- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-269-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02613-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Nordea Bank, Lietuvoje, akcinės bendrovės Nordea Bank priešieškinį I
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Nordea Bank, Lietuvoje veikiančiai per akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrių, dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartį, pagal atsakovės akcinės bendrovės Nordea Bank priešieškinį I. Š. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) Nordea Bank dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartį ir pagal atsakovės priešieškinį I. Š. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ir sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalis, kuriomis apeliantė AB Nordea Bank įpareigota vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį: likusi negrąžinta ieškovės skola pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012 m. balandžio 28 d., pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. mokėto AB Nordea Bank kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014 m. lapkričio 27 d. įskaitomos į I. Š. permoką atsakovei (apeliantei), konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; atmestas priešieškinio reikalavimas teismo tvarka nutraukti būsto kreditavimo sutartį ir ši civilinės bylos dalis grąžinta nagrinėti iš naujo Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Taip pat teismas panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.2017 m. liepos 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, tai yra aiškiai ir tiksliai suformuluoti teismui reikalavimus, nurodyti tikslų permokos dydį, kurį atsakovė įskaitytų atsižvelgusi į ieškovei tenkančias mokėti sumas, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas patikslintas reikalavimas. Ieškovė I. Š. 2017 m. liepos 10 d. nutartį atskiruoju skundu apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2017 m. spalio 26 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.2017 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas ieškovės I. Š. patikslintas ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės AB Nordea Bank Lietuvos skyriui inicijuoti priverstinio skolos pagal kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S išieškojimo veiksmus, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, kuriuo bus nustatyta ieškovės skola atsakovei pagal nurodytą kreditavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi: atsisakė priimti ieškovės I. Š. patikslinto ieškinio reikalavimą: „Atlikus šį įskaitymą, likusią ieškovės I. Š. permoką atsakovui įskaityti į ieškovės įsiskolinimą atsakovui pagal tarp šalių sudarytą kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S“; nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti rašytinius įrodymus, jog sumokėtas 298,00 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį ir žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo motyvai: Nurodė, kad atsisako priimti ieškovės pateikto patikslinto ieškinio reikalavimą: „Atlikus įskaitymą 15 357,67 Šveicarijos frankų (13 249,65 Eur), likusią ieškovės I. Š. permoką atsakovui įskaityti į ieškovės įsiskolinimą atsakovui pagal tarp šalių sudarytą kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S“, nes jis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šalių ginčas dėl kredito sutarties „Laisvai“ ir jos vykdymo išspręstas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo įsiteisėjusia dalimi ir 2017 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Nurodė, kad ieškovė, pareikšdama patikslintą turtinį reikalavimą, turėjo sumokėti 298,00 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė, todėl teismas tai laikė patikslinto ieškinio trūkumu ir nustatė terminą teismui pateikti duomenis apie jo sumokėjimą. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą. Nustatė terminą trūkumams šalinti ir išaiškino, jog per nustatytą terminą nepašalinus prašymo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Išaiškino, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus sprendžiamas išsprendus patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė I. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties dalis, kuriomis teismas atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą: „Atlikus įskaitymą 15 357,67 Šveicarijos frankų (13 249,65 Eur), likusią ieškovės I. Š. permoką atsakovui įskaityti į ieškovės įsiskolinimą atsakovui pagal tarp šalių sudarytą kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S“, nustatė 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti rašytinius įrodymus, jog sumokėtas 298,00 Eur žyminis mokestis, ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundo motyvai: Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti jos patikslinto ieškinio dalį, nes tokia procesinė teisė teismui nenumatyta. Paaiškino, jog teismas, gavęs ieškinį, turi teisę jį priimti, nustatyti ieškinio trūkumus ir įpareigoti ieškovą juos pašalinti per nustatytą terminą arba atsisakyti priimti. Ieškinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas netiksliai, netinkamai arba ieškovė neturėjo teisės tokio reikalavimo pareikšti, teismas turėjo nustatyti terminą pašalinti ieškinio trūkumus, o ne atsisakyti priimti ieškinį iš dalies. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jos pareikšto ieškinio reikalavimas: „Atlikus šį įskaitymą, likusią ieškovės I. Š. permoką atsakovui įskaityti į ieškovės įsiskolinimą atsakovui pagal tarp šalių sudarytą kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S“, yra nenagrinėtinas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta tik tai, kad kredito sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau ieškovės skolos dydis pagal šią sutartį nenustatytas. Patikslintu ieškiniu siekia apginti savo pažeistas teises ir užtikrinti, jog iš jos nebūtų išieškota didesnė piniginių lėšų suma, nei atsakovei priklauso pagal tarp šalių sudarytą sutartį. Savo pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti, kad jos pradelstas grąžinti įsiskolinimas Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį, buvęs 2012 m. rugsėjo 27 d., įskaitomas į ieškovės permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014. Šis reikalavimas apskritai nebuvo nagrinėtas, todėl teisinių pagrindų atsisakyti nagrinėti nurodytą ieškinio reikalavimą dėl ieškovės permokos įskaitymo į ieškovės įsiskolinimą pagal kredito sutartį nėra. Nustačius, jog permoka atsakovei yra didesnė nei pradelstas įsiskolinimas pagal sutartį, atitinkamai bus galima atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nurodė, kad jos reikalavimas yra dėl sutarties vykdymo, t. y. neturtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą primokėti 298,00 Eur žyminį mokestį. Atlikus įskaitymą ji jokios papildomos turtinės naudos negaus. Už neturtinio pobūdžio reikalavimą žyminį mokestį sumokėjo ir teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti patikslinto ieškinio reikalavimą ir nustatytas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria jai nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis teismas pasisako tik dėl skundžiamų nutarties dalių.
Dėl atsisakymo priimti patikslinto ieškinio reikalavimo dalį
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateikto patikslinto ieškinio reikalavimą: „Atlikus įskaitymą 15 357,67 Šveicarijos frankų (13 249,65 Eur), likusią ieškovės I. Š. permoką atsakovui įskaityti į ieškovės įsiskolinimą atsakovui pagal tarp šalių sudarytą kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S“, motyvuodamas tuo, jog šalių ginčas dėl kredito sutarties „Laisvai“ ir jos vykdymo išspręstas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo įsiteisėjusia dalimi ir 2017 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Apeliantė I. Š., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais yra išspręstas klausimas tik dėl kredito sutarties „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S nutraukimo teisėtumo, bet nespręstas skolos dydžio klausimas. Savo pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti, jog jos pradelstas grąžinti įsiskolinimas Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį, buvęs 2012 m. rugsėjo 27 d., įskaitomas į ieškovės permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Viena jų – kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB Nordea Bank dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartis ir pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad tarp I. Š. ir AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK04/11/09L vykdymas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; 2) pripažinti, kad tarp I. Š. ir AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus sudarytos kreditavimo sutarties „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S vykdymas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; 3) įpareigoti atsakovės AB Nordea Bank Lietuvos skyrių vykdyti su ieškove I. Š. sudarytas Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L bei kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S, pateikiant ieškovei naujus kredito grąžinimo grafikus, pagal kuriuos: likusi negrąžinta ieškovės I. Š. skola pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012 m. balandžio 28 d., pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; likusi negrąžinta ieškovės I. Š. skola pagal kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S, buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012 m. rugsėjo 27 d., pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. pradelstas grąžinti įsiskolinimas AB Nordea Bank Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S, buvęs 2012 m. rugsėjo 27 d., įskaitomas į ieškovės permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. AB Nordea Bank mokėtinos kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L bei pagal kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S nuo 2014 m. lapkričio 27 d. įskaitomos į I. Š. permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, likusią įskaičius į iki 2012 m. rugsėjo 27 d. susidariusį įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad tarp ieškovės I. Š. ir atsakovės Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK04/11/09L vykdymas buvo sustabdytas laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; įpareigojo atsakovę AB Nordea Bank vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį: likusi negrąžinta ieškovės I. Š. skola pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012 m. balandžio 28 d., pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. AB Nordea Bank Lietuvos skyriui mokėtinos kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014 m. lapkričio 27 d. įskaitomos į I. Š. permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nutraukė 2007 m. liepos 30 d. kredito sutartį „Laisvai“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp AB Nordea Bank ir I. Š., dėl ieškovės I. Š. padarytų sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimų. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1080-613/2017 panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalis, kuriomis apeliantė įpareigota vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį: likusi negrąžinta ieškovės skola pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012 m. balandžio 28 d., pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. AB Nordea Bank Lietuvos skyriui mokėtinos kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014 m. lapkričio 27 d. įskaitomos į I. Š. permoką atsakovei (apeliantei), konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; atmetė priešieškinio reikalavimą teismo tvarka nutraukti būsto kreditavimo sutartį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl likusios permokos įskaitymo atsakovei pagal tarp šalių sudarytą kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šalių sutartinių santykių pagal kredito sutartį „Laisvai“ Nr. LL 07/07/82S, t. y. kredito sutartis nutraukta (CPK 18 straipsnis).
Dėl žyminio mokesčio
Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už atitinkamą procesinį dokumentą, taip pat ir reiškiamą ieškinį sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar už procesinį dokumentą sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu yra pareiškusi turtinio pobūdžio reikalavimus, todėl ji turėjo sumokėti 298,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės I. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patikslintu ieškiniu apeliantė prašo ne tik nustatyti, jog jos permoka atsakovei yra 15 357,67 Šveicarijos frankų (13 249,65 Eur), bet ir šią sumą prašo įskaityti. Minėtas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su konkrečiu turtu ir yra turtinio pobūdžio kadangi bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovė yra permokėjusi atsakovei nurodytą sumą, šia suma turėtų būti mažinama skola atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų esmę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamo dydžio žyminį mokestį.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės I. Š. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.