Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. e2S-429-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
e2S-429-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08056-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
N. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-429-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08056-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.3.2.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2755-1042/2017 pagal atsakovo N. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ dėl skolos priteisimo už prievolės įvykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas N. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (teisės normos taikymo klaida). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių ir 2016 m. lapkričio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 vykdymą iki bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Nurodė, kad tuo atveju, jei procesas būtų atnaujintas ir ieškovės V. P. ieškinys atmestas, būtų apsunkintas galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujino procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 ir tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių ir 2016 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas sprendė, kad atsakovas N. P. pateikė prašymą atnaujinti procesą nepraleidęs termino, nustatyto šio CPK 368 straipsnyje, be to, nustačius, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9519-907/2016 buvo išnagrinėta byloje nedalyvaujant atsakovui N. P., yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įvertinti atsakovo N. P. poziciją dėl ieškovės V. P. reikalavimų.Teismas, nutaręs atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016, konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog atsakovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl laikinai sustabdžius išieškojimą iš atsakovo vykdymo procese, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.Teismas nurodė, kad šios priemonės neribos ieškovės V. P. teisių disponuoti jai priklausančiu turtu, o bus laikinai sustabdytas išieškojimo iš atsakovo procesas.Teismas įvertino tai, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, tačiau vėliau tenkinus atsakovo reikalavimus ir atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, reikėtų papildomai spręsti įvykdytų (iš dalies įvykdytų) teismo sprendimų atgręžimo klausimą, t. y. iš atsakovo išieškotų lėšų grąžinimo klausimą, ir tai lemtų ne tik papildomą ginčą tarp šalių, tačiau ir padidintų šalių atstovavimo išlaidas, nes šalys byloje naudojasi advokatų pagalba.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir atsakovo N. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas, spręsdamas, ar atsakovo reikalavimai tikėtinai pagrįsti, nukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių privalomosios sąlygos aiškinimo ir taikymo, nes skundžiamoje nutartyje nepagrįstai motyvavo, jog negali daryti išvados, kad atsakovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.Proceso atnaujinimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl to, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, žinant, jog priimti teismo sprendimai iš esmės yra teisėti, pažeidžia ne tik ieškovės teisėtus interesus, tačiau ir teismo sprendimo privalomumo principą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą.Teismo išvada, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus efektyviau užtikrintas atsakovo materialinių teisių gynimo būdas, yra šališka ir neteisėta, o taip pat pažeidžia ir šalių proporcingumo bei pusiausvyros principus.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas asmens pažeistų interesų gynimo būdas, o tai tik papildomo pobūdžio procesinė priemonė.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo procesiniam sprendimui egzistavimą.Teismo teiginys, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, yra nelogiškas ir prieštaraujantis laikinosios apsaugos priemonės tikslams.Teismas, spręsdamas dėl prašomos priemonės taikymo galimybės, turėjo vadovautis sprendimo privalomumo principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas N. P. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas tinkamai laikėsi analogiškose bylose suformuotos teismų praktikos, išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.Nagrinėjamu atveju būtų apsunkintas atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių prireiktų atgręžtinio išieškojimo iš ieškovės ir teismo papildomo tyrimo ir sprendimo šiems klausimams sureguliuoti.Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju ieškovės ir taip didelė skola atsakovui dar labiau padidėtų, atsakovas patirtų nuostolių, kurių išieškojimas iš ieškovės yra nelengvas ir ilgai trunkantis procesas.Šiuo atveju yra itin svarbus šiuo metu esančios situacijos išsaugojimas ir atitinkamai grėsmės, kad atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus iš esmės apsunkintas ar net neįmanomas, eliminavimas, kuris gali būti užtikrintas būtent tokių laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – taikymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įsiteisėjusių teismo sprendimo už akių ir papildomo teismo sprendimo vykdymo sustabdymas, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 tenkino ieškovės V. P. ieškinį ir priteisė iš atsakovo N. P. ieškovei V. P. 586,34 Eur skolą ir 20 Eur žyminį mokestį, taip pat Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo N. P. ieškovei V. P. 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovei V. P. 2016 m. gruodžio 22 d. byloje išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu yra pradėtas vykdomasis procesas. Atsakovas N. P. 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (teisės normos taikymo klaida) ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi tenkino atsakovo N. P. prašymą ir pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių ir 2016 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016. 2017 m. vasario 24 d. dėl pastarosios nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kurio pagrindu teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu panaikino 2017 m. vasario 13 d. nutartį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tame pačiame teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, taip pat pasiūlė šalims pateikti papildomus duomenis dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 9 d. išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir jį patenkinęs, tenkino ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių ir 2016 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir atsakovo prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išieškojimo veiksmų sustabdymo), iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Bendrąja prasme laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą tuo atveju, jei, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų tenkinami ieškinio reikalavimai. Jei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pareikštas, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje, šiomis priemonėmis, be naujo galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (tuo atveju, kai ankstesniu teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas ar ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, o proceso atnaujinimu siekiama naujo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų patenkinti visiškai), galima siekti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, sustabdant išieškojimą vykdymo procese iki to momento, kai, atnaujinus procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą, bus priimtas naujas procesinis sprendimas (tuo atveju, kai ankstesniu teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ar iš dalies, o proceso atnaujinimu siekiama naujo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų atmesti). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo sąlyga – teismo įsitikinimas, jog prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs asmuo tikėtinai pagrindė sąlygas, būtinas proceso atnaujinimui, ir kad jo pateikti argumentai bei įrodymai gali turėti įtakos ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu šių procesinių priemonių taikymo pagrindas – pagrįsta tikimybė, kad, atnaujinus procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą, nauju teismo procesiniu sprendimu ankstesnis vykdytinas teismo procesinis sprendimas būtų pakeistas arba panaikintas.Įstatymas teismui numato teisę spręsti klausimą, ar būtina nagrinėjamoje civilinėje byloje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymu siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš galimų laikinųjų apsaugos priemonių numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Ši priemonė taikytina išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad nesustabdžius išieškojimo, šaliai galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas ar taps visiškai neįmanomas. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo (šiuo atveju atsakovo) pareikšto ieškinio (prašymo) pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Atsakovo prašyme nurodyto reikalavimo pagrįstumas/nepagrįstumas gali būti nustatytas tik nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas reikalavimo pagrįstumas, o ne ginčas nagrinėjamas iš esmės. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina jo reikalavimo pagrįstumą. Taigi šioje stadijoje (atnaujinus bylos procesą) konstatuoti, kad atsakovo reikalavimas nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas atsakovo reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, tinkamai įvertino atsakovų reikalavimo pagrįstumą.Kaip minėta, pagrindas šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta tikimybė, kad, atnaujinus procesą ir pakartotinai išnagrinėjus bylą, nauju teismo procesiniu sprendimu ankstesnis vykdytinas teismo procesinis sprendimas būtų pakeistas arba panaikintas. Šiuo atveju atsakovas ginčija solidariąją prievolę ir iš jos kylančią pareigą atlyginti kitų bendraskolių sumokėtas sumas kreditoriui, kurių pagrindu Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą už akių ir 2016 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą, kurie yra įsiteisėję ir kurių pagrindu yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad jeigu nagrinėjamoje byloje nebūtų pritaikyta atsakovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė, o ieškinys, pripažinus, kad ieškovė neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakovą, būtų atmestas, faktinis skolos išieškojimas vykdomojoje byloje būtų atliktas nesant tam jokio teisėto pagrindo. Tokia situacija sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo būtinybę, kurio, priešingu atveju, pritaikius atsakovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti (CPK 760 str.). Pažymėtina, kad teismas taiko konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, kai byloje tikslinga užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau galimai priėmus atsakovui palankų teismo sprendimą, reikėtų papildomai spręsti įvykdytų (iš dalies įvykdytų) teismo sprendimų atgręžimo klausimą, t. y. iš atsakovo išieškotų lėšų grąžinimo klausimą, ir tai lemtų naujus teisminius procesus, neišvengiant rizikos, kad išieškotų sumų grąžinimas gali būti apsunkintas (CPK 760 str.). Taigi šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.).Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė