Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-497/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
1-44-497/2020
Teisminio proceso Nr.
01-1-31944-18
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-497/2020Proceso Nr. 01-1-31944-18Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini)atstovui adv. Martynui Pečiuliui,civilinio ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini)administratoriui Linui Stuogiui,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)LR pilietis, 8 kl. išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

1. 2002-05-21 Alytaus r. apylinkės teismo pagal LR BK 232 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo, BKBK 47 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2004-03-30 Prienų r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 111 str. 1 d., subendrinta bausmė paskirta 30 MGL dydžio bauda;

3. 2010-10-13 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 253 str.2 d., 259 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo;

4. 2014-11-14 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 259 str. 1 d. - 4 m. laisvės atėmimo, 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2015-07-07,

5. atlieka bausmę pagal 2020-04-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 260 str. 2 d., 147 str. 2 d., laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams.

teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2017-05-26 su UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi sudarė UAB (duomenys neskelbtini)žinioje buvusio UAB (duomenys neskelbtini)priklausančio SIA (duomenys neskelbtini)Lietuvos filialo vardu registruoto 23.555,28 eurų vertės automobilio Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 4 mėnesių 36 dienų laikotarpiui nuo 2017-05-26 iki 2017-10-30 bei UAB (duomenys neskelbtini)priklausančio 4.800 eurų vertės automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 5 mėnesių 21 dienos laikotarpiui nuo 2017-05-26 iki 2017-11-15 ir šių sutarčių pagrindu patikėjimo teise laikinam naudojimui kaip panaudos gavėjas 2017-05-26 gavo automobilį Volvo V50, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentus ir raktus, o 2017-06-12 gavo automobilį Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentus ir raktus. Pasibaigus nuomos sutarčių laikui 2017-10-30 ir 2017-11-15 automobilius panaudos davėjui UAB (duomenys neskelbtini)negrąžino, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - automobilius Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas UAB (duomenys neskelbtini)22 421,29 eurų turtinę žalą ir UAB (duomenys neskelbtini)4.800 eurų turtinę žalą. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

1. Kaltinamasis A. B. teisme kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2016-2017 metais iš M. A. nuomodavosi lengvuosius automobilius sau ir savo šeimai. Į D. K. kreipdavosi, kai prireikdavo pinigu. D. K. suteikdavo paskolą su palūkanom, o kaltinamasis kaip užstatą palikdavo išsinuomotus automobilius. D. K. perspėdavo, kad paliekami automobiliai kaltinamajam nepriklauso. Kaltinime nurodytus automobilius Hyundai Tucsonir Volvo pas M. A. išsinuomojo sau ir savo marčiai. Mirus motinai ir pristigus pinigų, šiuos automobilius nuvarė D. K. už 6000 eurų paskolą. Paliko ir visus automobilių dokumentus bei raktelius, jei kartais automobilius reiktų perstatyti. Tačiau po motinos laidotuvių užgėrė, gėrė apie 3 mėnesius, nesirūpino nei skolos grąžinimu, nei automobiliais. Tačiau neslėpė kur tie automobiliai yra, M. A. pasakė, kad juos paliko D. K.. Pastarojo reikalautą 9000 eurų sumą sudaro 6000 eurų A. B. skola ir 3000 eurų palūkanos.

2.1. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad 2017 metais buvo UAB (duomenys neskelbtini)direktorium. Įmonė vertėsi automobilių nuoma ir pardavimu. Dalį automobilių įmonė turėjo savų, o dalį finansinio lizingo nuomos pagrindu nuomojosi iš UAB (duomenys neskelbtini)A. B. pažįsta kaip įmonės klientą. Maždaug nuo 2016 m. Pirmą kartą A. B. ilgam laikui, apie 1 metams, išsinuomojo automobilį,automobilių nuomų, todėl tikrai negali dabar nurodyti, kiek tiksliai buvo išnuomotų automo po trijų mėnesių dar vieną ir šitaip buvo išsinuomojęs viso 4-5 automobilius. Nuomos mokestį mokėjo, bet vėluodamas. Kaltinime nurodytus automobilius Hyundai Tucsonir Volvo V50, A. B. išsinuomojo beveik vienu metu – apie 2017 m. vidurį. Nuomos mokestį sumokėjo tik pirmus du kartus, o po to dingo. Laikas bėgo, nuomos sutarties terminas baigėsi, o nei A. B., nei pinigų, nei automobilių nebuvo. Liudytojui pradėjus ieškoti automobilių pačiam, kaltinamojo sūnus G. B. nurodė Pavilnio rajone gyvenantį D. K.. Nuvykęs pas jį, rado ne kaltinime nurodytus, bet dar anksčiau išnuomotą automobilį VW Passat. Anot D. K., A. B. paliko šį automobilį kaip užstatą už skolą. Grąžino automobilį tik po ilgų derybų. Po savaitės D. K. pats susisiekė su liudytoju ir pasakė, kad jei nori atgauti kaltinime nurodytus automobilius, turi sumokėti 8000 – 9000 eurų. Davė žmogaus vardu A. kontaktus Viber programėlėje. Po kiek laiko tikrai paskambino rusakalbis žmogus ir pasakė, kad abu liudytojo ieškomi automobiliai yra užsienyje ir jis atgaus juos, jei sumokės prašomą sumą. Liudytojas iškėlė sąlygą parodyti ieškomus automobilius prieš sumokant pinigus. A. nesutiko. Tuo derybos ir baigėsi. Dar po kiek laiko iš UAB „Finansai ir investicijos“ atstovo P. P. sužinojo, kad Hyundai Tucson automobilis iš Lietuvos išregistruotas. Kreipėsi į policiją ir sužinojo, kad abu kaltinime nurodyti automobiliai užregistruoti naujų savininkų vardu. Hunday Tucson– Vokietijoje, o Volvo V50 – Ukrainoje. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2.2. Apklaustas 2018-07-04 liudytoju M. A. parodė, kad prieš kokius du metus susipažino su A. B. per savo klientus, kadangi užsiima automobilių nuoma, A. B. su juo susisiekė dėl automobilio nuomos. A. B. yra išsinuomavęs ne vieną automobilį iš jo įmonės UAB (duomenys neskelbtini)Jis visada mokėdavo laiku ir net pagal sutartis į priekį, įgijo jo pasitikėjimą, todėl kai jis būdavo, paskambindavo ir prašydavo atidėti mokėjimą ar palaukti nuomos pinigų tai nebūdavo jokios bėdos, tai yra jam mokėjimas būdavo atidedamas ir jis nurodytą dieną visada susimokėdavo. Kiek jam anksčiau jis buvo išnuomavęs automobilių negali atsakyti, galimai kokie aštuoni. Be to buvo ir vienadienių automobilių nuomų, todėl tikrai negali dabar nurodyti, kiek tiksliai buvo išnuomotų automobilių jo vardu. Nori pasakyti, kad jo vadovaujama įmonė turėjo taip pat parduodamų automobilių, kuriuos sutarus su A. B. įsigijo jo sūnus G. B.. Niekada su A. B. nebuvo jokių bėdų ar konfliktų dėl jo įmonės išnuomotų automobilių. 2017-05-26 dieną su A. B. kaip ir visada pasirašė dvi sutartis dėl automobilių nuomos. Automobilių nuomos sutartys buvo sudarytos pusei metų. Vienas automobilis buvo Volvo V50, 2011 metų valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas automobilis Hyundai Tucson, 2016 metų valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo V50 automobilį A. B. pasiėmė iš karto į nuomą, o Hyundai Tucson buvo jam perduotas 2017-06-12 kai tik atsilaisvino. Automobilius iš įmonės pasiėmė pats A. B.. pagal sudarytas sutartis jis turėjo mokėti nuomą už abu automobilius Volvo V50 540 eurų už mėnesį, o už Hyundai Tucson 900 eurų. Kadangi A. B. buvo jau įgijęs jo pasitikėjimą, jam nesukėlė jokių abejonių jo prašymas, kad atidėti nuomos mokėjimus būtent už šiuos du automobilius. Todėl jis negavo nei vienos nuomos įmokos pagal šias dvi sutartis. Kai baigėsi sutarties laikotarpis jis pradėjo ieškoti savo automobilių. A. B. su juo vis bendraudavo ir nurodydavo, kad jam automobiliai yra reikalingi ir jis už juos tikrai atsiskaitys. 2017 metų lapkričio pabaigoje jam A. B. pasakė, kad jo abu automobiliai Volvo ir Hyundai yra perduoti tretiems asmenims, tai yra jis perdavė draugui D. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini), kitų jo duomenų nežino. Jis nuvyko pas D. ir pasakė, kad jis jam grąžintų įmonei priklausančius automobilius, tada iš D. sužinojo, kad A. B. yra jam skolingas didelę pinigų sumą apie 9000 eurų, todėl A. B. automobilius paliko kaip užstatą kol atiduos skolą D. Apie šią skolą D. patvirtino ir pats A. B. ir apie tai, kad būtent tokiomis sąlygomis, tai yra, kaip užstatą perdavė jo įmonei priklausančius automobilius. Pats asmeniškai jis pas D. nematė automobilių. Turi įrašytą pokalbį su D. ir esant reikalui galės perduoti jį pareigūnams. Jis susisiekęs su A. B. pasakė jam, kad kreipsis į teismą dėl sutarties sąlygų pažeidimo, nes sutartyje aiškiai nurodyta, kad jis negali perduoti ar perleisti automobilių tretiesiems asmenims. Tada jį A. B. patikino, kad jis niekada nėra jo apgavęs ir pasakė, kad per kelis mėnesius jis sutvarkys visus reikalus ir automobiliai bus jam grąžinti. Jis visą laiką iki šios dienos bendravo su A. B. ir jis visą laiką tikino, kad automobilius jam grąžins ir padengs visas išlaidas, susijusias su automobilių nuoma. 2018-05-26 jis pradėjo mokėti už automobilių nuomą ir įmokėjo jam pirmą įmoką - 500 eurų. 2018-06-03 A. B. sumokėjo antrą įmoką už automobilius, dar 500 eurų. Jis kažkaip ir nurimo. Kol vieną dieną, tai yra, 2018-06-19 paskambino iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini)atstovas ir paklausė kodėl yra išregistruotas automobilis Hyundai Tucson, kuris lizingu yra pirktas jų įmonės, o naudotojas yra jam priklausanti įmonė UAB (duomenys neskelbtini)Jis nesuprato apie ką vyksta kalba, todėl nuvyko į VĮ Regitrą, kur jam paaiškino, kad automobilis yra išregistruotas naujam savininkui įregistravus automobilį. Tada jis sužinojo, kad jo įmonei priklausantis automobilis yra nupirktas ir priregistruotas Vokietijos Respublikoje. Jis paskambino A. B., jis pasakė, kad nieko apie tai nežino, jis iškarto paskambino D., kuris nesileido į jokias kalbas su A. B. ir nieko nepaaiškino, kodėl automobilis yra Vokietijoje. Tada jis pats paskambino D. ir dar kartą perklausgė, kaip yra su jo įmonei priklausančiais automobiliais, tačiau D. pasakė, kad nieko nežino ir ne jo reikalas kur yra automobiliai. Tada 2018-06-25 jis pranešė apie šį įvykį policijai, nes realiai nežino kur yra jo automobiliai. 2018-06-26 A. B. padarė dar vieną mokėjimą - 500 eurų. Jo įmonei priklausančio automobilio Volvo V50, 2011 metų valst. nr. (duomenys neskelbtini), vertė šiai dienai yra 4800 eurų, automobilio Hyundai Tucson, 2016 metų, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 28000 eurų. Jam dėl automobilių pasisavinimo padaryta žala 32800 eurų ir dar už tai, kad nebuvo mokėta nuoma, jo įmonei padaryta žala už Volvo V50 - 10300 eurų ir Hyundai Tucson - 17000 eurų, viso žala už nuomos nevykdymą yra 27300 eurų. Jo įmonei padaryta žala yra 60100 eurų. Prašo paskelbti jo automobilių paiešką ir nustatyti, kur yra ir kam priklauso įmonės automobiliai. Automobilių registracijos dokumentų jis neturi, nes jie buvo perduoti A. B. su nuomos sutartimis. (t. 1 , b.l. 41-43 ).

3.1. Liudytojas P. P. teisme parodė, kad 2016-2017 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi. Viena iš įmonės veiklos rūšių buvo automobilių finansinio lizingo nuoma. UAB (duomenys neskelbtini)buvo vienas iš klientų, kuris nuomojosi automobilius. Vienas iš tokių automobilių buvo ir kaltinime nurodytas automobilis Hunday Tuscon. Šis automobilis bendrovei UAB (duomenys neskelbtini)buvo išnuomotas 3 metams su teisę nuomos terminui pasibaigus, jį išsipirkti. Mėnesinė nuomos įmoka buvo 600 eurų, likutinė vertė – 18000 eurų. 2017 m. gavo informacija, kad UAB (duomenys neskelbtini)išnuomotas, kaltinime nurodytas automobilis išregistruotas, ėmė aiškintis. UAB (duomenys neskelbtini)direktorius M. A. nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Tuomet UAB (duomenys neskelbtini)nutraukė automobilio nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini)tačiau automobilis nebuvo grąžintas. Bendrovei padaryta apie 28 000 eurų žala. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad 2016 m. gruodžio m. tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)buvo pasirašyrta fanansinio lizingo nuomos sutartis dėl automobilio Hyundai Tucson. Kas mėnesį UAB "Adrasta" mokėjo apie 600 eurų įmokas, po 60 mėnesių UAB (duomenys neskelbtini)galėtų už 10000 eurų išsipirkti minėtą automobilį. Pagal sudarytą lizingo sutartį, UAB (duomenys neskelbtini)automobilio subnuomoti negalėjo be išankstinio jo sutikimo. Sutikimo subnuomoti automobilį UAB (duomenys neskelbtini)suteikta nebuvo. Apie tai sutarties pasirašymo metu kalbama nebuvo. Jis nežinojo, kad automobilis buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. Šiais metais buvo stipriai vėluojama mokėti įmokas, todėl UAB (duomenys neskelbtini)vienašališkai nutraukė sutartį dėl automobilio lizingo. UAB (duomenys neskelbtini)vadovas paaiškino, kad automobilis buvo išnuomotas ir dingo. UAB (duomenys neskelbtini) pati nuomojasi šį automobilį iš Unicredit lizingo bendrovės ( t. 1, b.l. 108 ).

4.1. Liudytojas D. K. teisme parodė, kad užsiima automobilių ir jų detalių prekyba. Parduodamus automobilius laiko pas save kieme. A. B. pažįsta, nes kartais iš jo pirkdavo automobilius. Su M. A. susipažino, kai šis atvažiavo atsiimti vieno savo automobilio VW Passat. Šį automobilį A. B. buvo palikęs kaip užstatą už 2 900 euro skolą. Automobilį M. A. grąžino. Apie kitą M. A. minėtą automobilį Hunday Tuscon, nieko nežino. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad niekada neėmė kaip užstato iš A. B. automobilių Hyundai Tucson ir Volvo V40. A. B. nuolat palikdavo liudytojui įvairius automobilius kaip užstatus už pinigines paskolas, tikindamas, kad turi daug verslų, automobiliai yra A. B. ir kad viskas yra teisėta. Vėliau išsiaiškino, kad šie automobiliai buvo ne A. B., nes ėmė skambinti žmonės iš kurių A. B. išsinuomojo automobilius ir vėliau kaip savo paliko D. K.. Taip buvo ir su M. A. automobiliu VW Passat. Pats asmeniškai liudytojas automobilių, kurių ieškojo M. A. nėra matęs ir A. B. jų nesiūlė. Nepamena, ar bendravo su asmeniu vardu „Dinia“ ir ar davė jam M. A. telefono numerį ( t. 3, b.l. 111).

5.1. Liudytojas E. N. teisme parodė, kad nuolat gyvena Vokietijoje, verčiasi automobilių prekyba. Skelbimą apie parduodamą kaltinime nurodytą automobilį Hyunday Tucsonrado portaluose autoplius.lt ir skelbiu.lt. Susiskambino su pardavėju, atvažiavo į Lietuvą, Gariūnų turgavietėje apžiūrėjo automobilį ir jį nusipirko. Kartu nupirko ir toje pačioje aikštelėje stovėjusį automobilį Volvo. Už abu automobilius sumokėjo 20- 23 tūkstančius eurų. Pirkimo pardavimo sutartį sudarė su aikštelėje buvusiu pardavėju. Automobilius į Vokietiją nugabeno autovežiu, čia įregistravo, o vėliau pardavė. Automobilį Hyundai Tucson– Vokietijos gyventojui, o automobilį Volvo- į Ukrainą. Pastarojo pirkėjo prašymu, paliko lietuviškus automobilio numerius ir dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai užrašyti teisingai.

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. N. parodė, kad 2018 m., atrodo sausio mėnesį, autoplius.lt internetinėje svetainėje surado skelbimą apie parduodamą automobilį Hyundai Tucson, juodos spalvos, atrodo 2016 m. gamybos, automobilis buvo parduodamas, atrodo už 18000 ar 17000 eurų. Automobilis buvo pardavinėjamas Vilniuje, Gariūnų turgavietėje. Tuo metu, kai surado skelbimą, buvo Vokietijoje. Paskambino skelbime nurodytu telefonu, kurio šiuo metu nurodyti negali. Atvažiavus Lietuvą, pasitiko automobilio pardavėjas apie 30 metų amžiaus, kalbantis lietuviškai su slavišku akcentu. Pradėjus derėtis, pardavėjas pasakė, kad jis dar turi pardavinėjamą automobilį Volvo V50 ir jei bus perkami abu automobiliai, padarys nuolaidą. Liudytojas sutiko, su automobilių pardavėju pasirašė dvi automobilių pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarčių blankai buvo vokiečių kalba, nes Vokietijoje nepripažįsta lietuviškų pirkimo-pardavimo sutarčių. Automobilio pardavėjas įrašė savo vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą, atidavė du Hyundai ir vieną Volvo automobilių raktelius, dokumentus. Registracijos liudijimuose kaip automobilių savininkai yra nurodytos įmonės. Tačiau pardavėjas įtikino, kad automobiliai įmonėms daugiau nepriklauso. tiesiog nėra pakeisti dokumentai. Taip pat buvo perduota Hyundai serviso istorija ir automobilių techninės apžiūros kortelės. Perkant automobilį dalyvavo liudytojo verslo partneris, Vokietijos pilietis vardu T. Vokietijoje, Kiolno mieste vienoje iš automobilių registracijos įstaigų dirba asmuo vardu A., registruojantis automobilius Vokietijoje. A. užregistravo automobilį savo vardu, o vėliau liudytojas automobilį pardavė savo įmonei vardu, į sutartį taip pat įrašė savo vardą ir pavardę. Galiausiai automobilį Hyundai Tucson nusipirko D. P.. Automobilį Volvo V50 Kiolno mieste nusipirko Ukrainos gyventojas P. T., kurio prašymu buvo palikti automobilio lietuviški numeriai ir dokumentai ( t. 3, b.l. 114-116).

6. UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus M. A. 2018-06-25 Pareiškime dėl galimai dviejų automobilių pasisavinimo, vagystės ir dokumentų klastojimo nurodytos aplinkybės dėl automobilių Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo A. B. pagal nuomos sutartis, bei, kad jam tapo žinoma iš paties A. B., kad jis (A. B.) automobilius paliko kaip užstatą už savo skolas, todėl automobilių grąžinti negali (t. 1, b.l. 26).

7. Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. A. pateikė savo telefoną apžiūrai bei pokalbio garso įrašą (t. 1, b.l. 88).

8. Apžiūros metu užfiksuota, kad telefono Matorola programoje Viber apžiūrėtas susirašinėjimo langas su asmeniu A. laikotarpių nuo 2017-11-01 iki 2017-11-23. Iš žinučių turinio seka, kad kalba eina apie automobilio , kuris buvo užstatytas už skolą, išpirkimą, tačiau neįvardijamas nei konkretus automobilis, nei konkretūs asmenys. Iš pokalbių įrašo turinio taip pat seka, kad kalba eina apie automobilius, tačiau, kad būtent automobiliai Hyundai Tucson bei Volvo V50 yra pas D. K., tokių duomenų nėra ( t. 1, b.l. 63-72, 90-102).

9. Atlikus M. A., D. K. , A. B. telefoninių skambučių analizę, tyrimui reikšmingų duomenų negauta ( t. 3, b.l. 148-155).

10. Automobilio Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos 2017-05-26 sutartyje nurodyta: panaudos davėjas UAB (duomenys neskelbtini), gavėjas A. B.; nuomos mokestis už mėnesį - 900 Eur; nuomos laikotarpis - išdavimo data ir laikas 2017-06-12 18.00, grąžinimo data ir laikas - 2017-10-30 18.00; šalių parašai – nurodyta A. B. ir parašas ( t. 1, b.l. 28-29).

11. Automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos 2017-05-26 sutartyje nurodyta: panaudos davėjas UAB (duomenys neskelbtini), gavėjas A. B.; nuomos mokestis už mėnesį - 540 Eur; nuomos laikotarpis - išdavimo data ir laikas 2017-05-26 18.00, grąžinimo data ir laikas - 2017-11-15 18.00; šalių parašai – nurodyta A. B. ir parašas ( t. 1, b.l. 30-31).

12. VĮ "Regitra" 2018-07-03 duomenims automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: YV1MW84F1B2634333, valdytojas ir savininkas UAB (duomenys neskelbtini)pirmos registracijos Lietuvoje data - 2017-03-15; išregistruotas 2018-01-28 negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą ( t. 1, b.l. 19).

13. Automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2018-07-05 (t. 1, b.l. 21)

14. LKPB tarptautinių ryšių valdybos informacijoje dėl ieškomo automobilio Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: YV1MW84F1B2634333, nurodyta, kad 2018-05-18 minėtas automobilis buvo užregistruotas Vokietijoje, Kiolne, išduoti laikinieji valstybiniai numeriai, registruotas automobilio valdytojas T. P., gyvenantis Ukrainoje. Nuo 2018-06-08 automobilis registruotas Ukrainoje, jo savininkas T. P. (t. 2, b.l. 13, 18).

15. Pagal Teisinės pagalbos prašymą Ukrainos teisėsaugos pareigūno apklaustas liudytoju T. P. parodė, kad automobilį pirko Vokietijoje, Kelno mieste, radęs skelbimą automobilių tinklalapyje „mobile.de", iš pardavėjo gavo techninį pasą ir registracijos dokumentą. Savininku buvo nurodytas E. N., pardavė jo atstovas. Ukrainoje dėl šio automobilio atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje ( t. 3, b.l. 72-75, 76-80).

16. VĮ "Regitra" 2018-07-03 duomenims automobilio Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas SIA "Unicredit Leasing" Lietuvos filialas, valdytojas UAB" Finansai ir investicijos"; pirmos registracijos Lietuvoje data - 2016-12-28; išregistruotas 2018-03-29 - laikinai įregistruotos TP išregistravimas arba automatinis išregistravimas (t. 1, b.l. 20).

17. Automobilio Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2018-07-05 (t. 1, b.l. 22)

18. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-06-27 automobiliu Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-llaipėda, vairavęs asmuo nenustatytas ( t. 3, b.l. 133-137)

19. LKPB tarptautinių ryšių valdybos informacijoje dėl ieškomo automobilio Hyundai Tucson, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2018-02-20 minėtas automobilis registruotas Vokietijoje P. D. vardu, automobiliui išduoti valstybiniai numeriai, Darmstadt prokuratūra priėmė nutarimą nesulaikyti automobilio, kadangi jis įgytas sąžiningu būdu. Automobilį pardavė E. N. ( t. 2, b.l. 18, 20)

20. Pagal Europos tyrimo orderį Vokietijos teisėsaugos pareigūno apklaustas liudytoju P. D. parodė, kad automobilį Hyundai Tucson pirko Vokietijoje, Kelne, radęs skelbimą internetinėje svetainėje "Mobile.de", pasirašė sutartį ir gavo transporto priemonės dokumentus, sutartyje nurodytas savininkas įmonė "RRE Automobile" ( t. 3, b.l. 92-94).

21. Iš E. N. pateiktų automobilių pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad jis automobilius Hyundai Tucson VIN: (duomenys neskelbtini) ir Volvo V50 VIN: (duomenys neskelbtini) pirko 2018-01-12 iš asmens D. D. ir po to realizavo juos Vokietijoje, Kelne ( t. 3, b.l. 122-131).

22. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos informacinės bazės duomenimis asmens vardu D. D. nėra ( t. 3, b.l. 132)

23. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad E. N. neatpažino nei A. B. nei A. K., kaip asmenų, iš kurių pirko automobilius Hyundai Tucson bei Volvo V50 (t. 3, b.l.117-120).

Įrodymų vertinimas ir motyvai.

24. Dėl nusikaltimo subjektyviosios pusės. A. B. yra kaltinamas numos sutarties pagrindu jo žinioje buvusių dviejų automobilių pasisavinimu. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamojoje bylose Nr. 2K-13-693/2013, 2K-150-628/2018??)?. Kaltinime nenurodoma, kokiu būdu A. B. kaltinime nurodytus automobilius pavertė savo turtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinamos versijos, kad A. B., bendrininkaudamas su D. K., asmeniu vardu „Armen“, nenustatytu asmeniu, prekiaujančiu automobiliais Gariūnų turgavietėje ir E. N., išsinuomotus automobilius neteisėtai išregistravo iš Lietuvos, išvežė ir pardavė Vokietijoje. Tačiau jokios A. B. sąsajos su paminėtais asmenimis nenustatytos, kaltinimai dėl kaltinime nurodyto turto realizavimo, jį neteisėtai išvežant ir parduodant Vokietijoje A. B. nepareikšti. Ikiteisminis tyrimas D. K. atžvilgiu nutrauktas (t. 3, b.l. 97-99). Todėl, teismas laikydamasis kaltinimo ribų (BPK 255 str. 1 d.), neturi pagrindo nagrinėti ir daryti išvados, kad A. B., veikdamas tiesiogine tyčia pasisavino kaltinime nurodytus automobilius ir juos pardavė.

Motyvuojamoji dalis

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad po to, kai 2015 m. išėjo į laisvę atlikęs bausmę, A. B. niekur nedirbo (t. 4, b.l. 97), gyveno tabore, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jokių legalių pajamų neturėjo. 2020-04-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad vertėsi prekyba narkotinėm ir psichotropinėm medžiagom. Iš liudytojo D. K. parodymų matyti, kad A. B. gyveno ir iš paskolų, kurias gaudavo D. K. kaip užstatą palikdamas ne savo vardu įregistruotus automobilius. Vėliau tuos automobilius išpirkdavo ar kaip užstatą palikdavo kitus. Šitaip pas D. K. atsirado anksčiau išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini)automobilis VW Passat. Iš liudytojo M. A., D. K. parodymų matyti, kad šį automobilį A. B. paliko D. K. kaip užstatą už 9000 eurų paskolą. A. B. teisme patikslino, kad šią sumą suma sudaro 6000 eurų paskola ir 3000 eurų palūkanos. Remiantis A. B. parodymais, teismas daro išvadą kad ir kaltinime nurodytus automobilius A. B. neteisėtai paliko kaip užstatą nenustatytiems asmenims už piniginę paskolą ir vėliau nesugebėjo šios paskolos grąžinti ir automobilių neatgavo. Kaltinamasis nurodė, kad taip atsitiko todėl, kad mirus motinai, turėjo daug išlaidų ir stipriai užgėrė, girtavo be pertraukų apie tris mėnesius. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo motina mirė 2017-07-26 (t. 4, b.l. 93), t. y. tuo metu, kai A. B. buvo išsinuomojęs du kaltinime nurodytus automobilius. Taigi, remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvada, kad kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytus du išsinuomotus automobilius paliko kaip užstatą už paskolą nenustatytiems asmenims ir šitaip juos prarado. Atsižvelgiant į ta, kad A. B. kitam asmeniu- D. K. anksčiau įkeistus automobilius išpirkdavo, teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia pasisavinti ir kaltinime nurodytus automobilius. Kaltinamasis, remiantis jo parodymais, tikėjosi susiklosčius palankiom aplinkybėm, paskolą grąžinti, automobilius atsiimti ir grąžinti juos išnuomojusiai bendrovei. Taigi, A. B. palikdamas kaip užstatą už paskolą jo nuomojamus, kitiems asmenims priklausančius automobilius, kartu palikdamas automobilių raktelius, registravimo, techninio aptarnavimo ir kitus dokumentus, be jokios abejonės suvokė, kad negrąžinus paskolos, šiuos automobilius gali prarasti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Tokia tyčios forma yra netiesioginė tyčia (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388/2007, 2K-325-895/2018), todėl A. B. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 183 str. 2 d. į 184 str. 2 d., kaip jam patikėto didelės vertės turto iššvaistymas.

26. Kiti nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 2 d. požymiai įrodyti liudytojų parodymais ir bylos dokumentais. BK 184 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas iššvaistė jam patikėtą didelės vertės turtą. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinė nutartis byloje Nr.??? ??? 2K-123-895/2017). A. B. įgalinimus naudotis kaltinime nurodytais automobiliais įgijo 2017-05-26 ir 2017-06-12 nuomos sutarčių su nuomotoju – UAB (duomenys neskelbtini)pagrindu ir įsipareigojo transporto priemones grąžinti nuomotojui atitinkamai iki 2017-06-12 ir 2017-10-30 (11 p.). Šių standartinių sutarčių 3.3. p. A. B. įsipareigojo be išankstinio raštiško UAB (duomenys neskelbtini)sutikimo, neperduoti transporto priemonių tretiesiems asmenims. Todėl A. B., perduodamas automobilius tretiesiems asmenims ir negrąžindamas jų sutartyje nustatytu laiku, pažeidė sutartimis nustatytus jo teisinius įgalinimus naudotis minėtais automobiliais.

27. Iššvaistymas gali pasireikšti aktyviais veiksmais, pvz., sudarant sandorius, kurių pagrindu gautas turtas, pinigai po to neperduodami jo savininkui, o neteisėtai neatlygintinai perduodami tretiesiems asmenims, kitaip išeikvojami, t. y. kai teisėtas turto savininkas netenka jam priklausančio turto dėl kaltininko, kuriam turtas patikėtas ar buvo jo žinioje, veiksmų (kasacinė nutartis Nr. 2K-230-222/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto iššvaistymas padarytas A. B. neteisėtai už paskolas įkeitus kaltinime nurodytus automobilius nenustatytiems asmenims, nesugebėjus paskolos ir šitaip kaltinime nurodytą turtą praradus.

28. Dėl žalos dydžio. Nusikaltimu bendrovei UAB (duomenys neskelbtini)padaryta 4800 eurų. UAB (duomenys neskelbtini)patikslino ieškinį ir nurodė, kad nusikaltimu padaryta tiesioginė žala yra 22 421,29 eurų. Tokią sumą bendrovė sumokėjo UAB „UniCredit Leasing“ už nuomotą automobilį Hyundai Tuscon. Todėl kaltinime nurodyta žala, padaryta prarandant šį automobilį, mažinama iki 22 421,29 eurų. Visa žala yra 27421,29 eurų. BK 190 str. nustato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip didelės vertės turto iššvaistymas.

29. Dėl bausmės. A. B. teistas 5 kartus. Paskutiniai trys teistumai už neteisėtą disponavimą narkotinėm ir psichotropinėm medžiagom, teistumai neišnykę. Dabar atlieka bausmę. Baustas administracine tvarka už smulkius pažeidimus ir kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 184 str. 2 d. numato vienintelės rūšies laisvės atėmimo iki 7 metų bausmę. Ši veika priskirta prie sunkių nusikaltimų. Įvertinus tai, kad A. B. turi neišnykusius teistumus, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, taip pat tai kad padaryta žala apie du kartus viršija sumą, nuo kurios iššvaistytas turtas laikomas didelės vertės, taip pat vadovaujantis BK 61 str., teismas skiria laisvės atėmimo bausmę, kuri artima sankcijos vidurkiui.

30. Dėl civilinių ieškinių. UAB (duomenys neskelbtini)pateikė civilini ieškinį dėl 4800 eurų žalos, padarytos bendrovei negražinus išnuomoto automobilio Volvo V50, 2011 metų laidos, atlyginimo. UAB (duomenys neskelbtini)pateikė civilinį ieškinį dėl žalos, padarytos nagrąžinus išnuomoto automobilio Hyundai Tucson, 2016 metų laidos atlyginimo. Teisminio bylos negrinėjimo metu bendrovės atstovas patikslino ieškinį ir nurodė, kad žalą sudaro 22 421,29 eurų suma, kurią už šio automobilio nuomą UAB (duomenys neskelbtini)sumokėjo nuomotojui UAB „UniCredit Leasing“ ir 2 687,10 eurų – negautos pajamos. Civiliniai ieškiniai pagrįsti bylos dokumentais (t. 1, b.l. 35-37, 110-137, t. 5, b.l. 48-50), todėl tenkintini pilnutinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d.,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 184 str. 2 d., perkvalifikavus iš BK 183 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su 2020-04-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 10 metų.

Bausmės laiką skaičiuoti 2020-04-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta tvarka.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės iki nuosprendis įsiteisės, neskirti.

Priteisti iš A. B.:

BUAB (duomenys neskelbtini)– 4 800 eurus, nusikaltimu padarytai žalai atlyginti;

UAB (duomenys neskelbtini)naudai 22 421,29 eurų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 2 687,10 eurų – negautoms pajamoms atlyginti. Viso 25 108,39 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Audrius Cininas