- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- e2-391-516/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25577-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kim servise“, individuali įmonė „Auksinis drakonas“, A. L., A. B., I. B., R. A., D. A., L. M., Žemės ūkio
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-6164-661/2016 pagal N. M. priešieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kim servise“, individuali įmonė „Auksinis drakonas“, A. L. (A. L.), A. B., I. B., R. A., D. A., L. M., L. M. bei Žemės ūkio ir paskolų garantijų fondas) dėl neteisėto vienašalio kredito sutarties nutraukimo bei įpareigojimo ją vykdyti, trišalės sutarties ir papildomų susitarimų dalių pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas: pripažinti neteisėtu vienašalį 2007 m. rugsėjo 6 d. Kredito sutarties Nr. LOAN_45297 (toliau – ir Kredito sutartis) nutraukimą bei įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) Medicinos banką vykdyti Kredito sutartį; pripažinti negaliojančia 2009 m. lapkričio 19 d. Trišalę sutartį, sudarytą tarp UAB Medicinos banko, N. M. ir dėl bankroto išregistruotos UAB „Largija“, nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančiomis papildomų susitarimų Nr. 4, 5, 6, 7 prie Kredito sutarties dalis dėl N. M. priskaičiuoto 130 000 Eur įsiskolinimo.Priešieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą antstolio R. V. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00523.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio dalyku, nes nėra pagrindo teigti, jog vykdymo proceso sustabdymas kokiu nors būdu užtikrintų Kredito sutarties nutraukimo pripažinimą neteisėtu, taip pat trišalės sutarties pripažinimą negaliojančia, todėl, teismo vertinimu, išieškojimo iš ieškovo turto ir pajamų sustabdymas nedaro jokios įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.Teismas pastebėjo, kad tokio ieškinio reikalavimo, kokį suformulavo ieškovas, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo, o užtikrinti vykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas N. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą antstolio R. V. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00523 N. M. statinių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Teismas netiksliai įvardino ieškovo prašymo dalyką. Ieškovas neprašo sustabdyti išieškojimą iš jo pajamų. Tuo atveju, jeigu būtų atnaujinta Kredito sutartis, kurios tikslinė paskirtis – projekto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos ir vystymo darbai, būtų toliau vystomas objektas minėtu adresu, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju būtina išsaugoti šiuo metu esančią padėtį (turtą – kaimo statinių turizmo kompleksą) ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Projekto vystymas yra pagrindinis Kredito sutarties sudarymo tikslas, taigi realizavus projektą, nebūtų užtikrintas palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas.Vilniaus miesto apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-9850-821/2016 pagal N. M. skundą dėl žalos atlyginimo, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtai nutraukus Paramos sutartį, kurios, kaip ir Kredito sutarties su banku, pagrindu vystomas kaimo statinių turizmo kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu skundas bus patenkintas ir dėl neteisėtai nutrauktos Paramos sutarties bus priteista žala, šios lėšos būtų panaudotos atsiskaityti su banku. Ši aplinkybė patvirtina sąžiningo asmens N. M. siekį išvystyti, užbaigti kompleksą ir atsiskaityti su banku. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas pagal kasacinio teismo praktiką yra laikinoji apsaugos priemonė, užtikrinanti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.Atsakovė UAB Medicinos bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Civilinė byla Nr. e2-6164-661/2016 yra nagrinėjama pagal kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016 pareikštą priešieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016 patenkino N. M. prašymą ir nutarė sustabdyti banko naudai vykdomus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00523 iš bankui įkeisto kaimo turizmo komplekso. Bankui apskundus šią nutartį, 2016 m. spalio 10 d. nutartimi teismas panaikino savo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį. Tačiau N. M. apskundė šią nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016, todėl 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu galioja. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016 yra šios civilinės bylos Nr. e2-6164-661/2016 sudėtinė dalis, taigi apeliantas negali pakartotinai prašyti, kad būtų pritaikytos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės.Ieškovo pareikštas priešieškinio reikalavimas dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu negali būti užtikrintas prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliantas skundą grindžia savo siekiu įgyvendinti kaimo turizmo komplekso projektą, ignoruodamas faktą, kad šis turtas nėra ginčo dalyku. Ieškovo nurodoma Kredito sutarties paskirtis (kaimo turizmo komplekso statybos) šiuo atveju negali būti susieta su ginčo dalyku, nes sutartimi bankas įvykdė visus savo įsipareigojimus – suteikė ieškovo prašytą kreditą, o ginčo ribas apima aplinkybės, susijusios su banko sprendimu nutraukti sutartį prieš terminą. Teismui patenkinus ieškovo priešieškinio reikalavimą, būtų konstatuota, kad Kredito sutartis nutraukta neteisėtai, yra galiojanti, o kadangi sutarties nutraukimas būtų pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, ieškovo suformuluotu ieškinio dalyku siekiamas teisinis tikslas būtų pasiektas savaime, be atskirų vykdomųjų veiksmų atlikimo. Taigi grėsmė dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar jo apsunkinimo objektyviai neegzistuoja. Netgi palankaus apeliantui teismo sprendimo atveju pareiga vykdyti Kredito sutartį priklausytų tik ieškovui, nes bankas jau įvykdęs visus savo įsipareigojimus (suteikė kreditą). Taigi teismui priėmus apeliantui palankų teismo sprendimą, ši pareiga neišnyks ir galės būti vykdoma, nepriklausomai nuo banko veiksmų, kaimo turizmo komplekso teisinio likimo ir bet kokių kitų aplinkybių.Ieškovas neįrodė ir tikėtino priešieškinio pagrįstumo. Reikalavimus apeliantas grindžia spekuliatyviais teiginiais ir subjektyvia įrodymais neparemta interpretacija, kuri prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kredito sutartis nutraukta dėl ilgalaikio ir sistemingo įsipareigojimų nevykdymo. Galiojant banko ir apelianto sudarytai Kredito sutarčiai, 2015 m. liepos 15 d. pasibaigė prie Kredito sutarties sudarytu papildomu susitarimu Nr. 10 skolininkui suteiktas paskutinysis kredito grąžinimo prievolės vykdymo atidėjimo terminas, tačiau skolininkas neatnaujino sutarties vykdymo ir ignoravo teisėtus kreditoriaus reikalavimus dėl pažeidimo pašalinimo. Pradelstai skolai pasiekus 38 134,48 Eur, bankas buvo priverstas konstatuoti, kad skolininkas padarė esminį Kredito sutarties pažeidimą. Kredito sutartis buvo nutraukta ne dėl vienkartinio pažeidimo, bet dėl to, kad skolininkas nepasinaudojo ankstesniais prie sutarties sudarytais papildomais susitarimais (kurių buvo net 10), banko skolininkui suteiktomis sutarties vykdymo lengvatomis.Vien tik iš preliminaraus susipažinimo su faktiniais bylos duomenimis yra akivaizdu, kad bankas neprisiėmė ieškovo deklaruojamos pareigos vystyti kaimo turizmo kompleksą. Kaimo turizmo komplekso sėkmė ir ieškovo galimybės vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį buvo ir išliko jo paties atsakomybė ir rizika, kuri, ieškovui neįgyvendinus savo verslo plano, negali būti teisėtai perkelta kreditą suteikusiam bankui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta N. M. priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo veiksmus, vykdomus antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00523, iš statinių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini).Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-4459-661/2016 (šiuo metu Nr. e2-512-661/2017) (kurioje ir buvo paduotas N. M. priešieškinis, kuris vėliau, 2016 m. spalio 11 d. nutartimi išskirtas į atskirą bylą Nr. e2-6164-661/2016 (šiuo metu Nr. e2-706-661/2017)), Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutartį, kuria N. M. priešieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo veiksmus anstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00523. Nors UAB Medicinos bankas apskundė 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį, o Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į atskirąjį skundą, ją pasinaikino, 2016 m. spalio 10 d. nutartis, kuria panaikinta 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, neįsigaliojo, nes buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs UAB Medicinos banko ir N. M. argumentus (be kita ko ir šiuo metu keliamus – dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumo su ieškinio dalyku), Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį panaikino ir paliko galioti 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria, kaip minėta, buvo sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00523.Taigi šiuo metu susiklostė situacija, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurias išskirtoje, pagal N. M. priešieškinį nagrinėjamoje byloje prašo taikyti apeliantas, jau yra pritaikytos ir galioja pagal iki priešieškinio išskyrimo į atskirą bylą priimtą ir Lietuvos apeliacinio teismo paliktą galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį.Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamasAtsižvelgiant į pirmiau šoje nutartyje nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nebeliko apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo tikslo bei dalyko, nes šioje byloje skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Lietuvos apeliacinės instancijos teismui 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-155-196/2017 palikus galioti būtent tą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto prašytos laikinosios apsaugos priemonės priešieškinio reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos, nebeteko teisinės reikšmės ir nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovo N. M. 2016 m. gruodžio 5 d. atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal ieškovo N. M. 2016 gruodžio 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties nutraukti.