Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Sekretoriaujant A. A., dalyvaujant ieškovės B UAB „BG Baltija“ atstovams administratorei I. S., advokatui G. K., atsakovui V. J. N., jo atstovui advokatui D. P., atsakovui E. L., jo atstovui advokatui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų E. L. ir V. J. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-456-192/2015 pagal ieškovės B UAB „BG Baltija“ ieškinį atsakovams V. J. N., S. N., J. N. ir E. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Ieškovė B UAB,,BG Baltija“ atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniais skundais yra keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas argumentuojant neteisingu faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, įmonės vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymu, o tai lėmė tai, jog teismo sprendimas priimtas nenustačius atsakovų, kaip įmonės vadovų, civilinės atsakomybės sąlygų viseto, neteisingai nuspręsta dėl atsakovų kaltės formos. Apeliantas V.J. N. prašo priimti į bylą naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.Šiuo atveju atsakovas V. J. N. 2015 11 03 pateikė Kauno apygardos teismui rašytinį paaiškinimą ir 2013 09 13 ir 2015 10 09 išrašus iš medicininių dokumentų apie apelianto susirgimus 2008 04 23–2009 10 21 laikotarpį. Apeliantas teigė, jog rašytinius įrodymus dėl sveikatos būklės teikia norėdamas įrodyti, kad persirgo sunkiomis ligomis, todėl jis, negalėdamas vadovauti bendrovei, perdavė bendrovės dokumentus ir lėšas atsakovui E. L., tai, apelianto nuomone, byloje yra įrodyta.Teisėjų kolegija nesivadovauja byloje apelianto V. J. N. rašytiniu paaiškinimu ir nepriima į bylą atsakovo ligos pažymų, kadangi duomenys apie atsakovo sveikatos būklę (2008 04 23–2009 10 21) surašyti medicinos dokumentuose, atsižvelgiant į ligos laikotarpį, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, apelianto argumentas, kad atsakovas V. J. N. bendrovei negalėjo vadovauti dėl sveikatos būklės, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir nebuvo akcentuojamas atsakovo procesiniuose dokumentuose kaip pagrindas atleisti atsakovą nuo materialinės atsakomybės, todėl laikomas nauju argumentu, nenurodytu anksčiau. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 02 14 nutartimi UAB ,,BG Baltija“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 02 26. VĮ Registrų centro duomenimis, tuo momentu „BG Baltija“ direktoriumi buvo atsakovas V. J. N., nors 2009 02 17 UAB „BG Baltija“ akcininkų susirinkimo nutarimu nuo 2009 02 17 bendrovės direktoriumi paskirtas atsakovas E. L.. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą dviem pagrindais: ĮBĮ įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą ir ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratoriui dokumentų ir turto.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visi byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado iki 2009 m. kovo mėn., ir nenustatęs, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2013 02 14 padidėjo įmonės įsipareigojimai esamiems kreditoriams ar atsirado naujų, sprendė, kad atsakovams atsakomybė pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį negalima. Teismas, nustatęs, kad apeliantai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo bendrovės akcininkai, abu aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, abu vadovavo bendrovei kreditorinių reikalavimų atsiradimo laikotarpiu, pasikeitus vadovui atsakovui E. L., o atsakovui V. J. N. išėjus iš darbo, netrukus įmonė veiklą nutraukė, bendrovei 2013 metais iškelta bankroto byla, joks įmonės turtas ir/ar dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma viršija 80 000 Lt, sprendė, kad abiejų atsakovų bendri veiksmai lėmė žalos bendrovei atsiradimą, t. y. dėl abiejų atsakovų veiksmų, bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 84 480,90 Lt dydžio žala, kurią, nesant galimybės nustatyti kiekvieno atsakovo veiksmų įtakos žalos atsiradimui, atsakovai privalo atlyginti solidariai. Sutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar apeliantams taikytina atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį ar CK 2.87 straipsnio pagrindu, ir kuo vadovaujantis ji taikytina, nes skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Taip pat nurodė, kad byloje spręstina dėl apeliantų atsakomybės pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį ir CK 6.246–6.249 straipsnius, atkreipdamas dėmesį į teismo pareigą nustatyti žalos, padarytos pavėlavus inicijuoti bankroto bylą, dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nutartyje taip pat nurodė byloje nustatytinas reikšmingas aplinkybes:

26.1 Byloje spręsta, kad įmonės direktorius atsakovas E. L. turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą, tačiau nebuvo įvertinta, kad bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi ĮBĮ 8 straipsnio redakcija taip pat nustatė ne tik vadovo, bet ir savininko pareigą inicijuoti bankroto bylą, todėl byloje svarstytina ir dėl bendrovės akcininko V. J. N. pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo nustatant aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

26.2 Bylos duomenys leidžia įmonės nemokumo momentą pripažinti 2008 metų pabaigą – 2009 metų pradžią, ir šis momentas sutampa su atsakovo V. J. N. kaip vadovo įgaliojimų pabaiga, todėl vertintina, ar V. J. N., įmonei vadovavęs nuo 2007 07 26 iki 2009 02 17, galėjo būti atsakingas už bankroto bylos neinicijavimą 2009 metais, taip pat įvertinti, ar atsakovas V. J. N. neturėtų atsakyti už bankroto bylos laiku neiškėlimą kaip akcininkas, taip pat turėjęs pareigą inicijuoti bankroto bylą. Sprendžiant šiuos klausimus, turi būti nustatinėjama, kada vadovas ir kada akcininkas sužinojo apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį faktą nustačius būtų galima spręsti, kuris ar kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai.

26.3 Neįvertintas turintis esminę reikšmę ginčo išsprendimui I. G. pasirašytas 2009 02 25 kasos priėmimo-perdavimo aktas tarp V. J. N. ir E. L..

26.4 Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, būtina nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo atsakovams pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

26.5 Atsakovų solidarioji atsakomybė kildinta iš bendrų jų veiksmų, tačiau nespręsta dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą iš naujo apeliacine tvarka, laiko, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo aukščiau nurodyti išaiškinimai. Iš anksčiau nurodyto akivaizdu, jog byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas nagrinėtinas iš esmės naujais, nenagrinėtais ir netirtais aspektais pirmosios instancijos teisme ir beveik visa apimtimi.

28. Tikslu įvykdyti kasacinio teismo nurodymus, pirma apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti įmonės nemokumo momentą; o po to ir asmenis, kurie turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą, bei atitinkamai spręsti dėl civilinės atsakomybės.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Kita vertus, įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Atsakovai savo ruožtu turi įrodyti, kad konkreti žala atsirado ne dėl jų kaltės. Byloje yra aktualus vienas iš juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, klausimų. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.ĮBĮ (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

32. Bankroto byla ieškovei UAB „BG Baltija“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi. Teismas, iškeldamas bankroto bylą ieškovei, nurodė tokius argumentus: įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 48 988,80 Lt, finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2007 metus, įmonė registruoto nekilnojamojo turto neturi, todėl darė išvadą, kad įmonė veiklos nevykdo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad UAB „BG Baltija“ yra nemoki, todėl jai iškėlė bankroto bylą.

33. Kaip nustatė kasacinis teismas, bylos duomenys leidžia įmonės nemokumo momentą pripažinti 2008 metų pabaigą – 2009 metų pradžią, ir šis momentas sutampa su atsakovo V. J. N. kaip vadovo įgaliojimų pabaiga, todėl vertintina, ar V. J. N., įmonei vadovavęs nuo 2007 07 26 iki 2009 02 17, galėjo būti atsakingas už bankroto bylos neinicijavimą 2009 metais, taip pat įvertintina, ar atsakovas V. J. N. neturėtų atsakyti už bankroto bylos laiku neiškėlimą kaip akcininkas, taip pat turėjęs pareigą inicijuoti bankroto bylą. Sprendžiant šiuos klausimus, turi būti nustatinėjama, kada vadovas ir kada akcininkas sužinojo apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį faktą nustačius būtų galima spręsti, kuris ar kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai.

34. Iš į bylą pateikto 2008 10 06 kasos priėmimo-perdavimo akto matyti, jog tuometinis įmonės direktorius J. N. kasininkei I. G. perdavė 281 627,44 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu įmonės direktoriumi buvo atsakovas V.J. N. ( įmonei vadovavo laikotarpiu 2007 07 26 – 2009 02 17). Iš 2009 02 25 kasos priėmimo-perdavimo akto matyti, jog kasininkė I. G. perdavė direktoriui E. L. 239 412,80 Lt. Į bylą yra pateiktos tik šių aktų kopijos. Atsakovas E. L. neigia gavęs minėtus įmonės pinigus. Jis taip pat neigia, kad jam buvo perduotas koks nors kitas įmonės turtas ir dokumentai. 2009 02 25 aktą yra patvirtinęs advokatas A. T., kuris yra miręs, todėl neaišku, ar ši kopija tvirtinta ją padarius nuo originalo, ar taip pat nuo kopijos. Svarbu pažymėti tai, kad šį aktą teikė būtent atsakovo V.J. N., kuris, be kita ko, teismui išsamiai nurodė aplinkybes dėl įmonės dokumentų praradimo, t. y., kad įmonės dokumentus sudegino patalpų, kurias nuomojosi įmonė, savininkas; atstovas. Liudytoja apklausta tuometinė kasininkė I. G. parodė, kad nieko neprisimena. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog kasacinis teismas nurodė, kad 2009 02 25 kasos priėmimo-perdavimo aktu buvęs įmonės vadovas V.J. N. perdavė kasą E. L., tačiau iš paties akto akivaizdu, jog kasą E. L. (jis neigia kasą perėmęs) perdavė kasininkė I. G..

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nėra įrodyta aplinkybė, kad I. G. 2009 02 25 priėmimo-perdavimo aktu perdavė atsakovui E. L. kasą ir, kad apskritai įmonėje tuo metu (2009 02 25) tokia pinigų suma buvo.

36. Taip pat, teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus sprendžia, kad įmonė tapo nemoki 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, nes tuo metu atsirado teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: VSDFV, VMI ir kitiems.

37. Atsakovas V.J. N. įmonei vadovavo nuo 2007 07 26 iki 2009 02 17. Teismui įvertinus tai, kad įmonė tapo nemoki 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, akivaizdu, jog atsakovas V.J. N. kaip įmonės direktorius nėra atsakingas už bankroto bylos neinicijavimą 2009 metais.

38. Įmonės direktoriumi nuo 2009 02 17 akcininkų susirinkimo, įvykusio 2009 02 17, nutarimu buvo atsakovas E. L.. Kadangi šio juridinio fakto pakanka vadovo teisiniam statusui atsirasti, tai jis pripažintinas teisėtai paskirtu bendrovės direktoriumi nepaisant fakto, kad ši aplinkybė nebuvo išviešinta Juridinių asmenų registre. Nors E. L. neigia buvęs įmonės direktoriumi, šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai: atsakovo E. L. 2009 03 02 įsakymas Nr.80 dėl eilės darbuotojų atleidimo iš darbo, tame tarpe ir atsakovo V.J. N.; darbo sutartys, iš kurių matyti, jog E. L. nuo 2009 02 17 eina direktoriaus pareigas, o atsakovas V.J. N. – direktoriaus pavaduotojo (CPK 185 straipsnis). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Šių pareigų atsakovas E. L. nevykdė. Todėl atsakovas kaip direktorius turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

39. 2008 09 29 buvo priimtas UAB „BG Baltija“ akcininkų sprendimas 50 procentų akcijų parduoti atsakovui E. L.. Nuo 2008 09 29 iki bankroto bylos iškėlimo akcininkais įmonėje buvo atsakovai V.J. N. ir E. L.. 2008 10 01 atsakovas V. L. priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 02 17 - paskiriamas įmonės direktoriumi ir juo buvo iki bankroto bylos iškėlimo.

40. Kitas bendrovės akcininkas V.J. N. įmonės direktoriumi pagal įmonės dokumentus dirbo iki 2009 02 17, o po to jis dirbo direktoriaus pavaduotoju. Iš darbo pas ieškovę atsakovas V.J. N. atleistas 2009 03 02 įsakymu. Šiuo įsakymu iš darbo pas ieškovę atleista ir kasininke dirbusi I. G.. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, V.J. N. direktoriumi dirbo nuo 2007 07 31 iki 2013 02 08.

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti nustatinėjama, kada vadovas ir kada akcininkas sužinojo apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį faktą nustačius būtų galima spręsti, kuris ar kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinusi tą aplinkybę, jog yra nustatyta, kad įmonė nemoki tapo 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek V.J. N., tiek ir E. L. kaip įmonės akcininkai, turėjo pareigą domėtis įmonės valdymu, įmonės finansine padėtimi, bei nustatę, jog įmonė yra nemoki; pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y. kolegijos vertinimu, abu akcininkai žinojo/turėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį – įmonė yra nemoki.

42. Apeliacinės instancijos vertinimu, nustačius abiejų atsakovų pareigą inicijuoti bankroto procesą ir nustačius, jog jie abu šios pareigos neįvykdė, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą yra aktualu nustatyti atsakingą už žalos įmonei padarymą asmenį/asmenis.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės direktorius J.V. N. 2008 m. rugsėjo 26 d. iš firmos „Kirsna“ priėmė grynais 611 530 Lt ir tai patvirtina kasos pajamų orderis – kvitas serija BAL Nr.95, įmonė nuo 2009 metų pradžios pradėjo neatsiskaitinėti su kreditoriais, 2009 m. gruodžio 12 d. nutraukta sutartis su rangove UAB „Kalsta“, 2009 m. vasario 17 d. bendrovės direktoriumi paskirtas kitas akcininkas E. L., toliau bendrovė veiklos nebevykdė, nebuvo pateikta finansinė 2008 metų atskaitomybė VĮ Registrų centrui, ji nebuvo teikiama ir vėliau, įmonės nemokumo momentu pripažinta 2008 metų pabaiga – 2009 metų pradžia, ir šis momentas sutampa su kasatoriaus V. J. N. kaip vadovo įgaliojimų pabaiga. Tačiau, kur dingo minėta pinigų suma (611 530 Lt) nustatyti nėra galimybių, nes neišliko įmonės dokumentai. Yra tik 2008 m. spalio 6 d. kasos priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matyti, jog kasininkas J. N. (atsakovo J.V. N. sūnus) perdavė kasininkei I. G. jau tik 281 627,44 Lt. Kur dingo/buvo išleista 329 902,56 Lt (daugiau kaip pusė gautos sumos) per 9 dienas atsakovas V.J. N. nenurodė, minėta, įmonės dokumentai nėra išlikę, įmonės dokumentus prarado atsakovas V.J. N., nes jie atsakovui E. L. perduoti nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, jog V. J. N., įmonei vadovavusiam nuo 2007 m. liepos 26 d. iki 2009 m. vasario 17 d., civilinė atsakomybė taikytina ir už tinkamą įmonės turto ir dokumentų neperdavimą, ir CK 6.246-6.249 straipsnių pagrindu, nes civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą gali būti kildinama ir bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Atsakovas V.J. N., turėdamas pakankamai piniginių lėšų, jų nepanaudojo atsiskaitymui su kreditoriais, pasikeitus akcininkams, buvo paskirtas naujas direktorius, kuriam nei įmonės dokumentai, nei įmonės turtas nebuvo perduoti, įmonės kreditoriniai įsiskolinimai susidarė atsakovui V.J. N. būnant direktoriumi, atsakovo E. L. vadovavimo laikotarpiu nei kreditoriniai įsiskolinimai didėjo, nei atsirado naujų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos V.J. N. atžvilgiu: jam vadovaujant susidarė kreditoriniai įsiskolinimai, tačiau jis, turėdamas pakankamai lėšų, jų nedengė, t.y. yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – esant įmonėje pakankamai lėšų, jos nebuvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais (kur dingo įmonės turėti 611 530 Lt nustatyti nėra galimybės, nes būtent atsakovas V.J. N. prarado įmonės dokumentus); kaltė – turėdamas pareigą atsiskaityti su kreditoriais ir turėdamas pakankamai lėšų, neatliko prievolės sumokėti skolas kreditoriams; žala – kreditoriniai įsipareigojimai; priežastinis ryšys – neatsiskaitė su kreditoriais, pinigų įmonėje nebėra, pareiga atsiskaityti įmonei išliko. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra nustatyta ir įrodyta, kad prašomą priteisti žalą padarė atsakovas V.J. N. tiek neperduodamas įmonės dokumentų ir turto, tiek nevykdydamas pareigos atsiskaityti su kreditoriais, todėl skundžiamas sprendimas pakeistinas ir žala priteistina iš atsakovo V.J. N., apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino ir taikė pirmiau aptartas materialiosios teisės normas (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei, nes ieškovė nuo jų mokėjimo yra atleista. Kadangi ieškinys tenkintas atsakovo V.J. N. atžvilgiu, tai iš jo valstybei priteisiamas 734 Eur – žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinį; 13,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmos instancijos teisme, 15,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasacinės instancijos teisme, 7,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme; viso 769,94 Eur CPK 96 straipsnio pagrindu.Kadangi, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu atsakovui E. L. už apeliacinį skundą žyminio mokesčio mokėti nereikėjo, tai vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1dalies 1 punktu 350 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2015 06 30 mokėjimo kvitu, grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

apelianto E. L. apeliacinį skundą patenkinti, apelianto V.J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista solidariai iš atsakovų V. J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 24467,33 Eur ieškovei BUAB „BG Baltija“, įm. k. 300546340, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atsakovo E. L. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. J. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B UAB „BG Baltija“ (juridinio asmens kodas 300546340) 24 467,33 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 08 21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo V. J. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 769,94 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 94 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti E. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2015 06 30 mokėjimo kvitu.

Panaikinti 2013 08 21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. L. atžvilgiu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.