Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nuteistajam M. U. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajam M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas pateikė teismui teikimą, kuriuo, vadovaujantis 1983 m. Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) 10 straipsniu, prašo nustatyti nuteistojo M. U. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, 365 straipsniu, nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

M. U. nuteistas Japonijos Chiba apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu už Japonijos Stimuliacinių medžiagų kontrolės įstatymo ir Japonijos Muitinės Įstatymo pažeidimus pagal Stimuliacinių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnį, Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį – 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme su pareiga dirbti ir 3 500 000 jenų bauda.

Suėmimo data – 2018 m. gruodžio 2 d. Bausmės pradžia 2019 m. liepos 13 d. Iš bausmės išskaičiuotas kardomojo kalinimo laikotarpis – 115 dienų. Bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 3 d.

Teikime nurodyta, kad 3 500 000 jenų bauda buvo pakeista 350 dienų pataisos darbais, o išdirbtos dienos nėra įskaitomos į laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis M. U. apklausiamas teisme nurodė, jog jis buvo suimtas 2018 m. gruodžio 2 d. Į Lietuvą atvyko 2023 m. kovo 11 d. Darbus atidirbo būdamas suėmime, per tą laiką į laisvę nebuvo paleistas, atlikti darbai buvo vietoj baudos bausmės. 115 dienų, kurias prašoma įskaityti į bausmę, tai laikotarpis, kai vyko ikiteisminis procesas, kai teko dalyvauti teismuose. Tai truko apie 6 mėnesius. Šis procesas užsibaigė 2019 m. birželį ar gegužę. Nuosprendis priimtas 2019 m. liepą. Iki perdavimo Lietuvai nebuvo paleistas. Nuo 2023 m. kovo 10 d. yra Vilniaus kalėjime. Būtinai turėjo išdirbti 360 dienų. Už tuos darbus gavo gal 40 000 000 jenų. Jo bauda buvo padengta išdirbtu laikotarpiu. Baudos nesumokėjo, tačiau už ją atidirbo. Bauda įvykdyta. Jie davė dokumentą, iš kurio matyti, kad tai buvo įskaičiuota.

Nuteistojo gynėjas teisme prašė pripažinti, kad asmuo buvo sulaikytas nuo sulaikymo dienos ir visą sulaikymo ir suėmimo laiko tarpą užskaityti į laisvės atėmimo trukmę. Bauda turėtų būti paliekama kaip bausmė, ji neturi būti pakeičiama jokiais pakeitimais. Prašo laikyti, kad bausmės pabaiga 2025 m. vasarį. Prašo vadovautis Lietuvos įstatymais ir laikyti, kad asmuo kiekvieną nelaisvėje praleistą dieną atlikinėjo bausmę, ir jos neminusuoti jokių terminų pagal Japonijos įstatymus. Tai, kad asmuo dirbo, jam buvo numatyta tokia pareiga privalomojo darbo, pagal bausmių įstatymus tokios nuostatos nėra. Jeigu bauda yra ne iki galo sumokėta, ji pasilieka tokia, kokia yra, todėl negalima pailginti bausmės atlikimo terminą. Prašo vadovautis jo rašytiniu atsiliepimu.

Prokuroras posėdyje nedalyvavo. Jam apie posėdį tinkamai pranešta. Atsiliepimo teismui taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Japonijos teismo nuosprendžiu nuteistas M. U. pagal 1983 m. Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. Papildomą protokolą perduotas iš Japonijos likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis M. U. nuo 2023 m. kovo 10 d. yra Vilniaus kalėjime. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis Konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi bei BPK 365 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam M. U. Japonijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais.

Kaip pirmiau nurodyta, M. U. nuteistas Japonijos Chiba apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu už metamfetamino kontrabandą pagal Stimuliacinių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnį, Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį, o būtent už tai, kad 2018 m. gruodžio 2 d. Naritos tarptautiniame oro uoste, esančiame Čibos prefektūroje, Japonijoje, veikdama kartu su kitais asmenimis, kurių vardai ir pavardės nežinomi, siekdamas pasipelnyti, į Japoniją įvežė 2 235,1 g metamfetamino, kuris yra psichotropinė medžiaga, jam paskirta 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su pareiga dirbti ir 3 500 000 jenų bauda.

Nuteistojo M. U. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Stimuliuojančių medžiagų kontrolės bei Muitinės įstatymus – kaip psichotropinės medžiagos (metamfetamino) gabenimas (kontrabanda), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, kur numatyta atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno <...> nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius) <...>, ir kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.

Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir BK 8 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus, jog Chiba apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu už Japonijos Stimuliuojančių medžiagų kontrolės bei Japonijos Muitinės įstatymų pažeidimus M. U. paskirta 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė viršija BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos vidurkį (6 metai 6 mėnesiai), tačiau neviršija maksimumo (10 metų) - suderinus Japonijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su BK 199 straipsnio 4 dalies nuostatomis M. U. paliktina paskirta 8 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų duomenų, matyti, kad nuosprendžiu iš pradžių nustatytas laisvės atėmimo bausmės pabaigos terminas buvo 2027 m. gegužės 20 d. Šis terminas vėliau perskaičiuotas, nes M. U. negalint sumokėti 3 500 000 jenų baudos, ji pakeista 350 dienų pataisos darbais ir nustatyta, kad M. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos terminas yra 2028 m. gegužės 3 d. Taigi, nuteistajam M. U. be laisvės atėmimo bausmės buvo paskirta ir 3 500 000 jenų bauda, kurios jis neturėjo galimybės sumokėti, dėl to paskirta bauda buvo pakeista 350 dienų pataisos darbais, dėl to laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 350 dienoms ir nuteistajam atidirbus baudos vietoj baudos bausmės (350 dienų) laisvės atėmimo bausmės vykdymas atnaujintas. Šios aplinkybės, byloje esantys duomenys rodo, jog nuteistajam M. U. paskirta 3 500 000 jenų bauda buvo papildoma bausmė, kuri buvo pakeista į pataisos darbus, kuriuos nuteistasis atliko specializuotoje įstaigoje, per laikotarpį, kai buvo sustabdytas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tai patvirtino ir nuteistasis.

Taigi, nors nuteistojo gynėjas tiek savo atsiliepime, tiek teisme prašė į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti M. U. išdirbtą laiką pataisos namuose (350 dienas), tačiau pagal Japonijos teisę išdirbtos dienos, kai bauda pakeičiama pataisos darbais, nėra įskaitomos į laisvės atėmimo bausmę, nes tuo metu kai dirbami pataisos darbai, nevykdoma laisvės atėmimo bausmė. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, 350 išdirbtos dienos neįskaitytinos į suderintos laisvės atėmimo bausmės laiką. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis byloje Nr. 1S-257-468/2015).

Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, jog Japonijoje laisvės atėmimo bausmės pradžia M. U. skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 13 d. Esant šioms aplinkybėms nuteistajam M. U. šia nutartimi suderintos laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina nuo Japonijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 13 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, Japonijos nuosprendžiu įskaitytas 115 dienų kardomasis kalinimas (suėmimas) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Teikime taip pat prašoma nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

BPK 365 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami šio kodekso 33 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 1 dalyje nenurodyti nuteistieji. Taigi, kalėjime pusiau atviro tipo bausmės vykdymo vietoje bausmę atlieka asmenys, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 10 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei tai, kad nuteistajam M. U. paskirta 8 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustato, jog jis bausmę turi atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1983 m. Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, BK 66 straipsniu, BPK 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, teismas

nutaria:

suderinti nuteistajam M. U., gimusiam 1986 m. gruodžio 1 d, Japonijos Chiba apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu už Japonijos Stimuliacinių medžiagų kontrolės įstatymo 41 straipsnio bei Japonijos Muitinės įstatymo 69-11, 109 straipsnių pažeidimus (psichotropinės medžiagos (metamfetamino) kontrabandą) paskirtą 8 (aštuonerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir nustatyti suderintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 13 d.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti 115 (vieną šimtą penkiolika) dienų, neįskaitant 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) pataisos darbų dienų.

Nustatyti, jog M. U. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi atlikti kalėjime pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.