Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ir atsakovo R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2171-392/20176 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui R. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. K. 18 419,83 Eur skolos pagal vekselį ir 36 036,04 Eur sumą, kurią perdavė paskolos gavėja A. B. R. K., grąžindama skolą paskolos davėjai I. V., taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2006 m. spalio 31 d. paskolino A. B. 40 000 JAV dolerių. Paskolos gavėja įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2007 m. gruodžio 31 d. Dėl sunkios turtinės padėties A. B. paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. pabaigos. Kadangi ieškovė išvyko į užsienio šalį ilgesniam laikui, A. B. grąžinamą piniginę sumą – 40 000 JAV dolerių, ieškovė 2010 m. spalio 1 d. įgaliojimu pavedė paimti savo giminaičiui – atsakovui R. K.. Paskolos gavėja A. B. įvykdė savo pareigą ir atidavė I. V. nurodytam asmeniui – R. K. 40 000 JAV dolerių, tačiau R. K. iki šiol nėra grąžinęs įgaliojimo pagrindu paimtų piniginių lėšų – 40 000 JAV dolerių (36 036,04 Eur). R. K. ieškovei nurodė, kad namo statybai bei žemės sklypo (galimai sklypų) įsigijimui jam yra reikalingos piniginės lėšos, todėl tuo metu negalėjo atiduoti gautų iš A. B. piniginių lėšų – 40 000 JAV dolerių. Kadangi atsakovas yra giminaitis (pusbrolis), todėl ieškovė iš karto nereikalavo šios sumos grąžinimo. Po kurio laiko R. K. kreipėsi, prašydamas paskolinti namo statybai reikalingas sumas, kurias žadėjo grąžinti (tiek skolinamas, tiek anksčiau gautas iš A. B.) po to, kai parduos nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, pasitikėdama atsakovu, 2012 m. birželio 21 d. paskolino atsakovui 63 600 Lt (18 419,83 Eur). Šį faktą patvirtina atsakovo parašytas paprastasis vekselis, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo grąžinti pasiskolintą sumą, tačiau iki šiol paskolintos lėšos nėra grąžintos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2012-06-21 R. K. išduoto vekselio dalį, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi būti apmokėtas kaip parduosiu savo namą (duomenys neskelbtini)“; priteisė iš atsakovo R. K. ieškovei I. V. 17 716,49 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2015-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo R. K. 135,96 Eur valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės parašyto įgaliojimo pagrindu paėmė iš A. B. ieškovei priklausančius 40 000 JAV dolerių. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas ieškovei jai priklausančias lėšas perdavė, nes atsakovas teigia tai padaręs dar 2010 metų rudenį. Ieškovė faktą, kad atsakovas grąžino 40 000 JAV dolerių neigia ir nurodo, kad ji 2010 metų rudenį Lietuvoje nebuvo, o gyveno JAV ir iš jų nebuvo išvykusi. Ieškovė savo neišvykimą iš JAV įrodinėjo netiesioginiais įrodymais, t. y. tuo, jog ji 2010-11-02 turėjo atvykti į JAV nacionalinio saugumo departamentą. Tačiau teismo vertinimu šie dokumentai neginčijamai nepaneigia ieškovės buvimo Lietuvoje 2010 metų rudenį fakto, nes ieškovės dalyvavimas posėdyje buvo būtinas tik vieną 2010-11-02 dieną, o kitomis dienomis ji iš JAV galėjo išvykti.Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas iš A. B. gautus ieškovės 40 000 JAV dolerių jai grąžino ir šį faktą patvirtina tai, kad ieškovė 2012-06-21 skolino atsakovui dar 63 600 litų, tačiau vekselį paėmė tik šiai 63 600 Lt sumai. Teismo vertinimu 40 000 JAV dolerių perdavimo ieškovei faktą patvirtina atsakovo ieškovei pateiktas 2012-06-21 vekselis 63 600 Lt sumai, kuris įrodo, kad kitų įsiskolinimų vekselio surašymo dieną atsakovas ieškovei neturėjo, nes priešingu atveju būtų fiksuota didesnė skolos suma, arba paimtas dar kitas skolos dokumentas. Todėl ieškovės reikalavimą dėl 40 000 JAV dolerių pritesimo teismas atmetė.Atsakovas fakto, kad jis yra skolingas ieškovei 63 600 Lt neneigė, tačiau teigė, kad dar nėra suėjęs mokėjimo pagal vekselį terminas, t. y. atsakovas dar nėra pardavęs jam priklausančio namo ir tik po jo pardavimo jam kils pareiga apmokėti vekselį, nes 2012-06-21 vekselyje nurodyta, kad „Šis vekselis turi būti apmokėtas kaip parduosiu savo namą (duomenys neskelbtini)“. Tokią atsakovo poziciją teismas atmetė, nurodęs, kad atsakovas jau šeštus metus jam priklausančio namo neparduoda ir iš bylos medžiagos nematyti, jog imasi aktyvių ir pakankamų veiksmų šiai savo prievolei įvykdyti, todėl atsakovo atsiskaitymo prievolė dėl tokios vekselio sąlygos gali ir neatsirasti. Dėl nurodytų aplinkybių vekselio dalį, kurioje nustatyta, kad jis turi būti apmokėtas tik pardavus atsakovo namą, teismas pripažino negaliojančia ex officio, kaip prieštaraujančią CK 1.117 straipsnio 2 daliai, o pasiskolintą 63 600 litų (18 419,83 Eur) sumą priteisė ieškovei.Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo jos atvykimo iš JAV ir atgal išlaidas teismas atmetė, nurodydamas, kad ieškovė yra Lietuvos pilietė, čia turi nuosavą butą ir kaip paaiškino 2017-01-10 posėdyje, į Lietuvą atvyksta kartą ar du per metus ir čia gyvena po keletą mėnesių, todėl laikytina, jog jos atvykimas į Lietuvą nėra sąlygotas išimtinai šios bylos nagrinėjimo, be to, ieškovė bylą gali vesti per atstovą ir pati posėdžiuose nedalyvauti.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė I. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir šią ieškinio dalį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovo 36 036,04 Eur (40 000 JAV dolerių), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas teisingai nustatęs, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas ieškovės prašymu iš A. B. pagal ieškovės surašytą įgaliojimą paėmė 40 000 JAV dolerių, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas šiuos pinigus grąžino ieškovei 2010 m. rudenį. Kaip buvo nurodyta teismo posėdyje ir tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, ieškovė į Lietuvą 2010 m. iš Jungtinių Amerikos Valstijų nebuvo grįžusi. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pase esantys JAV pasienio tarnybos antspaudai apie atvykimą į JAV, nuo 2008 m. liepos mėn. prasidėjusios ir iki 2011 m. sausio mėn. įskaitytinai vykusios imigracinės procedūros, susijusios su ieškovės nuolatinio gyventojo statuso pratęsimu ir jo suteikimuTeismas pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas, patikėdamas atsakovo abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais apie neva ieškovei 2010 metų rudenį grąžintus 40 000 JAV dolerių, kurie nepagrįsti jokiais nurodytą faktą patvirtinančiais įrodymais, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nepareikalavęs atsakovo pateikti jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, atsakovo teiginių apie pinigų grąžinimo faktą įrodymą nepagrįstai perkėlė ieškovei, kitaip tariant, šiuo atveju ieškovė turėjo paneigti atsakovo teiginius apie pinigų grąžinimą. Atsakovas teigdamas, jog pinigus ieškovei grąžino 2010 m. rudenį, jokių pinigų grąžinimo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas konkrečiai nenurodė pinigų grąžinimo aplinkybių, negalėjo nurodyti tikslaus mėnesio, kada neva atidavė ieškovei 40 000 JAV dolerių. Teismas detaliau pinigų grąžinimo aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo.Teismas, pažeisdamas lygiateisiškumo principą, netenkino ieškovės prašymo apklausti liudytojus, kadangi prašomi apklausti asmenys gali būti suinteresuoti duoti ieškovei naudingus parodymus, tačiau nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą liudytoju apklausti jo sūnų, kuris, būdamas artimas atsakovui asmuo, yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi. Tačiau netgi objektyviai vertinant liudytoju apkausto T. K. teismo posėdyje duotus parodymus, akivaizdu, kad atsakovo ir liudytojo nurodytas neva pinigų grąžinimo ieškovei laikotarpis nesutampa.Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, nepagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas pinigus ieškovei grąžino. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis įvykdė pareigą atstovaujamajam, tačiau šiuo atveju atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl nėra aišku kuo remiantis teismas konstatavo, kad pinigų ieškovei grąžinimo faktą patvirtina atsakovo ieškovei pateiktas 2012 m. birželio 21 d. vekselis 63 600 Lt sumai. Aplinkybė, kad ieškovė nepareikalavo iš atsakovo raštiško patvirtinimo, jog jis jai skolingas 40 000 JAV dolerių, kai atsakovas neginčija fakto, kad šiuos pinigus gavo, niekaip nepatvirtina pinigų grąžinimo ieškovei fakto, juolab, kad pinigų paėmimo ir pasiskolintų pinigų gavimo aplinkybės, laikotarpis yra visiškai skirtingi ir niekaip nesusiję. Vykdant pavedimą, suinteresuotas paimti patvirtinimą apie perduotas pinigines lėšas turėjo būti būtent atsakovas, o ne ieškovė, todėl teismo išvada, kad ieškovė iš atsakovo nepaėmė jokio rašytinio įrodymo yra visiškai neteisinga ir prieštaraujanti paties teismo nurodytam argumentui, jog CK 2.150 straipsnyje ir 2012 m. gegužės 2 d. įgaliojime nustatyta, kad atsakovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priteisi iš atsakovo patirtas kelionės išlaidas, susijusias su jos atvykimo iš JAV į teismo posėdį ir grįžimu atgal. Ieškovė faktiškai gyvena JAV, o į Lietuvą pastaruoju metu atvyksta tik dėl to, kad teisme nuo 2015 metų nagrinėjama civilinė byla, kadangi ieškovė pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylą ir tokią teisę jai suteikia civilinio proceso įstatymas. Teismas taip pat nepagrįstai iš ieškovės atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai nedetalizavo, kokias advokatė suteikė atsakovui paslaugas, už kurias jis sumokėjo 1 050 Eur. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi šių išlaidų būtinumo atsakovas nepagrindė, o teismas, priimdamas sprendimą, pateiktu faktinių aplinkybių protokolu nesirėmė.Atsakovas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2012-06-21 R. K. išduoto vekselio dalis, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi būti apmokėtas kaip parduosiu savo namą (duomenys neskelbtini)“ ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl 18 419,93 Eur skolos pagal vekselį priteisimo būtų atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nesiimta aktyvių ir pakankamų veiksmų savo prievolei įvykdyti, t. y. parduoti namą ir atsiskaityti su ieškove. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių namą parduoti, buvo ženkliai mažinama kaina nuo pradinės kainos. Be to, namą buvo siekiama parduoti iš karto po ieškovės paštu atsiųsto, nepasirašyto reikalavimo grąžinti didesnę nei buvo įrašyta vekselyje pinigų sumą. Ar namas bus nupirktas priklauso nuo daugelio ekonominių veiksnių, rinkos ir kt., bet nepriklauso nuo atsakovo valios. Dėl to atsakovo kaltė dėl prievolės neįvykdymo negali būti konstatuota. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ir tai, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos: nepateikė vekselio apmokėti, nepranešė apie vekselio neapmokėjimą, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vekselį pripažįstant paskolos rašteliu bei vertinant CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas paskolą privalo grąžinti sutartu laiku. Tiek ieškovė, tiek atsakovas dėl skolos termino susitarė laisva valia. Būdama atsakinga, rūpestinga bei apdairi paskolos davėja bei nustatydama skolos grąžinimo terminus, ieškovė prisiėmė ir tam tikrą riziką dėl skolininko įsipareigojimo įvykdymo laiko. Teismo padaryta išvada bei įsipareigojimo termino pašalinimas iš vekselio, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams ir ženkliai apsunkina atsakovo finansinę padėtį. Ieškovė I. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį dėl 63 600 Lt (18 419,83Eur) skolos priteisimo pagal vekselį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:Atsakovo vekselyje nurodytas vekselio apmokėjimo terminas nėra galimas ir leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, todėl pati savaime ši sąlyga yra negaliojanti.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad nekilnojamasis turtas būtų parduotas. Nors atsakovas žadėjo atsiskaityti su ieškove, kai parduos namą, tačiau kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų, toks jo veiksmas formaliai inicijuotas tik 2015 m. kovo mėn. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad tik dėl ieškovės veiksmų negalėjo šio turto parduoti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik 2015 m. liepos mėn., kai atsakovas jam priklausantį turtą galėjo pardavinėti nuo 2012 m. birželio mėn.Atsakovas neteisingai nurodė, kad ieškovė pati pasirinko vekselio apmokėjimo terminą. Vekselio turinys šalių nebuvo derintas.Pagal vekselį atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą ieškovei. Ieškovė 2014-12-22 išsiuntė atsakovui pranešimą apie skolos grąžinimą, t, y, informavo apie tai, kad vekselis nėra apmokėtas. Atsiradus reikalavimo teisei pagal vekselį, ieškovė nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, kadangi apie tokią teisę ji net nežinojo, todėl praėjus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje nustatytiems reikalavimų pateikimo senaties terminams, vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą. Tokiu būdu vekselio turėtoja prarado teisę patenkinti savo reikalavimus atsakovui ne ginčo tvarka, tačiau priešingai nei nurodo atsakovas, ši aplinkybė nepatvirtina, kad ieškovė praleisdama minėtą terminą, iš viso nebeturi teisės reikalauti atsakovo sumokėti 63 600 Lt pagal minėtą vekselį.Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, dėl ieškovės reikalavimo dėl 40 000 JAV dolerių priteisimo iš atsakovo, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:Teismas laikydamasis CPK nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, įvertino visus ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat atkreipė dėmesį ir į jos nenuoseklius ir painius paaiškinimus.Ieškovė dažnai ir ilgam atvažiuoja iš JAV į Lietuvą, todėl tarp JAV vykusių teismo posėdžių galėjo vykti į Lietuvą. Ieškovės pateiktas šaukimas į teismą nepatvirtina aplinkybės, kad ji negalėjo išvykti iš JAV. Šaukimo įteikimas nėra draudimas, varžantis judėjimo laisvę.Teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo apklausti liudytojus, kadangi jos prašomi apklausti liudytojai turėjo duoti paaiškinimus, kurie nesusiję su ieškinio dalyku.Ieškovės teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti. Pati ieškovė teismui paaiškino, kad į Lietuvą atvyksta savo asmeninių reikalų tvarkyti, o ne dėl teismo posėdžių. Jos dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, ją atstovavo advokatė, todėl išlaidos, susijusios su skrydžiais į Lietuvą pagrįstai buvo nepripažintos bylinėjimosi išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl pareigos grąžinti skolą pagal vekselį

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė I. V. prašė priteisti iš atsakovo R. K. 18 419,83 Eur skolos pagal 2012 m. birželio 21 d. atsakovo išduotą vekselį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančia 2012 m. birželio 21 d. atsakovo R. K. išduoto vekselio dalį, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi būti apmokėtas kaip parduosiu savo namą (duomenys neskelbtini)“ ir priteisė iš atsakovo ieškovei vekselyje nurodytą sumą.Atsakovas apeliaciniu skundu skųsdamas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, neginčija aplinkybės, kad vekselyje nurodytus pinigus 63 600 Lt (18 419,83 Eur) iš ieškovės yra gavęs, tačiau nurodo, kad dėl vekselyje nurodytos skolos grąžinimo termino šalys susitarė laisva valia, todėl įsipareigojimo termino pašalinimas iš vekselio, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams ir ženkliai apsunkina atsakovo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas teisiškai yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pagal CK 1.117 straipsnio 1, 2 dalies normas įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas gali būti apibrėžiamas trejopai: kalendorine data, laiko tarpu, skaičiuojamu metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, taip pat nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad termino nustatymas užtikrina teisinį apibrėžtumą, teisinių santykių teisinės padėties aiškumą laiko atžvilgiu bei teisinių santykių stabilumą. Iš termino, kaip civilinio teisinio instituto, esmės išplaukia, kad jis negali būti apibrėžiamas įvykiu, kuris nėra neišvengiamas (gali įvykti arba neįvykti iš viso), nes tokiu būdu neapibrėžiamas termino, kaip laiko tarpo, pabaigos momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Nagrinėjamu atveju atsakovo 2012 m. birželio 21 d. išduotame vekselyje nurodytas vekselio apmokėjimo terminas neatitinka terminų apibrėžimui taikomų reikalavimų. Vekselyje nurodytas jo apmokėjimo terminas priklauso ir nuo atsakovo valios ir negali būti laikomas neišvengiamai įvyksiančiu įvykiu, kuriuo gali būti apibrėžtas terminas vekseliui apmokėti. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad nors atsakovas teigia, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių namą parduoti, tačiau kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas jau šeštus metus jam priklausančio namo neparduoda. Įrodymų, kad atsakovui priklausantis namas jau yra parduotas, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Vekselis yra vienašalis sandoris. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė išreiškė savo valią ir sutikimą dėl vekselyje nurodytos sąlygos dėl vekselio apmokėjimo termino, todėl atmestinas atsakovo skundo argumentas, kad dėl vekselyje nurodytos skolos grąžinimo termino šalys susitarė laisva valia. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vekselyje nurodyta vekselio apmokėjimo sąlyga, kuri apibrėžia terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeidžia imperatyvų teisės normos reikalavimą apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią vekselio sąlygą pripažino negaliojančia ab initio (CK 1.117 str. 2 d., 1.80 str.) bei priteisė iš atsakovo ieškovei vekselyje nurodytą 63 600 Lt (18 419,83 Eur) sumą. Sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo, nėra vertinama, ar atsakovas turės finansinė galimybes įvykdyti prisiimtas prievoles ieškovei, todėl atmestinas atsakovo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo finansinių galimybių įgyvendinti teismo sprendimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje liko neįvertintos aplinkybės, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos: nepateikė vekselio apmokėti, nepranešė apie vekselio neapmokėjimą, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog vekselio gavėjas nerealizavo vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal įstatymus nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016). Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovė (vekselio gavėja) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, nepanaikino vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo bei ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą.

Dėl skolos pagal įgaliojimą

Ieškovė byloje pateiktu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo R. K. 36 036,04 Eur sumą, kurią perdavė paskolos gavėja A. B. R. K., grąžindama skolą paskolos davėjai I. V.. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės 2010 m. spalio 1 d. parašyto įgaliojimo pagrindu atsakovas iš A. B. paėmė ieškovės paskolintą 40 000 JAV dolerių sumą. Aplinkybės, kad šią sumą atsakovas iš A. B. yra gavęs, atsakovas neginčija, tačiau nurodo, kad ieškovei priklausančius piginus jis perdavė ieškovei 2010 metų rudenį. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotinis privalo vykdyti pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, o šiems keliami teisėtumo, įvykdomumo ir konkretumo reikalavimai (CK 6.759 str.). Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str. 5 d.). CK 2.150 straipsnyje taip pat nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Prievolė atsiskaityti apima ir atsakovo pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, kartu ir pareigą perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus.CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas (įgaliotinis) turėjo pareigą perduoti ieškovei (įgaliotojai) pagal įgaliojimą įvykdyto pavedimo pagrindu gautus pinigus (CK 6.760 str. 5 d.). Ieškovei neigiant pinigų perdavimo jai faktą, atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog pinigai buvo perduoti. Tačiau šiuo atveju atsakovas pinigų perdavimo fakto neįrodė, nes jokių patikimų įrodymų nepateikė, o žodinių atsakovo paaiškinimų, kad pinigus ieškovei perdavė dar 2010 metų rudenį, šiam faktui pagrįsti nepakanka. Aplinkybė, kad atsakovo ieškovei pateiktame 2012-06-21 vekselyje 63 600 Lt sumai kiti įsiskolinimai ieškovei nebuvo nurodyti, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina 2010 m. spalio 1 d. įgaliojimo pagrindu pinigų grąžinimo ieškovei fakto. Sutiktina su ieškovės skunde nurodytu argumentu, kad aplinkybė, jog ieškovė nepareikalavo iš atsakovo raštiško patvirtinimo, jog jis jai skolingas 40 000 JAV dolerių, kai atsakovas neginčija fakto, kad šiuos pinigus gavo, nepatvirtina fakto, kad atsakovas grąžino pinigus ieškovei. Kaip minėta, pagal CK 6.760 straipsnio 5 dalį visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Taigi vykdant pavedimą, suinteresuotas paimti patvirtinimą apie perduotus pinigus turėjo būti būtent atsakovas, o ne ieškovė, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir vykdydamas pavedimą pagal įgaliojimą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus jo tokio veiksmo teisinus padarinius. Šiuo atveju nors atsakovas nurodo, kad iš A. B. gautus pinigus jis perdavė ieškovei, tačiau nepaimdamas iš ieškovės jokio patvirtinimo apie perduotus pinigus, elgėsi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiėmė tokių savo veiksmų neigiamas pasekmes.Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 str.), netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje yra įrodytas 40 000 JAV dolerių ieškovei perdavimo faktas. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 36 036,04 Eur (40 000 JAV dolerių) priteisimo, panaikintina ir šis ieškinio reikalavimas yra tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, iš atsakovo ieškovei priteistina 101,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos antstolio paslaugos apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo atmestas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo jos atvykimo iš JAV ir atgal išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos tvarka metu ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal byloje esančius duomenis, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudarė 402 Eur, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka – 81,06 Eur. Įvertinus bylos baigtį, šios 483,06 Eur valstybės išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 21 d. R. K. išduoto vekselio dalį, kurioje nurodyta, kad „Šis vekselis turi būti apmokėtas kaip parduosiu savo namą (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 54 455,87 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 87 centus) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovei I. V. 101,27 Eur (šimtą vieną eurą, 27 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. K. 483,06 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 6 centus) valstybei.“