- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-499-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36024-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams: kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“, notarei J. D. ir antstoliui R. V., dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu notarės J. D. 2014 m. rugpjūčio 19 d. atliktą vykdomąjį įrašą, padarytą ant 2014 m. balandžio 1 d. paprastojo neprotestuotino vekselio; panaikinti jo pagrindu priimtą antstolio R. V. 2014 m. turto arešto aktą Nr. 0179/14/01168-TAA; panaikinti antstolio 2014 m. rugsėjo 19 d. raginimą vykdyti sprendimą Nr. 0179/14/01168. Nurodė, jog UAB „Magesta“ ir atsakovas KU „Centrinė taupomoji kasa“ buvo sudarę kredito sutartį. Ieškovas 2014 m. balandžio 1 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti 2014 m. liepos 1 d. atsakovui vekselyje nurodytą sumą už UAB „Magesta“ suteiktas paskolas. Ieškovas negavo pranešimo iš atsakovo dėl kreditavimo sutarties nevykdymo ir kreditavimo pabaigos. Ieškovas 2014 m. spalio 1 d. gavo iš antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, kartu gavo ir notarės 2014 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama sumokėti vekselio sumą 360 000 Lt ir išlaidas notarui 1 819,90 Lt bei vykdymo išlaidas 1 536 Lt. Ieškovas teigia, jog pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau tekste – ĮPVĮ) 40 ir 47 straipsnius turi būti atliktos dvi atskiros procedūros – vekselio pateikimas apmokėti ir pranešti apie neapmokėjimą vekselio davėjui. Vekselyje ieškovo gyvenamoji vieta nurodyta Lūšių g. 25-1, Vilniuje, tačiau ieškovas niekada negyveno šiuo adresu, o gyveno registruotu adresu - Lūšių g. 25-17, Vilniuje. Atsakovas galimai padarė klaidą, nes vekselyje įrašė ne ieškovo adresą. Ieškovas savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nėra gavęs atsakovo pranešimo, kad vekselis nėra apmokėtas. Nesant tokio pranešimo atsakovas neturėjo teisės kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovas nepateikė apmokėti vekselio ieškovui ir nepranešė apie jo neapmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, notaras neturėjo teisės išduoti vykdomojo įrašo, o antstolis negalėjo pradėti vykdymo veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu ir pripažintini negaliojančiais antstolio dokumentai. Be to, ieškovas vekselį išdavė dėl 300 000 Lt sumos, kaip buvo tartasi ir nurodyta vekselyje, o ne dėl 360 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas KU „Centrinė taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog pagal ĮPVĮ 40 straipsnį atsakovas buvo pateikęs apmokėti vekselį, bet ieškovas nebuvo atvykęs į sutartą vietą vekseliui apmokėti. Dėl ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytos pareigos informuoti vekselio davėją apie tai, kad vekselis neapmokėtas, nurodė, jog šis pranešimas yra formalus, nes ieškovas ir taip žino, kad yra neapmokėjęs vekselio. Atsakovo teigimu, ieškovo teiginiai dėl netinkamo pašto siuntimo adreso, yra nepagrįsti, nes atsakovas siuntė ieškovo vekselyje nurodytu adresu ir neprivalo prisiimti atsakomybės dėl adreso tikslumo.
Atsakovė notarė J. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kredito unija turėjo teisę patenkinti reikalavimus, nes vekselyje nurodytas terminas jau buvo pasibaigęs. Kredito unija pateikė pranešimus dėl pateikimo apmokėti ir vekselio neapmokėjimo, todėl ĮPVĮ nuostatos buvo išpildytos ir notarė padarė vykdomąjį įrašą. Vykdomasis įrašas padarytas 360 000 Lt sumai, nes pagal ĮVPĮ nuostatas prioritetas taikytinas rašytinei sumai, o ne skaitmeninei.
Atsakovas antstolis R. V. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, o ieškovas neginčijo raginimo ir turto arešto akto CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškinys nėra grindžiamas jokiais motyvais, rodančiais, kad antstolio veiksmai yra neteisėti ir/ar nepagrįsti, todėl antstolis nepagrįstai įtrauktas atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 1 d. ieškovas pasirašė besąlyginį paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2014 m. liepos 1 d. sumokėti atsakovui kredito unijai 360 000 Lt už UAB „Magesta“ paskolas. Šiame vekselyje skiriasi vekselio sumos, skaitmenimis nurodyta suma – 300 000 Lt, raštu įrašyta suma – 360 000 Lt. Vekselyje nurodytas ieškovo adresas Lūšių g. 25-1, Vilnius. Vekselio apmokėjimo vieta atsakovo kredito unijos buveinės adresas Rožių al. 2, Vilnius. Notaras padarė vykdomąjį įrašą dėl 360 000 Lt vekselio sumos išieškojimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovų išrašytuose vekseliuose nurodyta mokėjimo vieta atsakovo kredito unijos buveinė, tačiau ieškovas pas atsakovą neatvyko ir vekselių neapmokėjo, todėl atsakovas kredito unija papildomai išsiuntė 2014 m. liepos 2 d. pranešimą dėl apmokėjimo pagal vekselį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo atvykęs pas atsakovą, reikalavo pateikti jam vekselį apmokėti ir šis ieškovui nebuvo pateiktas apmokėti, todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas kredito unija tinkamai įvykdė ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą – pateikti apmokėti vekselį. Nustatyta, kad atsakovas kredito unija 2014 m. liepos 4 d. išsiuntė Pranešimą dėl vekselio apmokėjimo. Ieškovo reikalavimai grindžiami aplinkybe, jog pranešimai ieškovui nebuvo siunčiami tinkamu adresu Lūšių g. 25-17, Vilnius, o buvo siunčiami neteisingu vekselyje nurodytu adresu – Lūšių g. 25-1, Vilnius. Tokius ieškovo argumentus teismas atmetė nustatęs, jog Pranešimuose dėl apmokėjimo yra nurodytas adresas Lūšių g. 25-1, Vilnius, tačiau iš Pranešimo dėl apmokėjimo pagal vekselį siuntimo vokų, į kuriuos buvo įdėti pranešimai, matyti, jog ant vokų nurodytas adresas Lūšių g. 25-17, Vilniuje, todėl akivaizdu, jog Pranešimas dėl neapmokėjimo buvo siunčiamas faktiniu ir registruotu ieškovo gyvenamosios vietos adresu – Lūšių g. 25-17, Vilnius, t. y. tuo adresu, kuriuo ir reikalavo ieškiniu siųsti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas kredito unija tinkamai atliko pareigą pranešti apie vekselio neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis), todėl turėjo teisę pradėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Pagal ĮPVĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma. Teismas nurodė, kad ginčo vekselyje žodžiais įrašyta suma 360 000 Lt, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog vekselio suma yra 360 000 Lt, o notaras pagrįstai ir teisėtai padarė vykdomąjį įrašą dėl 360 000 Lt vekselio sumos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas kredito unija, kaip vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tinkamai atliko abu savarankiškus veiksmus, o notaras pagrįstai ir teisėtai padarė vykdomąjį įrašą dėl 360 000 Lt išieškojimo, todėl pirmasis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kadangi priimtame sprendime teismas nustatė, jog vykdomasis įrašas padarytas teisėtai ir pagrįstai, išvestiniai reikalavimai atsakovui antstoliui taip pat yra nepagrįsti ir atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė, atsakovas netinkamai vykdė įstatyme nurodytas imperatyvias ir privalomas pareigas, kadangi ieškovui pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo kaip ir patį vekselį, teikiamą apmokėti, išsiuntė netinkamu adresu, kuris buvo nurodytas vekselyje. Pažymėjo, jog ieškovui pirmą kartą skaitant atsakovo paruoštą vekselio dokumentą, abi sumos vekselyje buvo nurodytos 360 000 Lt, tačiau ieškovas su tokia suma nesutiko, kadangi kredito unijoje buvo UAB „Magesta“ įmokėtas 48 000 Lt pajus, ir su atsakovu buvo aptarta, kad pajus padengs dalį suteikto kredito sumos, todėl ieškovas sutiko tik su 300 000 Lt vekselio suma, kuri tenkino ir atsakovą. Vekselis atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, tad tokiu atveju suma, nurodyta vekselyje negali būti didesnė, nei pačios prievolės, kuri yra užtikrinama, suma. Pažymi, kad UAB „Magesta“ atsakovui liko skolinga 345 172,23 Lt, iš kurių atėmus pajaus 48 000 Lt sumą, UAB „Magesta“ nepadengta suma lieka 297 172,23 Lt ir kurią 300 000 Lt vekselio suma pilnai padengia. Ieškovas ir atsakovas sutarė dėl vekselio 300 000 Lt sumai, tad atsakovas įsipareigojo klaidas, buvusias vekselyje su 360 000 Lt suma ištaisyti. Ieškovas, kitą kartą atvykęs pabaigti veiksmų, susijusiu su vekseliu ir nebūdamas pernelyg įtarus ir paranojiškas asmuo, pamatęs, kad viršuje suma pakeista į tinkamą, pagrįstai manė, kad atsakovas atlikto aptartus pataisymus bei vekselį pasirašė antrą kartą jau viso teksto neskaitydamas ir pasitikėdamas atsakovu, kaip profesionalu tokių veiksmų atlikime. Pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentus dėl netinkamo adreso atmetė, motyvuodamas, kad remiantis vokais, kuriuose buvo pranešimas dėl apmokėjimo pagal vekselį ir pateiktas vekselis apmokėti, ant jų buvo nurodytas būtent tikrasis ieškovo gyvenamosios vietos adresas, t. y. Lūšių g. 25-17, Vilnius, tačiau iš byloje pateiktų duomenų (Pašto sąrašo Nr. 57/111/4534) matyti, jog paštui pateikti adresai buvo būtent tokie, kur ieškovas negyveno – Lūšių g. 25-1, nors ant vokų ir buvo nurodytas kitas – tinkamas adresas Lūšių g. 25-17, Vilnius, todėl kyla klausimas, kaip taip gali būti, jog paštui pateikiamas vienas adresas, tačiau siunta išsiunčiama kitu adresu, nei buvo pateikta paštui, juolab, kai nei vienu, nei kitu atveju, laiškai ieškovo, kaip adresato, taip ir nepasiekė bei įteikti nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ (buvęs pavadinimas – „Centrinė taupomoji kasa“) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas pats turėjo įsitikinti, jog vekselyje nurodyti duomenys (adresas ir vekselio suma) yra teisingi ir jam priimtini. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad vekselis nebuvo pateiktas apmokėti jame nurodytu adresu, dėl ko laikytina, jog kredito tunika įvykdė ĮVPĮ jai keliamą pareigą pateikti vekselį apmokėti. Ieškovo argumentai, kad apie vekselio neapmokėjimą buvo nepranešta tinkamai, teisiškai nereikšmingi, nes pagal kasacinio teismo praktiką šis pranešimas, kai teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir vekselio turėtoją, yra tik formalumas. Apelianto argumentavimas, jog kredito unija savo veiksmais pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 1 d., yra teisiškai klaidingas ir netinkamas šioje byloje. Ieškovas niekaip neįrodė savo teiginių, jog iš pradžių vekselyje buvo nurodyta 360 000 Lt suma, o po to pakeista į 300 000 Lt sumą. Nurodo, kad tiek Lūšių g. 25-17, tiek Lūšių g. 25-1 (šiuo adresu gyvena ieškovo sūnus), buvo tinkami adresai pranešimams apie vekselį siųsti, nes vienas adresas buvo ieškovo gyvenamoji vieta, o kitas adresas buvo nurodytas paties ieškovo, kuris yra verslininkas, todėl turi patirties komerciniuose santykiuose, išduotame vekselyje. Pažymėjo, jog pranešimas apie vekselio neapmokėjimą buvo siunčiamas ir į ieškovo vadovaujamą įmonę – UAB „Gepala“. Ieškovo argumentai dėl pranešimo apie vekselio neapmokėjimą atmestini ir tuo pagrindu, kad kasacinis teismas tokio pranešimo apskritai nereikalauja, kai vekselio pagrindu teisinis santykis sieja tik vekselio davėją ir vekselio turėtoją.
Atsakovė notarė J. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą, kiek tai susiję su 2014 m. rugpjūčio 19 d. Notaro biuro išduoto vykdomojo įrašo, registro numeris 5527, teisėtumu, atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į notarei pateiktus dokumentus, papildomai domėtis, ar tinkamu adresu buvo siųsti pranešimai vekselio davėjui, nebuvo nei būtinybės, nei pareigos. Notaras netikrina ir nemato į kokius vokus dedami vekselio turėtojo siunčiami pranešimai vekselio davėjui, notaras tikrina ar sutampa adresai, kurie nurodyti vekselyje, taip pat vekselio turėtojui siųstuose pranešimuose bei adresai, nurodyti pašto kvite ar sąrašuose apie korespondencijos išsiuntimą. Pranešimai vekselio davėjui G. M. buvo pateikti laiku, nepraleidus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 bei 47 straipsniuose nurodytų terminų ir tinkama forma, t. y. išsiunčiant paštu vekselyje nurodytu vekselio davėjo adresu. Vykdomasis įrašas išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisėtas ir vykdytinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 1 d. apeliantas (vekselio davėjas ieškovas G. M.) išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti 2014 m. liepos 1 d. kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“ vekselyje nurodytą sumą už bendrovės „Magesta“ suteiktas paskolas pagal 2012-10-10 kredito sutartis Nr. P12/0041 ir P12/00043. Ieškovas ginčijo Vilniaus miesto 36-to notarų biuro 2014-08-19 dienos notarės J. D. atliktą vykdomąjį įrašą dėl procedūrinių pažeidimų, bei antstolio R. V. vykdomuosius veiksmus, atliktus vykdant išieškojimą pagal, apelianto manymu, netesėtai išduotą vykdomąjį įrašą.
Apeliaciniame skunde keliama problema dėl ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių, reglamentuojančių paprastojo vekselio pateikimo apmokėti bei pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo pateikimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinius santykius, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų dėl ĮVRĮ normų aiškinimo ir taikymo. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Atsižvelgiant į ĮPVĮ 81 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 straipsnis).
Dėl vekselio turėtojo pareigos pateikti vekselį apmokėjimui.
Apeliantas teigia, kad vekselio turėtojas (kredito unija) neįrodė, jog buvo pateikęs vekselį apmokėti, teigdamas, kad vekselis apmokėjimui turi būti pateiktas fiziškai, o reikalavimo apmokėti vekselį siuntimas registruotu laišku negali būti vertinamas kaip tinkamas vekselio turėtojo teisių įgyvendinimas.
Teisėjų kolegija sutinka, kad vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie vekselio neapmokėjimą yra skirtingi vekselio turėtojo veiksmai, tačiau paprastasis neprotestuotinas vekselis turėjo būti apmokėtas pačiame vekselyje numatyta tvarka (ĮPVĮ 6 straipsnis); apelianto pasirašytame vekselyje buvo nurodyta, kad vekselis jame nurodytą mokėjimo dieną (2014-07-01) turėjo būti apmokėtas vekselyje nurodytoje vietoje – atsakovo kredito unija „Centrinė taupomoji kasa” buveinėje, adresu Rožių al. 2 Vilniuje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai aiškino, kad vekselis jo apmokėjimo dieną ir dvi po jos einančias darbo dienas buvo pateiktas apmokėjimui ir prieinamas apeliantui vekselio apmokėjimo vietoje; esant tokiai vekselio sąlygai apeliantas be pagrindo teigia, kad vekselis jam turėjo būti fiziškai pateiktas apmokėjimui kitoje vietoje arba įteiktas jam kitokiu, nei buvo aptarta vekselyje, būdu. Apeliantas atsakovo paaiškinimų nepaneigė, byloje nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad jis vekselio apmokėjimo dieną buvo nuvykęs į vekselio apmokėjimo vietą, tačiau vekselis jam nebuvo pateiktas. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti tinkamai, vekselyje nurodyta tvarka, t.y. atsakovas tinkamai įvykdė pareigą pateikti vekselį apmokėti (IPVĮ 40 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusių pagal vekselį asmenį – apeliantą. Apelianto argumentas dėl vekselio nepateikimo apmokėti atmetamas.
Dėl pranešimo apie vekselio neapmokėjimą.
Apelianto argumentai dėl netinkamo pranešimo apie vekselio neapmokėjimą taip pat atmetami. ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju – per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės buvo nustatytos – atsakovas 2014-07-04 buvo išsiuntęs registruotu paštu apeliantui pranešimą dėl apmokėjimo pagal vekselį. Apeliantas subjektyviai aiškina ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatas teigdamas, kad pranešimas dėl vekselio apmokėjimo griežtai siejamas su įteikimu, sąvoka „įteikimas” turi būti aiškinama kaip tokio pranešimo gavimas, nepriklausomai nuo jo teikimo būdo. Pažymėtina, kad pagal ĮPVĮ 47 šio straipsnio 4 dalį pranešti galima bet kokia forma, o pagal 5 dalį – laikoma, jog terminas nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu. Byloje buvo nustatyta, kad vekselyje apelianto (vekselio davėjo) adresas buvo įrašytas netiksliai (Lūšių g. 25-1 Vilnius), tačiau atsakovas, patikslinęs vekselio davėjo deklaruotą adresą, pranešimui apie vekselio neapmokėjimą siuntė tinkamu adresu – Lūšių g. 25-17, Vilnius. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas norėdamas informuoti apeliantą, siuntė pranešimą apie vekselio neapmokėjimą ir jo darbovietės adresu. Tokiu būdu apeliantas be pagrindo teigia, jog atsakovas jam nepranešė apie vekselio neapmokėjimą. Bylos duomenimis, pranešimus, siunčiamus registruotu paštu patikslintu gyvenamuoju ir darbovietės adresais pranešimų apeliantas neatsiėmė, toks pranešimas apie vekselio neapmokėjimą atitinka ĮPVĮ 47 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas kredito unija tinkamai įvykdė pareigą pranešti apie vekselio neapmokėjimą, todėl įgijo pagrindą kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo.
ĮPVĮ įstatymą detalizuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 988 „Dėl vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011 pažymėta, kad vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 punkte nustatyta, jog notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko; kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas), užprotestuoto vekselio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio sumos dalis; prašyme inter alia nurodoma, ar vekselis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio davėjui ir iš jo pareikalauta apmokėti vekselį (Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus pareiškimą prašyme. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarei išduodant ginčijamą vykdomąjį įrašą, buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos.
Dėl vykdomajame įraše nurodytos išieškotinos sumos dydžio.
Apeliantas grindžia savo skundą ir ta aplinkybe, kad notarė be pagrindo išdavė vykdomąjį įrašą 360 000 Lt sumai; pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, jog vekselio išrašymo metu jis nebuvo sutikęs su tokiu skolos dydžiu. Apeliantas teigė, kad vekselio pasirašymo metu UAB „Magesta“ skola liko 297 172,23 Lt, todėl ieškovas ir atsakovas susitarė dėl vekselio 300 000 Lt sumai. Apelianto teigimu, atsakovas nesąžiningai įrašė tikrąją skolos sumą tik skaičiais, žinodamas ĮPVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią jeigu vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma; atitinkamai notaras be pagrindo padarė vykdomąjį įrašą dėl 360 000 Lt vekselio sumos išieškojimo.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Kaip jau buvo paminėta, notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, neturėjo pareigos tikrinti, ar buvo apmokėta vekselio sumos dalis. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad vekselio davėjas nurodo, kad pagal sutartį , buvusį prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų įrodinėti aplinkybes, paneigiančias jo prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-690/2016 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje byloje apeliantas turėjo įrodinėti, kad UAB „Magesta” skola kredito unijai yra mažesnė, nei nurodyta vekselyje ir vykdomajame įraše, tačiau, be apelianto subjektyvių paaiškinimų, jog su atsakovu buvo susitarta dėl mažesnės, nei nurodyta vekselyje sumos, įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius apie skolos dydį pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo. Dėl išdėstyto sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notaras pagrįstai ir teisėtai padarė vykdomąjį įrašą dėl 360 000 Lt sumos išieškojimo.
Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) išlaidos neatlyginamos.
Atsakovas kredito unija „Centro taupomoji kasa“ patyrė 871,20 Eur atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimo išlaidų.
Vadovaujantis CPK 98 str. 1,2 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant civilinę bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau ne didesnes kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl maksimalaus užmokesčio dydžio. Paslaugų teikimo metu (2015 m. rugpjūčio mėn.) galiojo Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Pagal 2015 m. redakcijos Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudaro 909,74 Eur (1,3x 699,8 Eur (2015 m. I ketvirčio bruto vidutinis darbo užmokestis)). Atsakovo patirtos išlaidos neviršija maksimalaus užmokesčio dydžio, atsakovo prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“ (į.k. 302595471) iš apelianto (ieškovo) G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.