Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-879/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-26Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
1A-70-879/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12655-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
A. Š.
Advokatai
Valdas Bivainis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-879/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12655-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nuteistajam A. Š. ir jo gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. C. turto įgijimas apgaule) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (neteisėtas prisijungimas prie E. C. banko sąskaitos) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams,

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas E. C. elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Taip pat pripažintas kaltu:

Žemesnės instancijos teismas

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. N. turto įgijimas apgaule) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams,

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (neteisėtas prisijungimas prie R. N. banko sąskaitos) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams,

Žemesnės instancijos teismas

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas R. N. elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Taip pat pripažintas kaltu:

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (E. J. nedidelės vertės turto įgijimas apgaule) ir jam paskirtos 25 paros arešto,

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (T. J. nedidelės vertės turto įgijimas apgaule) ir paskirtos 25 paros arešto,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (I. V. ir T. S. turto įgijimas apgaule) ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2021-03-25 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. Š. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2021-03-25 Utenos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

A. Š., remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl M. I. ir A. Kostiuk turto įgijimo apgaule, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Priteista solidariai iš Ž. P. ir A. Š. E. C. – 4 799 Eur, R. N. – 1 228 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteista solidariai iš M. D. ir A. Š. E. J. – 200 Eur, T. J. – 200 Eur, I. V. – 200 Eur, T. S. – 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Byla dalyje dėl A. K. civilinio ieškinio dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti ir M. D., Ž. P. bei Ž. T., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Š. pripažintas kaltu už tai, kad jis ir Ž. P., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungę prie informacinės sistemos ir atlikę finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo svetimą turtą: Ž. P., turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paprašius A. Š. ir J. P., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, surasti banko sąskaitas neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, A. Š. iš M. P., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus M. P. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, iš S. K., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus M. B., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, o J. P. iš D. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus J. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, ir perdavus juos Ž. P., tokiu būdu pastarajam įgijus M. P., M. B. ir J. K. priklausančių banko sąskaitų duomenis, tęsiant nusikalstamą sumanymą 2019-03-24 apie 16.39 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Ž. P. telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus E. C. į naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ir apgaule prisistačius AB "Swedbank" darbuotoju T. P. bei pranešus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad prie E. C. banko sąskaitos buvo neteisėtai prisijungta ir bandoma pagrobti sąskaitoje esančius pinigus, o šios veikos nutraukimui reikalingas prisijungimo prie banko sąskaitos ID numeris, kurį E. C. perdavus bei patvirtinus prisijungimą "Smart ID" programa, neteisėtai prisijungus prie AB "Swedbank" informacinės sistemos - E. C. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir atlikus aštuonias neteisėtas finansines operacijas, kurias E. C. apgaulės įtakoje patvirtino "Smart ID" programa: 2019-03-24 į M. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 1350 Eur, 2019-03-24 d. į J. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) - 950 Eur, 2019-03-25 į J. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) - 1145 Eur, 2019-03-25 į M. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) - 1302 Eur, 2019-03-25 po 15 Eur papildžius AB "Telia Lietuva" išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) (2x15 Eur), (duomenys neskelbtini) (15 Eur) sąskaitas bei 7 Eur papildžius UAB "Bitė Lietuva" išankstinio apmokėjimo paslaugos abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą E. C. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajai padarydami 4799 Eur turtinę žalą.

2. Be to, A. Š. ir Ž. P., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgiję svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungę prie informacinės sistemos ir atlikę finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo svetimą turtą: Ž. P., turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paprašius A. Š. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, A. Š. iš S. K., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus K. U., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, ir perdavus juos Ž. P., tokiu būdu pastarajam įgijus K. U. priklausančios banko sąskaitos duomenis, tęsiant nusikalstamą sumanymą 2019 m. kovo 31 d. apie 13.05 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Ž. P. telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus R. N. į naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ir apgaule prisistačius AB "Swedbank" saugos tarnybos darbuotoju P. bei pranešus tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad prie R. N. banko sąskaitos buvo neteisėtai prisijungta ir bandoma pagrobti sąskaitoje esančius 900 Eur, o šios veikos nutraukimui reikalingas prisijungimo prie banko sąskaitos ID numeris, kurį R. N. perdavus bei patvirtinus prisijungimą "Smart ID" programa, neteisėtai prisijungus prie R. N. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank" ir atlikus vieną neteisėtą finansinę operaciją, kurią R. N. apgaulės įtakoje patvirtino "Smart ID" programa, į K. U. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 1378 Eur, apgaule savo naudai įgijo svetimą - R. N. priklausantį turtą, nukentėjusiajai padarydami 1378 Eur turtinę žalą.

3. Be to, A. Š. ir M. D., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. Š. iš B. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus jos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, M. D. 2019-06-28, 22.28 val. internetiniame tinklalapyje "autogidas.lt" patalpinus tikrovės neatitinkantį skelbimą Nr. 31963393 apie parduodamą automobilį "VW Multivan", o 2019-06-29 apie 9.34 val. į šį skelbimą atsiliepus E. J., kuris susisiekė skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su M. D., kuris jam nurodė į B. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 200 Eur automobilio rezervacijos mokestį, įsipareigodamas neparduoti automobilio kitiems asmenims, E. J. apgaulės įtakoje iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į B. K. banko sąskaitą tą pačią dieną pervedė 200 Eur, taip apgaule įgijo svetimą E. J. priklausantį turtą, padarydami nukentėjusiajam 200 Eur turtinę žalą.

4. Be to, A. Š. ir M. D., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. Š. iš B. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus B. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), duomenis, M. D. 2019-06-29, 19.05 val. internetiniame tinklalapyje "autogidas.lt" patalpinus tikrovės neatitinkantį skelbimą Nr. 0131965877 apie parduodamą automobilį "Volvo XC90", o 2019-06-30 apie 10.52 val. į šį skelbimą atsiliepusiai T. J., kuri susisiekė skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su M. D., kuris nurodė į B. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 200 Eur automobilio rezervacijos mokestį, įsipareigodamas neparduoti automobilio kitiems asmenims, T. J. apgaulės įtakoje iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į B. K. banko sąskaitą tą pačią dieną pervedė 200 Eur, taip apgaule įgijo svetimą T. J. priklausantį turtą, nukentėjusiajai padarydami 200 Eur turtinę žalą.

5. Be to, A. Š. ir M. D., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. Š. iš B. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus B. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank" duomenis, M. D. 2020 m. sausio 29 d. 09.24 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, internetiniame tinklalapyje "autoplius.lt" patalpinus tikrovės neatitinkantį skelbimą Nr. A10374035 apie parduodamą automobilį "Volkswagen Multivan", o 2020 m. sausio 31 d. apie 21.23 val. į šį skelbimą atsiliepusiam I. V., bei 2020 m. vasario 1 d. apie 10.42 val. į šį skelbimą atsiliepusiam T. S., kurie susisiekė skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su M. D., M. D. nurodžius nukentėjusiems į B. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti po 200 Eur automobilio rezervacijos mokestį, įsipareigodamas neparduoti automobilio kitiems asmenims, I. V. apgaulės įtakoje iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB "SEB" banke, į B. K. banko sąskaitą tą pačią dieną pervedė 200 Eur, T. S. apgaulės įtakoje iš iš R. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank", į B. K. banko sąskaitą tą pačią dieną pervedė 200 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – I. V. ir T. S. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam I. V. padarydami 200 Eur, turtinę žalą, T. S. padarydami 200 Eur turtinę žalą.

6. A. Š. ir M. D. taip pat buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai su Ž. T., M. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), A. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. Š. iš B. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus B. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank" duomenis, Ž. T. 2020 m. sausio 4 d. 13.55 val. (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklalapyje "autoplius.lt" patalpinus tikrovės neatitinkantį skelbimą Nr. A10217751 apie parduodamą automobilį "Opel Zafira", o 2020 m. sausio 5 d. apie 10.38 val. į šį skelbimą atsiliepusiam M. I., kuris susisiekė skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su M. D., M. D. nurodžius į B. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB "Swedbank", pervesti 400 Eur automobilio rezervacijos mokestį, įsipareigodamas neparduoti automobilio kitiems asmenims, M. I. apgaulės įtakoje iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank", į B. K. banko sąskaitą tą pačią dieną pervedė 400 Eur, taip apgaule M. D., A. Š. ir Ž. T. įgijo svetimą – M. I. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam M. I. padarydami 400 Eur turtinę žalą.

7. A. Š. ir M. D. taip pat buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrai su Ž. T., M. D., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), A. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdami išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. Š. iš B. K., nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką, įgijus B. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank" duomenis, Ž. T. 2020 m. sausio 4 d. 13.55 val. (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklalapyje "autoplius.lt" patalpinus tikrovės neatitinkantį skelbimą Nr. A10217751 apie parduodamą automobilį "Opel Zafira", o 2020 m. sausio 5 d. apie 09.51 val. į šį skelbimą atsiliepusiam A. K., kuris susisiekė skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su M. D., M. D. nurodžius į B. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB "Swedbank", pervesti 300 Eur automobilio rezervacijos mokestį, įsipareigodamas neparduoti automobilio kitiems asmenims, A. K. apgaulės įtakoje iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB "Swedbank", į B. K. banko sąskaitą tą pačią dieną pervedė 300 Eur, taip apgaule M. D., A. Š. ir Ž. T. įgijo svetimą – A. K. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajam A. K. padarydami 300 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jei teismas manytų, kad apeliantui inkriminuotos veikos yra įrodytos, prašo nuosprendį pakeisti ir jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant švelnesnę bausmę arba skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant teismo nustatytam terminui ir paskiriant teismo nustatytus įpareigojimus (BK 75 straipsnis). Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prideda dokumentus (charakteristika, medicinos dokumentų išrašas, Utenos rajono savivaldybės pažyma, sąskaita-faktūra).

Šalies argumentai

9. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantas pripažįsta, kad Ž. P. ir M. D. prašymu perdavė jiems savo močiutės B. K., M. P. ir A. U. banko sąskaitų duomenis, tačiau jis kategoriškai neigia žinojęs, jog šios sąskaitos jiems (Ž. P. ir M. D.) buvo reikalingos vykdyti nusikaltimus, t. y. sukčiavimus. Apelianto teigimu, tai, kad jis nieko nežinojo apie banko sąskaitų panaudojimą nusikaltimams, patvirtino ir kiti kaltinamieji – Ž. P. ir M. D., kurie parodė, jog jokio susitarimo su A. Š. nebuvo. Apeliantas nurodo, kad nors jis yra ne vieną kartą teistas, bet byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis iki šioje byloje tiriamų įvykių būtų sukčiavęs, kas tik patvirtina apelianto nesuvokimą apie įkalinimo įstaigoje atliekančių bausmes nuteistųjų daromus sukčiavimus. Jokių duomenų apie jo ir kitų kaltinamųjų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, jo gautą atlygį nėra ir nebuvo gauta, todėl, anot apelianto, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Ž. P. ir A. Š. bei M. D., taip pat Ž. T. ir A. Š. veikė bendrai, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą. Apeliantas nurodo, kad jo tikslas buvo ne siekis gauti pajamų iš sukčiavimo, bet užtikrinti savo egzistenciją įkalinimo įstaigoje. Apelianto įsitikinimu, nors jo veiksmai – kitų asmenų banko sąskaitų duomenų perdavimas, formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikaltimų požymius, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis neteisėtai jungėsi prie informacinės sistemos, neteisėtai naudojosi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų duomenimis bei atliko finansines operacijas iš viso nėra, todėl anot apelianto, jo veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais.

9.1. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismo paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apelianto teigimu, teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę bei jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu mokinasi Utenos regiono profesinio mokymosi centre 10 klasėje ir siekia įgyti profesiją. Taip pat nurodo, kad turi sveikatos problemų – turi stuburo išvaržą, dantų būklė gana prasta, reikalingas gydymas, dėl ko jam buvo skirta vienkartinė piniginė pašalpa ir šiuo metu sudarytas gydymo planas. Pažymi, kad nors jis teistas 6 kartus, tačiau tvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas, padarė jam teigiamą įtaką.

10. Teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas V. Bivainis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

A. Š. apeliacinis skundas atmetamas

11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikriną bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. Š. iš esmės prašo iš naujo įvertinti bylos duomenis apkaltinamojo nuosprendžio dalyje. Taip pat prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

12. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Pripažindamas A. Š. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, apygardos teismas konstatuoja, kad A. Š. paskirta bausmė atitinka bausmės skyrimo nuostatas, vertinant nusikalstamų veikų padarymo ir jo asmenybės kontekste, ji nelaikytina per griežta. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo A. Š. kaltės ir jam paskirtos bausmės.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad A. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl E. C.), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl R. N.), pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl E. J.), pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl T. J.), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl I. V. ir T. S.) nuteistas remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: nuteistųjų Ž. P., M. D., paties A. Š., liudytojų B. K., M. P., spec. liudytojo S. K. parodymais, liudytojų K. U. ir A. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, nukentėjusiųjų E. C., R. N., E. J., T. J., T. S., I. V. parodymais, banko išrašais, nusikalstamų veikų padarymui naudotų mobiliųjų telefonų numerių išklotinėmis ir prisijungimo prie interneto duomenimis, kratų ir apžiūrų protokolais, tarnybiniais pranešimais, savanoriško dokumentų pateikimo protokolais, UAB „Perlas Finance“ duomenimis, UAB „Vertikali medija“ bei UAB „Diginet LTU“ pateikta informacija, mokėjimo nurodymo kopija bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismo sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu. Kaip jau minėta, nuteistajam keliant abejones dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje atliko įrodymų tyrimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo apklaustas apeliantas A. Š., prie bylos buvo prijungti papildomi dokumentai (27 t., b. l. 13-20). Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymus ir dėl A. Š.kaltės daryti kitokias išvadas, negu buvo padarytos skundžiamame nuosprendyje. Jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

15. Kaip matyti, aptariamu atveju nėra ginčijama tai, kad, tiek vykdant sukčiavimą bei neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimą ir panaudojimą prieš nukentėjusiąsias E. C., R. N., tiek vykdant sukčiavimą prieš nukentėjusiuosius E. J., T. J. bei I. V. ir T. S., nuteistasis A. Š. nurodymus dėl dalyvavimo nusikalstamų veikų dalyvavime gaudavo iš nuteistųjų Ž. P. ir M. D., t. y. jų prašymu, A. Š. įgijo B. K., M. P., M. B. ir A. U. banko sąskaitų duomenis. Tačiau tvirtinama, kad A. Š. nežinojo, jog jo perduoti kitų asmenų banko sąskaitų duomenis bus naudojami nusikalstamoms veikoms daryti, jis nesitarė daryti nusikalstamas veikas ir negavo jokios naudos, tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo A. Š. argumentus atmeta kaip jo gynybinę versiją.

16. Šiuo atveju vertinant A. Š. versiją, kad jis nežinojo, kam Ž. P. ir M. D. buvo reikalingos banko sąskaitos, svarbu įvertinti jo paties parodymus dėl kitų asmenų banko sąskaitos duomenų gavimo, kurie, kaip matyti, nebuvo nuoseklūs. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, dėl M. P. ir S. K. perduotų (M. B., K. U.) banko sąskaitų, A. Š. nurodė, jog jis prašė duomenų dėl draugo, kuriam mama iš užsienio turėjo pervesti pinigus, o B. K. banko sąskaitos prašė, nes buvo skolingas nuteistajam iš kito būrio ir M. D. pažadėjo padaryti „varkes“, kad jam padėtų, jis žinojo, kad M. D. talpina skelbimus, tačiau pastarasis sakė, kad už tai gali būti tik administracinė atsakomybė, o blogiausiu atveju – baudžiamoji, bet tokiu atveju M. D. pažadėjo prisiimti visą kaltę. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, A. Š. savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad jis nežinojo, jog banko duomenys bus naudojami nusikalstamiems tikslams. Taigi, nors A. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, o teisiamojo posėdžio metu - neigė, tačiau atsižvelgiant į paties A. Š. parodymų nenuoseklumą, taip pat liudytojų M. P., S. K., B. K. parodymus, kad būtent A. Š. prašė banko sąskaitos duomenų, kad būtent jis jiems davė tikslius nurodymus (kada bus pervesti pinigai, kiek išgryninti, kiek pasilikti sau kaip atlygį, kam perduoti, kokiems asmenims pervesti ir kt.), taip pat M. P. paaiškinimus, jog banko sąskaitos A. Š. prašė dėl draugo, kuris žada išvykti į užsienį, tačiau negali išsigryninti pakankamai pinigų dėl viršyto limito, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog A. Š. nežinojo, kad kitų asmenų banko sąskaitų duomenys bus naudojami nusikalstamoms veikoms daryti. Pastebėtina ir tai, kad prašydamas liudytojų M. P. ir S. K. banko sąskaitos duomenų, A. Š. nurodė, jog jam reikalinga būtent AB „Swedbank“ banko sąskaita. Be to, minėtiems asmenims A. Š. nurodė ir tai, kad pinigai turi būti nedelsiant išgryninti, o tai neabejotinai patvirtina, kad A. Š. suvokė, jog tie pinigai gauti neteisėtu būdu ir būtent dėl to, siekė kaip galima greičiau šiuos pinigus išgryninti, t. y. kol nukentėjusieji nesuprato, jog buvo apgauti ir bankas neužblokavo banko kortelės. Maža to, tai, kad A. Š. suprato, jog veikia bendrai su kitais asmenimis ir siekė bendrų tikslų, patvirtina ir nuteistųjų Ž. P. ir A. Š., bei M. D. ir A. Š. nuoseklūs ir tiksliai, vienas po kito sekę veiksmai, t. y. A. Š. įgijo ir perdavė minėtų asmenų banko duomenis Ž. P., kuris skambino nukentėjusioms, prisijungė prie jų elektroninės sistemos duomenų, atliko pavedimus, tuo tarpu A. Š. nurodė M. P. ir S. K., kad tuoj bus pinigai, kad skubiai juos išgrynintų, nurodė, kur ir kiek reikia perduoti B. K., kad dalį pinigų pasiliktų sau, tada A. Š. skambino B. K. ir nurodė, kad jai tuoj atveš pinigus, kuriuos ji turės pervesti kitiems asmenims, kurių duomenis jis netrukus pateiks; A. Š. perdavė M. D. B. K. banko duomenis, M. D. patalpino skelbimus apie neva parduodamus automobilius, susidomėję asmenys skambino M. D., kuris nurodė nukentėjusiesiems pervesti rezervacijos mokestį į B. K. banko sąskaitą, po ko pastarasis B. K. teikė tolesnius nurodymus - kam ir kiek pinigų pervesti. Taigi, visos aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. Š. ne tik žinojo, jog banko duomenys bus naudojami nusikalstamoms veikoms daryti, bet ir pats bendrai su kitais asmenimis dalyvavo jų daryme ir siekė vieningo tikslo – įgyti svetimą turtą. Nors nuteistasis A. Š. tvirtina, kad tariamą jo nežinojimą ir nedalyvavimą nusikalstamų veikų daryme patvirtina kitų nuteistųjų (Ž. P. ir M. D.) parodymai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie nuteistųjų parodymai vertinti kaip siekis padėti A. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip minėta, byloje esančių įrodymų visumą neabejotinai patvirtina A. Š. padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

17. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. jungėsi prie informacinės sistemos, neteisėtai naudojosi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ar jų duomenimis bei atliko finansines operacijas, teisėjų kolegija pažymi, kad net paprasčiausiais sukčiavimo atvejais visada dalyvauja keletas asmenų – vieni jų apgauna nukentėjusiuosius, kiti dalyvauja paimant apgautų nukentėjusiųjų pinigus, išgryninant pinigus ar perduodant nusikaltimo bendrininkams. Visų jų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – gauti apgauto nukentėjusiojo pinigus. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai, kadangi asmenys, siekdami nuslėpti savo veiksmus, į juos įtraukia kuo daugiau skirtingų asmenų, tačiau būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimų sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamieji, kaip bendrininkai, atsakingi ne tik už savo paties betarpiškai atliktus veiksmus, kuriais realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir už visus veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, kuriuos apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju, nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą apgaule ir šios veikos vienais iš etapų buvo neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, pažeidžiant jos apsaugos priemones, neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimas, finansinė operacija, atlikta neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, todėl nepaisant to, kad A. Š. tik įgijo bei perdavė kitų asmenų banko sąskaitų duomenis ir neatliko kitų jo nurodomų veiksmų, tačiau jo atlikti veiksmai buvo būtini bendram nusikalstamam sumanymui įvykdyti – įgyti nukentėjusiųjų turtą, dėl to, visi bendrininkai atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis taip pat nurodo, kad jokios naudos nėra gavęs, tačiau tokie teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi iš liudytojų M. P., S. K., B. K., A. U., taip pat iš dalies pačių nuteistųjų Ž. P. ir A. Š. parodymų, „Perlo paslaugos“ kvitų, matyti, kad neteisėtai įgytas turtas - pinigai, buvo pervedami kaltinamųjų, įskaitant ir paties A. Š. nurodytiems asmenims, o tai rodo, kad nors ir netiesiogiai, tačiau turtinę naudą A. Š. gavo. Tuo tarpu kiti skundo teiginiai, jog jis įgijo ir perdavė kitų asmenų banko duomenis tikslu užsitikrinti savo egzistenciją įkalinimo įstaigoje, jo kaltės nepaneigia ir baudžiamosios atsakomybės nešalina.

18. Taigi, esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. pripažino kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Š.paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

20. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir bendrindamas bausmes, minėtų nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

21. A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (E. C.) skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (E. C.) skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (E. C.) skirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Be to, A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. N.) skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje (R. N.) skirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (R. N.) skirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (R. N.) skirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Be to, A. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) paskirta po 25 paras arešto, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (I. V. ir T. S.) skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės – už BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (E. C.) - 2 (dveji) metai; už BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (R. N.) - 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai; už BK 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai – subendrintos iš dalies sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2021-03-25 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

22. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė penkis tyčinius nesunkius ir tris apysunkius nusikaltimus, esant idealioms nusikalstamų veikų sutaptims ir pavieniams nusikaltimams bei du baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, taip pat jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas, bei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, skirdamas A. Š. bausmes, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis prieš tai buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, nagrinėjamu atveju nusikalto teistumui neišnykus, po šių veikų padarymo padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį buvo nuteistas, baustas administracine tvarka, daugiausia už psichoaktyvių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, įtrauktas į psichiatrinę įskaitą, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta. Taigi, apylinkės teismas įvertinęs A. Š. asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį bei pavojingumą, sprendė, kad jam už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo, o už baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmės, o atsižvelgus į A. Š. atsakomybę sunkinančias (dvi) ir lengvinančias (nenustatyta) aplinkybes bei jo jauną amžių, parinktinas dydis artimas bausmių vidurkiams. Su tokia išvada sutinka ir apygardos teismas. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartą bei įvertinusi tai, kad nuteistajam skirtų laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžiai nustatyti mažesni nei straipsnių sankcijose numatyti arešto bei laisvės atėmimo bausmių vidurkiai ir taikytas bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdas jas bendrinant, galutinė bausmė su ankstesniu nuosprendžiu taip pat subendrinta apėmimo būdu, daro išvadą, jog dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, kadangi tai neatitiktų teisingumo principų ir nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Pastebėtina ir tai, kad teismas bendrindamas tarpusavyje subendrintas bausmes dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės (2 metai ir 4 mėnesiai) pridėdamas švelnesnes bausmes (2 metai ir 1 metai 8 mėnesiai) pridėjo tik po nedidelį dalį šių laisvės atėmimo bausmių, todėl manyti, kad A. Š. paskirta per griežta galutinė bausmė, nėra jokio pagrindo.

23. Nuteistasis savo nesutikimą su paskirta bausme grindžia tuo, kad daryti nusikalstamas veikas jis buvo priverstas dėl laisvės atėmimo įstaigoje susiklosčiusių nerašytų taisyklių, kad jis buvo mušamas kitų nuteistųjų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokių duomenų byloje nėra ir nebuvo gauta. Apygardos teismo posėdyje pateikti medicininiai išrašai apie jo sveikatos būklę, patvirtina tik tai, kad 2022-02-23 A. Š. kreipėsi į medicininę įstaigą dėl nugaros skausmų, tuo tarpu, jo teigimu, jis iš pataisos įstaigos išėjo dar 2020-10-12, todėl įvertinus laiko tarpą praėjusį po paleidimo iš pataisos įstaigos, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. Š. nugaros skausmai yra susiję su kitų nuteistųjų jo atžvilgiu atliktais galimai neteisėtais veiksmais (27 t., b. l. 13). Kitokios išvados neleidžia daryti ir prie apeliacinio skundo pateikti medicininiai išrašai bei sąskaitos-faktūros (26 t., b. l.190,193), iš kurių matyti, jog A. Š. turi dantų problemų, susijusių su dantų ligomis (K05.3, K02.1, K04.5) ir dėl to naudojasi odontologų paslaugomis, kas tik dar kartą patvirtina, kad dantų gydymas niekaip nėra susijęs su apelianto pateikta versija, kad pataisos įstaigoje prieš jį buvo naudotas fizinis smurtas, kurio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis ar išmušti dantys. Nors apeliantas nurodo ir kitas aplinkybes dėl ko, jo nuomone, jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė (neįgalus senelis, močiutė taip pat turi sveikatos problemų, laukia kelio endoprotezavimo), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės A. Š. buvo žinomos jau anksčiau, tačiau nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė, todėl manyti, kad šios aplinkybės ilgainiui darys A. Š. prevencinį poveikį, nėra pagrindo. Jokių kitų, išskirtinių ar išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nuteistajam A. Š. taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatytą, bausmę, apeliantas nepateikė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

24. Kaip matyti, apeliantas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas negali būti tenkinamas. Antai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad prieš tai A. Š. buvo ne kartą teistas, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės (laisvės apribojimas, areštas, reali laisvės atėmimo bausmė) savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, kaip ir jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 92 straipsnis), kadangi nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, aptariamos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. sausio mėn., t. y. tuo metu, kai apeliantas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, tuo tarpu 2021-03-25 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu A. Š. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2021-02-05. Pažymint, kad A. Š. iki priimant skundžiamą nuosprendį padarė dar vieną naują nusikalstamą veiką, leidžia spręsti, kad nuteistasis tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką nesugeba. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu visa tai, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti A. Š.BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

25. Šios išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis mokinasi ir siekia įgyti profesiją. Nors A. Š. ir yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau 7 kartą, teistumas neišnykęs, recidyvistas, taip pat baustas administracine tvarka. Be to, kaip jau minėta, A. Š. ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos įvairios bausmės - laisvės apribojimo bausmės, arešto bausmės, laisvės atėmimo bausmės, jas atidedant, taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jokios teigiamos įtakos asmens elgesiui neturėjo, kadangi A. Š. ir toliau sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Svarbu ir tai, kad net paskirta ir atlikta reali laisvės atėmimo bausmė A. Š. nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio, jis savo neteisėto elgesio nekeičia, o tai leidžia spręsti, kad A. Š. yra abejingas dėl jam skiriamų kriminalinių bausmių, jis negerbia elementarių visuomenės moralės normų ir akivaizdžiai nesilaiko įstatymų, t. y. valstybės taikomos priemonės nėra efektyvios ir nuteistojo elgesio nekoreguoja. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog A. Š. bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas, tačiau akivaizdu, kad tai nepadėjo užtikrinti bausmės tikslų, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, sprendžia, kad dar kartą taikyti tą patį, nuteistajam visiškai neveiksmingą institutą nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis tvirtindamas, jog jis mokinasi, susirado draugę, bando įtikinti teismą, kad jis pasitaisė ir jo atžvilgiu gali būti taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien šios aplinkybės visiškai nesumažina jo pavojingumo visuomenei ir nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių. Šiuo atveju pastebėtina, kad nors nuteistasis pateikė pažymą, jog jis mokinasi Utenos regioninio profesinio mokymo centre 10 klasėje, tačiau iš šios charakteristikos taip pat matyti, kad 9 klasę A. Š. baigė su vienu neigiamu pažymiu, jo pažymių vidurkis 4,13. Be to, A. Š. 10 klasėje I pusmečio signaliniame pažymių vedime turi neigiamą pažymį (3,19), praleido 168 pamokas, iš kurių tik 33 pateisintos. Šios aplinkybės rodo, kad A. Š. nededa pakankamai pastangų savo siekiui įgyvendinti – įgyti specialybę (nesimoko, nelanko pamokų) ir tuo pačiu neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog A. Š. iš tiesų padarė išvadas dėl savo priešingo teisei elgesio.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Donatas JatužisJolanta RaščiuvienėDaina Vaidachavičienė