Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

civilinio ieškovo atstovui- (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teisininkei Z. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. ,neteistas,

kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 225 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. P. būdamas valstybės tarnautoju, 1997-06-10 (duomenys neskelbtini) rajono mero potvarkiu Nr. 3k paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnu (toliau – Seniūnas), savo naudai tiesiogiai pareikalavo ir priėmė iš R. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus 359,64 eurų vertės kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei palankumą ateityje, o būtent laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., savo naudai pareikalavo ir tiesiogiai priėmė iš R. Z. 359,64 eurų vertės kyšį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliktus jam priklausančių tvarto, pirties bei lauko grilio (šašlykinės), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. statybos ir remonto darbus, bendros 359,64 eurų vertės, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus,

tai yra, už tai, kad eidamas seniūno pareigas, pagal 2017-02-27 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V2-121 patvirtintą seniūno pareigybės aprašo 7.25 punktą turėdamas teisę organizuoti viešuosius darbus, numatyti viešiesiems darbams atlikti reikalingą žmonių skaičių, vykdyti viešųjų darbų atlikimo apskaitą, pateikti su tuo susijusius dokumentus savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos skyriui bei kitoms įstaigoms, bendradarbiauti pasitelktų viešiesiems darbams asmenų priėmimo atleidimo ir darbo pratęsimo klausimais su už tai atsakingu savivaldybės administracijos padaliniu bei pagal šio aprašo 7.34 punktą turėdamas teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant užimtumo rėmimo programas, taip pat pagal 2008-07-28 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V2-507 patvirtintų seniūnijos veiklos nuostatų 11.2 punktą vykdydamas seniūnijos vidaus administravimą, pagal (duomenys neskelbtini) terminuotą darbo sutartį Nr. D-9 laikino pobūdžio darbus seniūnijoje dirbančiam ir jam (J. P.) pavaldžiam V. P. davė neteisėtą nurodymą laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra darbo seniūnijoje metu, dirbti remonto bei statybos darbus R. Z. ir jo motinai Z. Z. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., ( toliau- sodyba) už jo (J. P.) palankumą priimant rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus rangos darbus ir gerų santykių palaikymą ateityje vykdant seniūno pareigas.

Be to, jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrus dokumentus - V. P. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesio laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ((duomenys neskelbtini) ISIS-000117), (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ((duomenys neskelbtini) ISIS-000129), (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį ((duomenys neskelbtini) ISIS-000143), savo parašu šiuose dokumentuose patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktiškai V. P. dirbtą laiką, tai yra, savo parašu melagingai patvirtindamas, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. P. dirbo seniūnijoje, nors iš tiesų šiuo laikotarpiu V. P. jo (J. P.) neteisėtu nurodymu dirbo remonto bei statybos darbus R. Z. ir jo motinai Z. Z. priklausančioje sodyboje.

R. Z. (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas kartu su sutuoktine D. Z., VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja, sukurstė I. D., UAB (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoją, suklastoti tikrus dokumentus – J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, o būtent (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, per savo sutuoktinę D. Z. paprašė I. D. suklastoti J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, po ko, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. D., sukurstyta R. Z. ir D. Z., suklastojo J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. (duomenys neskelbtini), juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Ž. laikiną nedarbingumą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl ligos, kurios kodas pagal Tarptautinę ligų kvalifikaciją G54.4 (juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai), nors iš tiesų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) J. Ž. nesirgo, ir taip sudarė sąlygas J. Ž. esant pateisinamai priežasčiai (nedarbingumui) nedalyvauti Europos socialinio fondo projekto „(duomenys neskelbtini)“ pirminės intervencijos užsiėmimuose (toliau – projektas), o dirbti jam (R. Z.) bei pastarojo motinai Z. Z. priklausančioje sodyboje,

-tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su sutuoktine D. Z. siekdamas, kad J. Ž. nedarbingumo laikotarpis būtų pratęstas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, per savo sutuoktinę D. Z. paprašė I. D. suklastoti J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, pratęsiant jo (J. Ž.) nedarbingumo laikotarpį, po ko, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. D., sukurstyta R. Z. ir D. Z., suklastojo J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. (duomenys neskelbtini), juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Ž. laikiną nedarbingumą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl ligos, kurios kodas pagal Tarptautinę ligų kvalifikaciją G54.4 (juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai), nors iš tiesų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), J. Ž. nesirgo, ir tokiu būdu J. Ž. sudarė sąlygas esant pateisinamai priežasčiai (nedarbingumui), nedalyvauti projekte ir tęsti darbus sodyboje.

Taip pat jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tiesiogiai davė 359,64 eurų vertės kyšį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnui J. P. už pastarojo neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus bei palankumą ateityje, o būtent laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, J. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., tiesiogiai seniūnui J. P. davė kyšį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliktus J. P. priklausančių tvarto, pirties bei lauko grilio (šašlykinės), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. statybos ir remonto darbus, bendros 359,64 eurų vertės, už neteisėtą J. P. veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, už tai, kad J. P. eidamas seniūno pareigas, pagal (duomenys neskelbtini) terminuotą darbo sutartį Nr. D-9 laikino pobūdžio darbus seniūnijoje dirbančiam ir J. P. pavaldžiam V. P., davė neteisėtą nurodymą laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra darbo seniūnijoje metu, dirbti remonto bei statybos darbus jam (R. Z.) ir jo motinai Z. Z. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.,bei už J. P. palankumą priimant rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus rangos darbus ir gerų santykių palaikymą ateityje J. P. vykdant seniūno pareigas.

D. Z. būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja, (duomenys neskelbtini) mieste veikdama kartu su sutuoktiniu R. Z., sukurstė I. D., UAB (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoją suklastoti tikrus dokumentus – J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, o būtent (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, sutuoktinio R. Z. prašymu paprašė I. D. suklastoti J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, po ko, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. D., sukurstyta R. Z. ir D. Z., suklastojo J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. (duomenys neskelbtini), juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Ž. laikiną nedarbingumą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl ligos, kurios kodas pagal Tarptautinę ligų kvalifikaciją G54.4 (juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai), nors iš tiesų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) J. Ž. nesirgo, ir taip sudarė sąlygas J. Ž., esant pateisinamai priežasčiai (nedarbingumui) nedalyvauti Europos socialinio fondo projekto „(duomenys neskelbtini)“ pirminės intervencijos užsiėmimuose (toliau – projektas), o dirbti jos sutuoktiniui R. Z. bei pastarojo motinai Z. Z. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.,

- tęsdama nusikalstamą veiką, kartu su sutuoktiniu R. Z. siekdama, kad J. Ž. nedarbingumo laikotarpis būtų pratęstas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, sutuoktinio R. Z. prašymu paprašė I. D. suklastoti J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, pratęsiant jo (J. Ž.) nedarbingumo laikotarpį, po ko, (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. D., sukurstyta R. Z. ir D. Z., suklastojo J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. (duomenys neskelbtini), juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Ž. laikiną nedarbingumą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl ligos, kurios kodas pagal Tarptautinę ligų kvalifikaciją G54.4 (juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai), nors iš tiesų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), J. Ž. nesirgo, ir tokiu būdu J. Ž. sudarė sąlygas esant pateisinamai priežasčiai (nedarbingumui), nedalyvauti projekte ir tęsti darbus.

Motyvuojamoji dalis

II.Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal programą medžių kirtimui paėmė du žmones norėdamas jiems padėti užsidirbti, bet kai rimto darbo seniūnijoje nebuvo neprieštaravo, kad jie padėtų draugui R. Z.. Nesutinka, kad savo naudai reikalavo pinigų iš R. Z.. Teigė, kad prieš Kalėdas kalbėjo su R. Z., prašė paskolinti pinigų, pastarasis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir atvežė pinigus, tuomet nuėjo į buhalteriją ir 369,64 Eur sumokėjo į kasą. Dėl žiniaraščių parodė, kad juos pildydavo jo pavaduotojas ar specialistas, o jis tik pasirašė. Tuo metu užėmė (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas, į jas įeidavo bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje įdarbinimas pagal užimtumo programas, jis pasirinko V. P. ir J. Ž.. Jiems turėjo nurodyti kokius darbus seniūnijoje dirbti, bet darbų nebuvo. Su R. Z. santykiai draugiški apie 20 metų jie yra draugai. R. Z. įmonė pagal viešuosius pirkimus seniūnijoje yra atlikusi kelių remonto ir melioravimo darbus. Jis viešųjų pirkimų komisijos veikloje nedalyvavo, jam reikėjo tik priimti seniūnijoje atliktus darbus. Norėjo padėti žmonėms užsidirbti, todėl viršijo savo įgaliojimus, dėl to labai gailisi. Kai jo pirties darbai buvo atlikti, už juos sumokėjo metų gale, kitų darbų jo sodyboje UAB„(duomenys neskelbtini)“ be pirties nėra atlikęs. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildė G. R., o kas juose užpildyta matė ir žiniaraščius pasirašė. Už savo pirties remontą, kur UAB„(duomenys neskelbtini)“ dirbo, apmokėjo pasiskolinęs pinigų iš R. Z. metų gale prieš Kalėdas, pinigus nunešė į buhalteriją ir gavo kvitą. Ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūnų buvo apklaustas eilę kartų ir sakė tiesą.

(duomenys neskelbtini) įtariamojo apklausos metu J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. pavasarį (duomenys neskelbtini) mieste susitiko su R. Z. ir pastarajam paklausus, ar turi normalesnį žmogų, kuris galėtų paremontuoti jo motinos klėtį ar tvartą pagalvojo, kad iš visų tinkamiausias būtų J. Ž.. Jis J. Ž. pasiūlė padirbėti pas R. Z., bet šis atsisakė, tada pasiūlė V. P., pastarasis sutiko. V. P. ir J. Ž. dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pagal darbo biržos užimtumo programą įvairius darbus, pjovė šieną, tvarkė kapines ir panašiai. V. P. darbo laiku seniūnijoje dirbo pas R. Z.. Pas R. Z. sodyboje dirbo apie vieną mėnesį, galėjo būti vasarą. V. P., dirbdamas pas R. Z., iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės gavo minimalią algą, nors faktiškai seniūnijoje nedirbo. Darbo tabelius seniūnijoje pildė G. R.. R. Z. kažkiek mokėjo V. P. už darbą. Tuo metu, kai V. P. dirbo pas R. Z., jis paprašė R. Z. suremontuoti tvarto pamatus. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, panaudodami žvyrą ir betoną, sutvarkė pamatus. Kokia buvo darbų vertė, nežino. Gailisi padaręs nusikaltimą. (1 t., b.l. 73-75). Savo parodymus įtariamasis J. P. patvirtino (duomenys neskelbtini) įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ( 6 t., b.l. 82- 83)

(duomenys neskelbtini) įtariamojo papildomos apklausos metu J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m., tikslios datos nepamena, jis paprašė R. Z., nupirkti plytų, cemento, kurie buvo reikalingi pirties vidaus sienos mūrijimui. R. Z. yra jo draugas, jie artimai bendrauja, susitinka, kartu žvejoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą yra dalyvavusi, laimėjusi viešojo pirkimo konkursus dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos projektinių darbų. Pats nedalyvavo viešojo pirkimo konkurso procedūrose, bet prasidėjus projekto darbams prižiūri, kaip yra atliekami darbai, pasirašinėja ant darbų perdavimo aktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima darbais, susijusiais su statybomis, todėl nemanė, kad R. Z. bus sudėtinga nupirkti prašomų medžiagų. Jis iš anksto su R. Z. nesitarė dėl atsiskaitymo už medžiagas. R. Z. turėjo suprasti, kad jis nesumokės už statybines medžiagas. Plytų reikėjo nedaug, vidaus sienos mūrijimui, todėl nemanė, kad R. Z. daug kainuos. Plytas, cementą pirko A. R. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Pagal statybinių medžiagų kiekį iš viso galėjo kainuoti apie 300-400 eurų. A. R. mūrijo pirties vidaus sieną, kaminą. Apžiūros metu jis rodė, kurios sienos, kaminas buvo sumūrytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktų medžiagų. (duomenys neskelbtini) m., šiltuoju metų laiku, tikslios datos nepamena, jis R. Z. paprašė pirties viduje iškloti grindines plyteles, sutvirtinti seno tvarto pamatus. Jis R. Z. sakė, kad susimokės už medžiagas, atliktus darbus, kai turės pinigų. Po jo prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko grindų plyteles, o darbuotojai pirties viduje išklojo grindines plyteles, sutvarkė dalį pamatų. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitos faktūrą už atliktus darbus. (duomenys neskelbtini) UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ bankiniu pavedimu atsiskaitė už paslaugą. Patikslina, kad iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis pirko medžiagas, atliko darbus, o tik paskui pateikė sąskaitą faktūrą, jis susimokėjo. (duomenys neskelbtini) jam paskambino R. Z. pavaduotojas R. Ž., kuris pasakė, kad su juo nori susitikti R. Z., pasakė atvykti prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k. , kur susitiko su R. Z.. R. Z. pasakė, kad reikėtų sumokėti dėl grindų plytelių klojimo, tvarto pamatų tvarkymo. Jis atsakė, kad jei turės mokėti iš savo pinigų, tai Kalėdoms, Naujiems metams neturės lėšų. R. Z. sutiko apmokėti ir nurodė nueiti pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę pasiimti dokumentus: sąmatą, sąskaitos faktūrą. Pasiėmęs dokumentus sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis turės sumokėti 359,64 eurų.. R. Z. iš savo piniginės padavė 360 eurų, kuriuos jis, kaip savo pinigus, turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus. Gavęs pinigus, tą pačią dieną nuvyko (duomenys neskelbtini) esantį banką „(duomenys neskelbtini)“, kur R. Z. duotus pinigus 359,64 Eur pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jo einamos pareigos turėjo įtakos santykiams su R. Z., nes buvo atsakingas už projektų darbų kokybę, todėl sąlyginai nuo jo priklausė, ar darbai bus perduoti, ar neperduoti rangovo. Buvo atvejų, kada iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ periminėjo objektą, per daug „nesikabinėdamas“ priėmė darbų atlikimo aktą. Tokiam jo elgesiui darė įtaką tai, kad jis pažinojo R. Z., kaip įmonės vadovą. Buvo palanku turėti gerus ryšius su R. Z.. Mano, kad R. Z. taip pat buvo palanku su juo, kaip su seniūnu, turėti gerus santykius, kad sklandžiai vyktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai. ( 6 t., b.l. 86-91)

(duomenys neskelbtini) įtariamasis J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio laikotarpyje jis draugui R. Z. jo prašymu pasiūlė darbininką V. P. dirbti R. Z. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., kuomet V. P. pagal darbo sutartį tuo pat laiku turėjo dirbti (duomenys neskelbtini) rajojo savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. V. P. nuolat nedirbo R. Z. sodyboje, nes (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) pabaigoje, prieš (duomenys neskelbtini) dieną, V. P. tvarkė kapines. Tuo pačiu laiku, rudenį V. P. kirto krūmus seniūnijos apylinkėse. V. P. darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistas G. R.. G. R. V. P. žiniaraštį pildė, remdamasis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės užimtumo programa, kurioje numatoma, kiek dienų ir kokius darbus reikalinga atlikti seniūnijos teritorijoje. Jis (J. P.) V. P. davė nurodymus, kur ir kada dirbti. Mėnesio pabaigoje užpildomas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, o jis, kaip seniūnas, būdamas atsakingas už dokumento turinį, pasirašė ant žiniaraščio. Užpildytas žiniaraštis elektroniniu paštu siunčiamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai. Pagal žiniaraštyje pateiktus duomenis dėl V. P. dirbto laiko seniūnijoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė V. P. išmokėjo atlyginimą. Įtarime minima, kad laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis iš R. Z. gavo kyšį-359,64 eurų vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos, remonto darbus jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. už tai, kad praeityje R. Z. davė darbininką V. P. dirbti jo sodyboje. Jis jautė, kad R. Z. jam buvo skolingas už anksčiau suteiktą paslaugą, todėl jo paprašė (turėdamas omenyje be jokio atlygio) išklijuoti plyteles jo pirtelės viduje, o paskui ta pati įmonė sutvarkė jo tvarto pamatus, apmūrijo rūkyklą. Vėliau, po to, kai jam buvo pareikštas įtarimas, R. Z. pasiūlė, kad padengtų išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus. R. Z. davė savo pinigus, kuriuos jis pervedė į įmonės sąskaitą. Jie nesitarė, kad R. Z. jam skolina pinigus. ( 6 t., b.l. 99-101)

Kaltinamasis R. Z. teismo posėdžio metu dėl kyšio davimo kaltės nepripažino. Parodė, kad pokalbio (duomenys neskelbtini) metu, J. P. pakvietė į žvejybą, buvo iškūrenęs pirtelę, paruošęs vakarienę, todėl būnant pirtelėje pasidomėjo, kodėl nebaigtos klijuoti pirties grindys. Sekančią dieną J. P. paklausė ar reikia atlikti tuos darbus, jis netvirtai patvirtino ir tada davė nurodymus statybos darbų vadovui. Šios paslaugos nesieja su kyšio davimu, jokio atlygio negavo, o J. P. nereikalavo. Dėl įmonėje užimamų pareigų jie turėjo bendrų reikalų, J. P. kaip seniūnas prižiūri įmonės seniūnijoje atliekamus darbus. J. P. jam jokių paslaugų kaip seniūnas neatliko. Dėl kaltinimo su žmona sukurstyti daktarę, parodė, kad sodyboje reikėjo atlikti smulkius darbus, todėl J. P. paprašė kontaktų, kurie žmonės galėtų atvykti į kaimą padėti. J. P. davė J. Ž. telefoną, pastarasis sutiko, tik laukė pakvietimo į motyvacines paskaitas darbo biržoje. Tas vaikinas sodyboje pradėjęs dirbti persidūrė koją, atvažiavo su mopedu šlubuodamas. Tada paprašė žmonos, kad išduotų nedarbingumo pažymą į darbo biržą. Po tų kelių dienų, kai pradirbo sodyboje, mirė to vaikino tėvas. Vaikinas iš pradžių dirbo noriai, dėl užmokesčio už darbą su juo tarėsi savarankiškai ir jam mokėjo. Tada J. P. paprašė kontaktų kito žmogaus ir davė V. P. telefoną. J. P. pasakė, kad nieko V. P. neveikia, tik grybauja. Mokėjo jam savaitės pabaigoje. O vėliau paaiškėjo, kad J. P. jam žymėjo žiniaraštį, kad jis dirbo seniūnijoje, apie tai nieko nežinojo. Su J. P. pažįstamas kelis dešimtmečius. Įmonė yra atlikusi darbus visose seniūnijose. Darbai gauti per viešųjų pirkimų konkursus. Jam nebuvo aktualu smulkus J. P. pirties remontas, metų gale statybos darbų vadovas pasikvietė J. P., apderino darbus, suformino. J. P. buvo pakviestas į kontorą, pasirašė sąskaitą, susirado jį, pasakė, kad neturi pinigų. Jam paskolino, važiavo namo, paėmė pinigus, jei būtų nedavęs pinigų, būtų skola kabėjusi, reikėtų aiškintis. Pats kaltas, nes pažadėjo atlikti J. mažus darbelius pirtyje, todėl savo pinigais išsprendė problemą, o sekančiais metais J. pinigus grąžino. Apie tai, kad darbuotojai, kurie dirbo sodyboje, kartu buvo seniūnijos darbuotojai ir kad jiems buvo pildomas tabelis, J.pasakė telefonu, pasakydamas, kad gali jiems sumokėti. Seniūnijoje bendrovė atliko daug darbų, J. P. dalyvavo darbų priėmime, jo dalyvavimas turi reikšmę- jis deda parašą, gali būti, kad turės pastabų ir tada įmonė turėtų pataisyti. Dėl kurstymo suklastoti dokumentą kaltės nepripažįsta. J. Ž. buvo prasidūręs koją, jam reikėjo pažymos, paskui pakeitė parodymus ir sumelavo. Jis tikrai buvo persidūręs koją, kas ir paskatino paprašyti atleidimo nuo darbo biržos paskaitų. J. Ž. gavo darbo užmokestį, gyvena ūkelyje su motina, jam tas 20 eurų buvo svarbūs. (duomenys neskelbtini) pokalbis, kad reikia padaryti eksperimentą, kad biuletenį pasiimti- tai ekspromtu kilusi mintis, egzistuoja tokia praktika, kai pasinaudojama biuleteniu. Jam kilo mintis, kad būtų neblogai nedarbingumo pažymėjimas, kad žmogus, kuris nori dirbti, nesėdėtų paskaitose. Žmona paprašė savo kolegės, kad jam, išrašytų tą pažymą. Pažymos žmonos paprašė po kojos perdūrimo. Kad J. Ž. koja gerai perdurta matė natūraliai, matė jį šlubuojantį, papasakojo, kad persidūrė namuose. Kad gydytoja, žmonos paprašyta, suklastojo nedarbingumo pažymėjimą, neneigia, tikslas buvo, kad atleisti J. Ž. nuo paskaitų. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) R. Z. dėl pareikšto įtarimo kaltu neprisipažino.(6 t., b.l. 144-151)

Kaltinamoji D. Z. parodė, kad vyras paprašė išduoti pažymą persidūrusiam koją žmogui, kuris nenorėjo klausyti paskaitų. Pažymėjimas neapmokamas, jis tik pateisinimas žmogui, persidūrusiam koją. Ji paprašė J. Ž. šeimos gydytojos I. D.. Su I. D. dirba viename rajone ji poliklinikoje, o kaltinamoji ligoninėje. Nuėjo pas gydytoją į kabinetą ir paprašė išduoti pažymėjimą, jokių dokumentų su savimi rankose neturėjo, galimai iš registratūros paėmė J. Ž. ambulatorinę kortelę. Ar dirbo J. Ž. pas uošvienę kai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nežino, buvo prašyta pažyma tam, kad nevaikščioti jam į paskaitas dėl perdurtos kojos, ji į situaciją nesigilino.

Liudytoja I. D. parodė, kad atėjo kolegė ir pasakė, kad darbovietėje susižalojo žmogus ir paprašė nedarbingumo lapelio. Ji išrašė nedarbingumo pažymą. Tos gydytojos, kuri turėjo aptarnauti pacientą ir apie kurį prašė kolegė, tuo metu nebuvo. Kolegė sakė, kad susižalojo žmogus ir negali dirbti. Atėjo į kabinetą ir ji parašė nedarbingumo lapelį. Diagnozės, kurią sakė neparašė, kadangi nematė ligonio ir negalėjo apibūdinti žaizdos, tai parašė, kad skauda nugarą. Dar buvo nedarbingumo pažymėjimo tęsimas. Kadangi logiškai galvojant, žaizda nesugyja per penkias - septynias dienas, tai buvo pratęsta. Diagnozės nekeitė, diagnozė buvo ta pati. Ligonio nematė. Nedarbingumo lapelis užsidaro automatiškai. Daktarė daugiau neskambino. Tęsė nedarbingumą tik du kartus, tai padarė iš kolegiškumo, o ne savo iniciatyva. Būna taip, kad gydytojas priima kito gydytojo pacientus, kai gydytojas suserga, atostogauja, negali ateiti į darbą dėl kažkokios priežasties, tai tada kita gydytoja ima tuos ligonius, kurie tuo metu yra. Šiuo atveju tai buvo normalu paciento J. Ž. atžvilgiu, nes jo šeimos gydytojos tuo metu nebuvo. Neatsimena ką buvo sužalojęs pacientas, bet jis negalėjo dirbti, jam buvo ir išduotas nedarbingumo lapelis, o sužalotas žmogus dirbti negali.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad pas R. Z. dirbo sodyboje. Seniūnas J. P. pasakė, kad reikia padėti R. Z. sodyboje. Su R. Z. susitiko (duomenys neskelbtini), aptarė darbus ir tada nuvažiavo žiūrėti darbo vietą, pradėjo dirbti kitą dieną. Tuo tarpu dirbo seniūnijoje, šienavo kapines, buvo paimtas iš Užimtumo tarnybos dirbti seniūnijoje, nes turėjo siuntimą. Kai biržoje stovėjo buvo kursai, į juos nevažiavo, nes buvo biuletenis. Kaip gavo biuletenį nežino. Paskambino R. Z. ir pasakė: ,,pas tave biuletenis yra“. Nežino, iš kur sužinojo, kad jam pagal programą reikėjo vykti į kursus. Pats tuo biuleteniu nesirūpino, pas gydytoją nebuvo ir nesirgo. Kai turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dirbo savaitę pas R. Z., gaudavo 20 eurų kiekvieną dieną. Kojai nieko nebuvo. Buvo taip pasakęs ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo labai susijaudinęs. Kojas tikrino (duomenys neskelbtini), niekas ten nebuvo pradurta. Atsisakė pas R. Z. dirbti dėl to, kad nepatiko. Dar po jo dirbo Vytas, pavardės nežino. Kaip surašyta (duomenys neskelbtini) apklausoje ikiteisminio tyrimo teisėjos, tai taip nebuvo – koja nebuvo pradurta. Dirbo dėl finansinių problemų, tėtis buvo miręs, pinigų labai reikėjo, o atsisakė dirbti, nes tėtis mirė ir reikėjo namuose pagalbos. Kai apklausė ikiteisminiame tyrime, buvo susijaudinęs, tai todėl taip ir pasakė, kad buvo pradurta koja. Iš tikrųjų taip nebuvo.

Liudytojas V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metų vasarą - rudenį seniūnas pasiūlė padirbėti pas R. Z. sakė, kad yra darbo statybose. Tuo metu stovėjo darbo biržoje. Su R. Z. sutiko tą pačią dieną, nusivežė į kaimą, apžiūrėjo pastatus, paaiškino, kokie darbai ten bus ir pradėjo dirbti. Dirbo prie ūkinių pastatų remonto, tvarto, rūsio, kažkokios duobės pievose, paskui prie pirties pamatus klijavo, šiltino pamatus. Paskui griovė ir darė stogą, šiltino lubas, betonavo laiptus į rūsį. Dirbo gerus keturis mėnesius. Tris mėnesius dirbo seniūnijoje. Seniūnijoje, buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku. Seniūnijoje yra minimalus, valstybės nustatytas atlygis. Dirbo seniūnijoje kai spalio mėnuo ėjo į pabaigą, prieš Visų šventųjų šventę tvarkė kapines. Seniūnijoje pasirašė darbo sutartį, buvo nurodytas trijų mėnesių laikotarpis - nuo rugpjūčio 1 dienos iki lapkričio 1 dienos. Žinojo, kad dirba seniūnijoje. Buvo pervedami į sąskaitą pinigai –minimalus atlygis kas mėnesį – rugpjūtį, rugsėjį, spalį. Kai sutartis pasibaigė, nuėjo dirbti pas R. Z., nes buvo nebaigti darbai.

Liudytojas A. R., parodė, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metais J. P. paprašė padėti, pabetonuoti rūsio pamatus, paskui sieną, krosnį metalinę suvirino, padėjo stogą dengti ir smulkius vidaus darbus: grindis laminatu klojo. Tuo metu, kai dirbo sodyboje, niekur kitur nedirbo.

Liudytojas G. R. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojas. Dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu yra seniūnas. Kas liečia viešuosius darbininkus ir viešuosius darbus, viskam vadovauja seniūnas. Jeigu seniūno nebūdavo, tai jį tada pavaduodavo ir jam priklausė tvarkyti visą dokumentaciją, tabelius, darbo sutartis ar pažymas. Kai seniūno nebūdavo pildydavo tabelius, skirstydavo darbus viešiesiems darbininkams. Jeigu seniūnas būdavo, tai tada seniūnas skirstydavo. J. Ž. ir V. P. – buvo vieni geresnių seniūnijos darbuotojų, kurie normaliai dirbdavo. Jie negerdavo ir jiems buvo galima darbą pavesti. Jeigu pavedi, tai jie padaro. Jie dirbdavo kiekvienais metais. (duomenys neskelbtini) metų vasarą jie buvo įprastai priimti. Jie dirbo. Kada, tikslai negali atsiminti, nes per sezoną būna keli viešųjų darbininkų priėmimo etapai. Kokius darbus dirbo V. P. negali pasakyti – tuo metu vadovavo seniūnas. Ryte atėjus į darbą, seniūnas duoda užduotis, jie dirba. Seniūnija didelė, jie nebūtinai vietoje dirba. Tuos darbus, kuriuos jis skirstydavo žinojo, o kuriuos seniūnas nežinojo. Darbus skirstydavo arba lauke, arba seniūno kabinete. Praktika buvo tokia – jeigu seniūnas nepasako, kad nebuvo žmogaus darbe, tai automatiškai reiškia, kad jis buvo. Žiniaraštį pildydavo jis, o pasirašydavo seniūnas. Žiniaraštį reikėdavo pristatyti į savivaldybę. Savivaldybės buhalterija skaičiuodavo atlyginimus. Atlyginimus tiems žmonėms išmokėdavo savivaldybė – pervesdavo į banką. Seniūnijoje rangos darbus priiminėjo seniūnas arba jį pavaduojantis asmuo. Ar daug darbų seniūnijoje yra atlikęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, mintinai neatsimena, bet tikrai yra darę darbus. Tas asmuo, kuris tuo metu dirba, tas priimdavo darbus. Nebūtinai vien UAB,, (duomenys neskelbtini)“ seniūnijoje atlikinėjo darbus. Dėl darbų kokybės priekaištų jiems nebuvo. Labai jų gera firma, problemų su jais nebuvo dėl darbų tikrai. Padarytus darbus priimdavo tuo metu vadovaujantis asmuo. Jeigu dirbdavo seniūnas, tai seniūnas priimdavo, jeigu seniūnas atostogaudavo, tada jį pavaduojantis asmuo – priimdavo darbus. Priėmimas – tai pasirašymas ant darbų akto. Atliktą darbą pažiūrėdavo, pravažiuodavo. Jeigu greideravimas, ar duobių žvyravimas, tai važiuoja ir žiūri, ar padaryta. Jeigu darbas padarytas, tai pasirašoma. Pati seniūnija dalyvaudavo smulkiuose viešuosiuose pirkimuose- aikštelės išlyginimas, duobės. Būdavo daroma procedūra – apklausiama trys tiekėjai, galimi rangovai. UAB,, (duomenys neskelbtini)“ yra laimėjęs seniūnijos viešuosius pirkimus.

Pirmiausia, pačių kaltinamųjų parodymai dėl apmokėjimo būdo yra gana prieštaringi, kas leidžia abejoti jų patikimumu ir tokia įvykių seka. Papildomos įtariamojo apklausos metu (duomenys neskelbtini) J. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas atsiskaitė bankiniu pavedimu po to, kai jam paskambino R. Z. pavaduotojas ir pasakė, kad R. Z. nori susitikti. Jam atvykus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, R. Z. pasakė kad reiktų susimokėti, o J. P. paaiškinus, kad iki Kalėdų neturės pinigų, R. Z. pasakė kad pats apmokės ir nurodė iš buhalterijos pasiimti sąskaitą. R. Z. iš savo piniginės padavė 360 Eur, kuriuos jis nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pervedė per banką. Teisiamojo posėdžio metu J. P. jau teigė, kad pats paprašė R. Z. paskolinti pinigų, R. Z. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir atvežė 360 Eur, kuriuos J. P. sumokėjo nuėjęs į įmonės buhalteriją. Kaltinamasis R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad po, to kai J. P. pavaduotojo buvo pakviestas į kontorą, pastarasis susirado R. Z. ir pasakė, kad neturi pinigų, todėl R. Z. sutiko paskolinti, važiavo namo, paėmė pinigus ir juos padavė J. P., kuriuos senkančiais metais J. gražino. Iš (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymo matyti, kad J. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 359,64 eurų, kas paneigia jo teiginius apie šios sumos sumokėjimą į bendrovės kasą. Nors R. Z. teigė, kad darbai pas J. P. nebuvo baigti ir nebuvo surašytas atliktų darbų aktas, nes darbų vadovas nekonkretizavo, kad darbai baigti, tačiau pripažino, kad sąskaita –faktūra už atliktus darbus pas J. P. buvo surašyta tik tada kai buvo pareikšti įtarimai. Iš bylos medžiagos matyti, J. P. už bendrovės paslaugas sumokėjo tik po to, kai jam (duomenys neskelbtini) buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarnyba ir jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur pripažino jog panašiai tuo metu kai V. P. dirbo pas R. Z., jis paprašė R. Z., kad jo bendrovės darbuotojai sutvarkytų suskilusius tvarto pamatus ir išklotų pirties vanojimo kambarėlio grindis keraminėmis plytelėmis, visa tai du darbininkai atliko per porą savaičių UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagomis ir lėšomis ( 6 t., b.l.82-83). (duomenys neskelbtini) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J.P. pripažino, kad po to, kai jam buvo pareikštas įtarimas, R. Z. pasiūlė, kad padengtų išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus. R. Z. davė savo pinigus, kuriuos jis pervedė į įmonės sąskaitą. Jie nesitarė, kad R. Z. jam skolina pinigus. ( 6 t., b.l. 99-101). Teismo vertinimu aptarti įrodymai, kaltinamųjų parodymų prieštaringumas, J. P. pripažinimas (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio su R. Z. metu, kad (duomenys neskelbtini) jis reikalaudamas pabaigti pirties remonto darbus piktnaudžiavo savo pareigomis, jo parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją suponuoja išvadą, kad tarp kaltinamųjų nebuvo jokio susitarimo, jog J. P. ateityje sumokės už atliktus darbus, nes jis tokių lėšų neturėjo ir jų neplanavo. Kita vertus R. Z. parodė, kad darbai atlikti buvo smulkūs ir jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui nereikšmingi, kas taip pat rodo, jog jis ir neketino prašyti atlyginti už šiuos darbus ir visus juos atliko J. P. reikalavimu už prieš metus suteiktą paslaugą įdarbinant V. P., leidžiant jam dirbti R. Z. sodyboje, taip sudarant galimybę R. Z. mažiau mokėti už darbą, kaip tarpusavio pokalbio metu jie įvardino „...taip tyliai-tyliai, tai jam bus dvigubas atlyginimas. Aukso kasyklos, jeigu taip tariant“.

Bylos įrodymais nustatyta, kad R. Z. veikdamas su D. Z. sukurstė VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės gydytoją I. D. suklastoti J. Ž. sveikatos istoriją ir elektroninį nedarbingumo pažymėjimą juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Ž. laikiną nedarbingumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir jį pratęsiant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei įrašant ligą, pagal tarptautinę ligų klasifikaciją kodas G54.4. kuria nesirgo, taip sudarant J. Ž. sąlygas nedalyvauti Europos socialinio fondo projekto „(duomenys neskelbtini)“ pirminės intervencijos užsiėmimuose, tam kad pastarasis galėtų dirbti R. Z. ir jo motinos sodyboje.

R. Z. parodė, kad J. Ž. sodyboje pradėjęs dirbti persidūrė koją, tada paprašė žmonos, kad išduotų nedarbingumo pažymą į darbo biržą. Žmona paprašė savo kolegės, kad išrašytų tą pažymą. Kad J. Ž. koja gerai perdurta matė natūraliai, matė šlubuojantį. Kaltinamoji D. Z. parodė, kad vyras paprašė išduoti pažymą persidūrusiam koją žmogui, kuris nenorėjo klausyti paskaitų. Pažymėjimas neapmokamas, jis tik pateisinimas. Ji paprašė J. Ž. šeimos gydytojos I. D., nuėjo pas gydytoją į kabinetą ir paprašė išduoti pažymėjimą.

Kaltinamųjų R. Z. ir D. Z. kaltė įrodyta liudytojų J. Ž., I. D. parodymais, kaltinamojo J. P. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. Liudytoja I. D. parodė, kad atėjo kolegė, pasakė, kad darbovietėje susižalojo žmogus ir paprašė nedarbingumo lapelio. Tos diagnozės, kurią sakė neparašė, kadangi nematė ligonio ir negalėjo apibūdinti žaizdos, tai parašė, kad skauda nugarą. Dar buvo nedarbingumo pažymėjimo tęsimas. Tai padarė iš kolegiškumo. Liudytojas J. Ž. parodė, kad pas R. Z. dirbo sodyboje. Seniūnas pasakė, kad reikia padėti Z. sodyboje. Kai biržoje buvo kursai, į juos nevažiavo, nes buvo biuletenis, kaip gavo biuletenį, nežino. Paskambino R. Z. ir pasakė: ,,pas tave biuletenis yra“. Pats tuo biuleteniu nesirūpino, pas gydytoją nebuvo ir nesirgo. Kai turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dirbo pas R. Z.. Kojai nieko nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu sakę netiesą, koja nebuvo pradurta.

Teismas, įvertinęs J. Ž. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prieštaringumą, jais remiasi tik tiek, kiek tai patvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytojas savo pirminėse apklausose (duomenys neskelbtini) tiek jį apklausiant BPK 80 straipsnio 1 punkto pagrindu, tiek ir liudytoju aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2017 m. gegužės-liepos mėn. prieš įsidarbinant dirbant seniūnijoje, darbo biržoje lankė kursus „(duomenys neskelbtini)“, o pradėjus dirbti seniūnijoje, su seniūno J. P. sutikimu dar savaitę ir keletą dienų dirbo R. Z. sodyboje. Nors tuo metu nesirgo, bet turėjo nedarbingumą, kurį „padarė“ R. Z., kodėl tai padarė nežino, pas gydytoją I. D. nesilankė. Kai dirbo pas R. Z., jam užsiminė, kad turės važiuoti į kursus. J. Ž. (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros pas medicinos ekspertą protokolas patvirtina, kad jokių dešinės ir kairės pėdose liekamųjų reiškinių po traumos nematyti. ( ( 5 t., 189-196 b.l.). Iš kriminalinės žvalgybos ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuotų R. Z. ir J. Ž., R. Z. ir D. Z. bei R. Z. ir J. P. pokalbių turinio matyti, kad būtent R. Z. (duomenys neskelbtini) pokalbio su J. Ž. metu, pastarajam informavus kad turės vykti į darbo biržos kursus J. Ž. pasiūlo suorganizuoti biuletenį, po to sužino liudytojo asmens duomenis, juos perduoda D. Z. ir vėliau informuoja liudytoją kad jam išrašyta pažyma dėl pradurtos kojos su galimybę nedarbingumą pratęsti ( 1 t., 50-52 b.l.). Visa tai patvirtina, kad J. Ž. neturėjo jokios traumos, dėl ko jam reikėtų nedarbingumo, kuriuo galėtų pateisinti nedalyvavimą darbo biržos kursuose, o šis jo nedarbingumas buvo reikalingas išimtinai R. Z. interesais, nes tuo metu J. Ž. dirbo kaltinamojo sodyboje. J. Ž. (duomenys neskelbtini) informavus, kad negalės dirbti dėl artimojo netekties, R. Z. jam primena, kad dar savaitei turi nedarbingumą ir įspėja nepavesti tų, kad jį parašė (1t., 52-53 b.l.). Visa tai patvirtina J. Ž. parodymų (duomenys neskelbtini) pas ikiteisminio tyrimo metu teisėją dėl neva perdurto kojos neteisingumą, kuriuos jis paneigė savo (duomenys neskelbtini) papildomos apklausos metu bei teismo posėdžio metu nurodydamas, kad būtent R. Z. jam gavo biuletenį, nors tuo metu buvo sveikas, lankė darbo biržos kursus ir dirbo kaltinamojo sodyboje.

Kaltinamasis R. Z., žinojo ir suprato, kad jo sutuoktinė D. Z., yra VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja, todėl gali surasti gydytoją, kuris išduotų J. Ž. nedarbingumo pažymėjimą pagal išgalvotą susirgimą. D. Z., vykdydama sutuoktinio prašymą, pasiėmė J. Ž. sveikatos istoriją, nuėjo pas kolegę gydytoją I. D., padavė J. Ž. sveikatos istoriją, prašydama išduoti nedarbingumo pažymėjimą su išgalvota diagnoze nurodydama, kad asmuo susižeidė darbe ranką bet nenori pildyti nelaimingo atsitikimo darbe akto, minėtai gydytojai nesant J. Ž. šeimos gydytoja. I. D. iš kolegiškumo sutikus ir J. Ž. sveikatos istorijoje neapžiūrėjus ligonio ir aprašius kaip susirgimą skausmą juosmens srityje ir nedarbingumo pažymėjime nurodžius ligos kodą G54.4. ( juosmens ir kryžmens nervų šaknelių uždegimai) D. Z. vėliau pati rūpinosi, kad nedarbingumas J. Ž. būtų pratęstas ir tuo tikslu skambino R. Z.. Nors kaltinamoji teigė, kad nežinojo jog J. Ž. dirba jos vyrui priklausančioje sodyboje tuo metu, kai jam išduotas nedarbingumas, tai paneigia jos ir R. Z. telefoninių pokalbių turinys. R. Z. (duomenys neskelbtini) į D. Z. klausimą „..šiandien penktadienis kaip su to berniuko biuleteniu pasiūlo jei nesunku pratęsti, tada sekančią savaitę galės dirbti „ nes manau kad vis tiek padarysim čia“ (t.b.l.52-53 ), o (duomenys neskelbtini) pokalbio metu informuoja, kad J. Ž. nebeis dirbti, nes reikia padėti mamai. D. Z. paklausus kaip su biuleteniu, R. Z. atsako, kad nieko nebepakeisi, reikėjo apsispręsti penktadienį, ką čia dabar nervuosiesi ... kad perspėjo, kad neitų į biržą tomis dienomis“. ( 1 t. 54-55 b.l). Tą patį, t.y. neiti į darbo biržą jis nurodo po to paskambinęs J. Ž. (1 t., b.l.56). Visi šie aptarti įrodymai bei argumentai visiškai įrodo R. Z. ir D. Z. kaltę veikiant bendrai sukursčius I. D., UAB (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoją, suklastoti tikrus dokumentus – J. Ž. asmens sveikatos istoriją ir elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, t.y padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamą veiką.

III. Bausmių skyrimas

Skiriant J. P. bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 11 straipsnio 5 dalis ) ir vieną nesunkų nusikaltimą ( BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai tyčiniai, baigti. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) turėjo 50 procentų darbingumo lygį dėl sveikatos sutrikimų (7 t, b.l.45-49), turi pastovią gyvenamąją vietą, duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar susijusių su nepakaltinamumu nėra. Už veikos numatytos BK 225 straipsnio 2 dalies padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės- bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad teisiamas pirmąjį kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda ( BK 47 straipsnis). 2017 metais veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 redakcija ( 2016-03-25 Nr.XII-2277) numatė, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda iki 500 MGL, už sunkų nusikaltimą veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato nuo 150 iki 6000 MGL dydžio baudą. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam V. P. klausimą. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad baudos paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas vieningą teismų praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti ir nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-323/2012, 2K-93/2013, 2K-116/2013). Parinkdamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų jog J. P. anksčiau būtų įtartas panašių ar analogiškų veikų padarymu byloje nėra, todėl toks jo nusikalstamas elgesys gali būti vertintinas kaip atsitiktinis. Apskaičiuojant baudos dydį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo laiką, taikytinas 2017 metais galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nustatytas 37,66 eurų bazinis ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 eurų bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuriuo buvo pakeistas anksčiau galiojęs 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Kadangi J. P. nesunkią nusikalstamą veiką padarė 2017 m. veikos padarymo metu galiojant baziniam bausmių dydžiui 37,66 Eur, todėl toks dydis taikytinas BK 300 straipsnyje padarytai nusikalstamai veikai. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bauda dydžiu atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybės pavojingumą, gauto kyšio dydį, tai kad anksčiau neteistas bei administracine tvarka nebaustas, turi netektą darbingumą ir gauna neįgalumo išmokas ir išmokas ir Užimtumo tarnybos, šiuo metu nedirba, išlaiko nepilnametį sūnų, todėl adekvati (proporcinga) padarytai sunkiai nusikalstamai veikai yra 400 MGL (20000 eurų) dydžio bauda, o už nesunkią nusikalstamą veiką 100 MGL ( 3766 Eurai) bauda. J. P. nusikalstamos veikos numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 ir 11 straipsnius, todėl jam skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu griežtesne bausme apimat švelnesnę bausmę. Įvertinus J. P. laikiną nedarbingumą dėl sveikatos, tai kad registruotas užimtumo tarnyboje ir nedirba, turi nepilnametį išlaikytinį, todėl savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 12 mėnesių skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas valstybės tarnautojui prilygintam viešam asmeniui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu ir atlikdamas viešojo administravimo funkcijas, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68¹ straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- viešųjų teisių atėmimas uždraudžiant būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų ar įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 3 ( trejų) metų laikotarpiui.

Skiriant R. Z. bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą valstybės tarnybai kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis ) ir sukurstė padaryti vieną nesunkų nusikaltimą ( BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, baudos sumokėtos (t.6 b.l. 164-165 b.l.), yra įmonės direktorius, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą. Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar, dėl jo nepakaltinamumo nėra. Už veikos numatytos BK 227 straipsnio 2 dalies padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės- bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kyšio dydį dėl kurio buvo susitarta, atsižvelgiant kad teisiamas pirmąjį kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Už nesunkų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą numatytos bausmės, bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. 2017 metais veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija ( 2016-03-25 Nr.XII-2277) numatė, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda iki 500 MGL, o už apysunkio nusikaltimo padarymą veikos padarymo metu galiojo BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas baudos dydis nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam R. Z. klausimą. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad baudos paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui nėra. Parinkdamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų dėl analogiškų veikų padarymo byloje nėra, todėl toks jo nusikalstamas elgesys gali būti vertintinas kaip spontaniškai susiformavęs, galimai atsitiktinis. Apskaičiuojant baudos dydį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo laiką, taikytinas 2017 metais galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nustatytas 37,66 eurų bazinis ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 eurų bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Kadangi R. Z. nesunkią nusikalstamą veiką padarė 2017 m. veikos padarymo metu galiojant baziniam bausmių dydžiui 37,66 Eur, todėl toks dydis taikytinas BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnyje padarytai nusikalstamai veikai. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bauda dydžiu atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei asmenybės pavojingumą, tai kad anksčiau neteistas bei administracine tvarka skirtų galiojančių nuobaudų neturi, todėl adekvati (proporcinga) padarytai apysunkiai nusikalstamai veikai yra 300 MGL (15000 eurų) dydžio bauda, o už nesunkią nusikalstamą veiką 100 MGL ( 3766 Eurų) bauda. R. Z. skirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, kurios dydis didesnis nei minimalus bausmės dydis ir skirti galutinę bausmę 350 MGL (16 883 Eur) dydžio baudą. Nustatyti 6 mėnesių savanoriškos baudos sumokėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skiriant D. Z. bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą. ( BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja, turi pastovią gyvenamąją vietą, duomenų dėl nepakaltinamumo nėra. Už nesunkų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą numatytos bausmės, bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, kad teisiama pirmąjį kartą, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jai už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajai klausimą. Taikyti kaltinamajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad baudos paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje teismas nenustatė. Parinkdamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų dėl analogiškų veikų padarymo byloje nėra, todėl toks nusikalstamas elgesys gali būti vertintinas kaip spontaniškai susiformavęs, galimai atsitiktinis. Apskaičiuojant baudos dydį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo laiką, taikytinas 2017 metais galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nustatytas 37,66 eurų bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina bauda dydžiu atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei asmenybės pavojingumą, tai kad anksčiau neteista bei administracine tvarka skirtų galiojančių nuobaudų neturi, todėl adekvati (proporcinga) padarytai nesunkiai nusikalstami veikai yra 100 MGL (3766 Eurų) dydžio bauda. Savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija J. P. pareiškė 1531,64 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad J.P., būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu ir suklastojo 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesio seniūnijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir juose savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. P. darbą seniūnijoje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nors faktiškai minėtas asmuo seniūnijoje nedirbo, todėl padarė 1531,64 Eur žalą. Žalos dydis paskaičiuotas pagal J. P. išmokėtą darbo užmokestį, kuris rugpjūčio mėn. buvo 536,24 Eur, rugsėjo mėn.514,80 Eur ir spalio mėn. 480,60 Eur.

Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo matyti kad seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas ( 2t., b.l.52-55), nuo (duomenys neskelbtini) atleistas iš seniūno pareigų, todėl dėl civilinio ieškinio pagrįstumo spręstina vadovaujantis BPK 109-115 straipsnių nuostatomis, t.y., kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinęs žalos turi teisę kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalimi, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo bei Valstybės tarnybos įstatymo ( 2017-01-01 redakcija) 28, 32 straipsniais, reglamentuojančiais valstybės tarnautojo materialinę atsakomybę. Nuosprendyje aptartais įrodymai nustatyta, kad kaltinamojo J. P. nurodymu į darbą seniūnijoje dirbti viešuosius darbus priimtas V. P. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo ne (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vykdydamas viešuosius darbus, o R. Z. sodyboje. V. P. buvo išmokėtas darbo užmokestis, kurio išmokėjimą pavirtina darbo užmokesčio žiniaraščiai ( 5 t, .b.l 1-3), kaltinamojo R. Z., liudytojų V. P. ir G. R. parodymai. J. P. kaltė suklastojus darbo laiko apskaitos žiniaraščius įrodyta, ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas iš V. P. priteisiant 1531,64 Eur turtinę žalą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, nes žala padaryta neteisėtais kaltinamojo J. P. veiksmais.

J. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. Z. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. Z. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dokumentai ir kompaktiniai diskai (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedas-skaitmeninė laikmena Nr. S8-09-462, 1 vnt. ( 1 t., b.l. 44-64), (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedas-skaitmeninė laikmena Nr. S8-09-461, 1 vnt. ( 1 t., b.l. 69-85) (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedas-skaitmeninė laikmena Nr. S8-09-460, 1 vnt. ( 1 t., b.l. 93-98); (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedas-skaitmeninė laikmena Nr. S8-09-378RN, 1 vnt. ( 1 t., b.l. 109-115) (duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priedas-skaitmeninė laikmena Nr. S8-09-443RN, 1 vnt. (1 t., b.l. 117-121) (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priedas - skaitmeninė laikmena Nr. 18-09-34, 1 vnt. ( 1 t., b.l. 136-138) 2019-05-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie abonentinio telefono numerio ((duomenys neskelbtini)) telekomunikacijų sujungimus - skaitmeninė laikmena, 1 vnt. ( 1 t., b.l. 182) (duomenys neskelbtini) J. Ž. asmens apžiūros protokolo priedas-skaitmeninė laikmena, 1 vnt.(5 t., b.l.189-196) (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. D-9, prie 2018-11-21 kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., protokolo (originalas), 1 lapas. ( 1 t., b.l. 191-195)V. P. 2017 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (2017-08-28 ISIS-000117), 2017 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (2017-09-25 ISIS-000129), 2017 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (2017-10-25 ISIS-000143), prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. R2-1651-3.25 (originalai), 3 lapai. ( 4 t., b.l. 180) (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra serija MEL Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), 1 lapas, atliktų darbų aktas Nr. už 2018 m. gruodžio mėn. (originalas), 1 lapas, kurie užplombuoti plomba Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos protokolo. (5 t., b.l. 143-146) Pajamų žiniaraštis, pirkimų-pardavimų analitika, pajamų analitika, medžiagų apyvartos žiniaraščiai, pajamų žiniaraštis pagal organizaciją, PVM sąskaitos faktūros išrašymo registrų žurnalas (išrašai, kopijos), iš viso 19 lapų, kurie užplombuoti plomba Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos protokolo. ( 5 t., b.l. 143-146). 2018-05-31 D. P. KŪB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), 1 lapas; (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra IGS Nr. (duomenys neskelbtini), (originalas), 1 lapas; (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra IGS Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas), 1 lapas, prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. P. nutarimo. (5 t., b.l. 154-156) po nuosprendžio įsiteisėjimo paliekami saugoti prie bylos.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

-pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį 400 MGL (20000 Eur) dydžio baudą.

-pagal baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur ) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 400 MGL (20 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 68¹ straipsniu J. P. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę- viešųjų teisių atėmimą 3 metų laikotarpiui.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti dvylikos mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

-pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15000 Eur) dydžio baudą.

-pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur ) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti galutinę bausmę 350 MGL (16883 Eur) dydžio baudą.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti šešių mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL ( 3766 Eurų) dydžio baudą.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti šešių mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš J. P. 1531,64 Eur ( tūkstantį penkis šimtus trisdešimt vieną Eur, 64 ct) turtinę žalą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai.

Išaiškinti J. P., R. Z. ir D. Z., kad jeigu jie per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumoka baudos, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Bauda privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,, (duomenys neskelbtini)”, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Dokumentus ir kompaktinius diskus po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per šį teismą.