėjo skirti nei laiko, nei lėšų turtui, kuriuo jis neketino naudotis. Pats į turtą, kuris liko po motinos mirties, neturi jokių pretenzijų.
3. Suinteresuotas asmuo O. I. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad su pareiškimu sutinka pilna apimtimi, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad daug metų gyvena užsienyje ir šiuo metu neplanuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Būtent jo brolis po senelės G. I. mirties jau daug metų nuosekliai rūpinasi, išlaiko ir prižiūri po senelės mirties likusį turtą, t. y. 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlieka tiek einamo remonto darbus, tiek ir visus kitus priežiūros darbus. Toks buvo visos šeimos susitarimas, todėl jokių pretenzijų į paveldimą turtą neturi.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. I. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. I. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. I. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų miniterijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Jis nėra gavęs pranešimo apie palikėjos G. I. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nebuvo ir nėra pradėta. Neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Todėl prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos G. I. anūkas (žr. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo kopiją (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) testamentą registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjos G. I. sutuoktinis miręs, santuokoje susilaukė vieno vaiko – J. I., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja G. I. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėjos G. I. sūnus J. I. turi du vaikus – O. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neselbtini)). Palikėja G. I. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, pagal kurį visą savo palikimą paliko savo dviem anūkams – O. I. ir A. I. (žr. (duomenys neskelbtini) testamentą registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjos G. I. paveldimą turtą sudaro – 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus). Po palikėjos G. I. mirties niekas iš galimų paveldėtojų palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta (žr. (duomenys neskelbtini) notaro D. A. raštą). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjos G. I. palikimo priėmimo faktų (žr. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašą).
9. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas po palikėjos G. I. mirties faktiškai pradėjo valdyti visą likusį turtą. Pareiškėjas likusiu turtu rūpinosi su motinos pagalba, kuri pareiškėjo prašymu ir pavedimu mokėjo komunalinius mokesčius už butą, sudarydavo reikiamas sutartis dėl paslaugų teikimo ir pan. Be to, pareiškėjas faktiniu valdymu priėmęs palikėjos turtą, ne tik jį išlaikė, bet ir faktiškai jį prižiūrėjo, tvarkė, darė einamąjį remontą. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) pažymos iš UAB „Mano Būstas Neris“, taip pat pažymos iš UAB „Vilniaus vandenys“, (duomenys neskelbtini) AB “Vilniaus šilumos tinklai” pažymos iš kurių matyti, kad šiai dienai nėra susidariusio įsiskolinimo už butams, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas; sąkaitų ir mokėjimo istorijos; (duomenys neskelbtini) pareiškejo motinos I. I. „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d. patvirtinantis, kad preiškėjas pervedinėjo pinigines lėšas butų išlaikymui; 2024 m. balandžio 3 d. pažyma apie pavedimus Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškejo motinos I. I. „Swedbank“ AB banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 10 d. iki 2024 m. kovo 29 d., patvirtinanti, kad buvo mokami visi būtini būtų išlaikymo mokesčiai; 2024 m. balandžio 8 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. kaimynų pateikti paaškinimai liudijantys pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po palikėjos G. I. mirties likusį turtą.
10. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
14. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus jo senelei G. I., jis su mamos pagalba, rūpinosi visu likusiu palikėjos turtu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas po palikėjos G. I. mirties rūpinosi visu likusiu palikėjos turtu, t. y. visą turtą prižiūrėjo, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius, ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po senelės G. I. mirties likusį palikimą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po palikėjos G. I. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti bylos dalyviai pareiškėjo pareiškimui neprieštaravimo ir ginčo dėl to byloje nėra.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusios senelės G. I. turtą pagal testamentą (CK 5.28 staripsnio 1 dalis, 5.15 straipsnis, 5.19 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas po palikėjos G. I. mirties faktinio valdymo būdu priėmė G. I. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip testamentiniui įpėdiniui po palikėjos G. I. mirties.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo A. I. (A. I.) pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos G. I. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.