- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- I3-201-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03090-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- „Biotelus“
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biotelus“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Biotelus“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (b. l. 12-13) atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros atliktą 647,49 Eur išskaičiavimą. Pareiškėja skunde pateikia tokias faktines aplinkybes.
1.1. Pareiškėja 2016 m. birželio 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. Nurodo, jog kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) leidžia sandorius dėl žemės nuomos ir panaudos sudaryti žodine forma, dalį deklaruotų sklypų pareiškėja valdė žodinių sutarčių pagrindu.
1.2. 2017 m. rugsėjo 9 d. pareiškėja gavo NMA sprendimą Nr. SP1-2230(11.212E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota grąžinti 7733,77 Eur dėl to, jog nebuvo įrodyta valdymo teisė į dalį 2016 m. paraiškoje deklaruoto turto. 2017 m. spalio 2 d. pareiškėja gavo NMA pranešimą, jog dalis skolos (1213,36 Eur) buvo išskaičiuota iš pareiškėjos anksčiau priskaičiuotų lėšų.
1.3. Pareiškėja 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu. Teismas 2018 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-583-281/2018, kurį pareiškėja apskundė apeliacine tvarka.
1.4. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja gavo ginčijamą sprendimą ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. BRK 4038 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“, kuriuo pranešta, kad apskaičiuota skolos dalis (647,49 Eur) 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo nuskaičiuota.
1.5. Ginčijame sprendime nurodoma, jog išsami informacija apie grąžintinų lėšų susidarymo priežastis bei grąžintinos sumos pateiktos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. SP1-2230. Sprendime nurodoma, jog vadovaujantis paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo “ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 84 punktu, 2016 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai ir susidarė 647,51 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.
1.6. Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą NMA pateikti išsamų sprendimą, kodėl 2016 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai ir kodėl susidarė 647,51 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. atsakymo nebuvo gauta.
1.7. Pareiškėja su NMA sprendimu nesutinka ir mano, kad sprendimas ir jo pagrindu įvykdytas išskaičiavimas yra neteisėtas.
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Teisė sudaryti žodinius sandorius dėl nuomos ir panaudos įtvinta CK, kuris turi aukštesnę juridinę galią nei poįstatyminiai aktai.
2.2. Europos Sąjungos teisės aktuose nėra reikalavimo dėl rašytinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių formos.
2.3. Nėra ir nebuvo ginčų nei su žemės savininkais, kurių žemę deklaravo pareiškėja žodinių sutarčių pagrindu, nei su besiribojančių sklypų savininkais.
2.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų nuostatose nėra įtvirtinti tikslai ir funkcijos tarpininkauti žemės nuomos ir panaudos sandorių šalims sudarant sandorius ir vykdyti tokių sandorių teisėtumo priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
2.5. Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad turi būti siekiama nereikalingų ataskaitų, patikrinimų, duomenų ir informacijos reikalavimų panaikinimo.
2.6. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 87 punktas nustato, kad visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS. Įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos jis nepageidauja gauti išmokų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad NMA turi visas galimybes įgyvendinti savo funkcijas nereikalaujant sklypų planų ir valdymo teisę įrodančių dokumentų tuo atveju, kai nėra ginčo tarp žemės savininkų ir valdytojų pagal sutartį.
2.7. Pareiškėja vykdo intensyvią žemės ūkio veiklą, deklaruoti plotai naudojami nustatyta tvarka registruotos bandos ganymui, o raštiškas sutarčių sudarymas ne visada įmanomas dėl žemės savininkų senyvo amžiaus arba emigracijos. Tokių savininkų nenaudojami žemės sklypai per keletą metų apauga medžiais ir krūmais, yra apleidžiami. Todėl pareiškėjos veikla atitinka ne tik privatų, tačiau ir viešąjį interesą.
II
1. Atsakovė NMA pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 16-21), kuriame su skundu nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1.1. Nurodo, jog pareiškėja 2016 m. birželio 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. NMA, įvertinusi pateiktą paraišką nustatė, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 647,51 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti. Paraiškoje nebuvo įrodyta valdymo teisė į dalį deklaruoto ploto. Atsakovė pažymi, kad būdama įstaiga, administruojančia valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, skirdama išmokas pareiškėjams privalo užtikrinti, kad parama būtų skiriama teisėtai.
1.1.1. 2016 m. paraiškos administravimo metu kilus klausimui dėl galimo neteisėto (ar) neteisingo laukų deklaravimo, vadovaujantis Taisyklių 78 punktu, pareiškėjai 2016 m. lapkričio 20 d. buvo išsiųstas pranešimas „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, kuriame buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.
1.1.2. Pareiškėja, atsakydama į pranešimą, 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. vasario 3 d. pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad buvo pateikti ne visi 2016 m. paraiškoje deklaruoto ploto žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai. Pažeidimo plotas –12,93 ha.
1.1.3. NMA 2016 m. lapkričio 9 d. atliko 2016 m. paraiškos duomenų patikrą vietoje ir apie jos rezultatus pareiškėją informavo paštu 2016 m. lapkričio 16 d. pranešimu „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta patikros ataskaitos kopija. Atliekant patikrą buvo nustatyti laukai, kuriuose nesilaikoma buvo Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl pievų nušienavimo. Pažeidimo plotas – 3,33 ha. Vadovaujantis Taisyklių 11.2 papunkčiu, laikoma, kad dėl nustatyto žemės ūkio veiklos kriterijaus nesilaikymo minėtų laukų plotai yra neteisingai deklaruojami ir dėl to turi būti taikoma neteisingo deklaravimo sankcija.
1.1.4. Dėl 2016 m. paraiškoje nustatytų paramai netinkamų plotų nurodė, jog Įvertinus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC ) duomenis, patikros rezultatus bei nepateiktų nuosavybės valdymo dokumentų informaciją, nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas yra 16,98 ha (3,30 ha (rastos pievos nenušienavimas iki Taisyklių 8.1 punkte nustatytų terminų) + 0,72 ha (paramai netinkamas bl3, bl9 plotas) + 12,93 ha (nepateikti nuosavybės valdymo dokumentai)). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad parama jau buvo išmokėta, susidarė 647,51 Eur grąžintina suma pagal priemonę NATZ. Išmokėtos paramos susigrąžinimas už aukščiau išvardintus pažeidimus 2016 metų paraiškai vykdoma dalimis, taigi išsami informacija apie grąžintinų lėšų priežastis bei dalį sumos pareiškėjai jau buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. SP1-2230.
1.2. Pareiškėja skunde remiasi tuo, kad CK leidžia sandorius dėl žemės nuomos ir panaudos sudaryti žodine forma. Tačiau CK 6.546 straipsnio 1 dalis nurodo, jog „<...> Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė <...> “, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad CK leidžia žodine sutartimi nuomotis žemės sklypus iš fizinių asmenų.
Taisyklių 40 punktas aiškiai įtvirtina, kad pareiškėjai yra įsipareigoję pateikti, o ne savo nuožiūra sprendžia ar turi pateikti, ar neturi pateikti reikiamus dokumentus. Pareiškėja, pateikdama 2016 m. Paraišką, savo parašu patvirtino tai, kad yra susipažinusi su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis, tokiu būdu patvirtino, kad yra susipažinusi su visais reikalavimais gauti paramą, visais reikalavimų įvykdymo terminais ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą (ar) nustatytus pažeidimus.
1.3. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 20 d. buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 16 d. pranešimas „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, kuriuo buvo prašoma būtent pateikti žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, o ne informuoti, su kokiais žmonėmis pareiškėja žodžiu susitarė dėl žemės naudojimo. Taisyklių 4.20 papunktyje nustatyta, kad „Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas“. Neteisingo deklaravimo atvejais yra laikomi visi didesnio žemės ūkio paskirties žemės ploto deklaravimo atvejai, , kurie yra apibrėžti Taisyklių 7.13.4 papunktyje. Todėl NMA pagrįstai prašė pateikti prašomus dokumentus. Tačiau pati pareiškėja sutiko su tuo, kad nepateikė visų reikalingų dokumentų siekiant baigti vertinti 2016 m. paraišką. Pareiškėjos nuomone, NMA galėjo baigti vertinti paraiškas, nors pareiškėja nepateikė žemės valdymą patvirtinančių dokumentų, teigdama, kad tai žodinės sutartys, sudarytos su žemės savininkais. NMA, vadovaujantis protingumo principu nurodo, jog būtent pareiškėja privalėjo elgtis sąžiningai ir apdairiai ir pateikti žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus.
1.4. Teisės akto leidėjas, Žemės ūkio ministerija, Taisykles priėmė vadovaudamasi tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos institucijų reglamentais, nacionaliniais teisės aktais. Žemės ūkio ministerija nenumatė jokių kitokių galimybių pareiškėjams įrodyti žemės valdymo fakto, t. y. nebuvo numatyta galimybė pareiškėjams tiesiog pranešti NMA kad jokios sutartys nebus teikiamos, nes jos, neva, yra sudarytos žodžiu. Paaiškina, kad NMA negali netaikyti sankcijų pareiškėjai dėl jos įsitikinimo, kad neva ji buvo susitarusi su kitais asmenimis dėl žemės naudojimo, todėl jai turi būti netaikomos tam tikros Taisyklių nuostatos. Nurodo, jog jeigu nebūtų prievolės teikti žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų, Taisyklės iš esmės nebūtų reikalingos.
Žemesnės instancijos teismas
1.5 Pareiškėja, nesutikdama su NMA 2017 m. sprendimu Nr. SP1-2230, kuriuo nustatyta 7733,77 Eur grąžintina lėšų suma, kreipėsi į teismą. Teismas, išnagrinėjęs skundą jį atmetė, nurodydamas, jog pareiškėja ginčija išimtinai tik NMA poziciją dėl pareiškėjos pareigos pateikti visų paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę įrodančius dokumentus. Teismas akcentavo, kad pareiškėja neginčija ploto į kurį, atsakovės teigimu, neįrodyta valdymo teisė. Taip pat neginčija aplinkybės, kad pareiškėja nepateikė rašytinių dokumentų, patvirtinančių nurodytų KŽS laukų valdymo teisę. Tačiau pareiškėja teigia, kad rašytinių dokumentų valdymo teisei pagrįsti nereikia – pareiškėja juos valdo žodinių sutarčių su žemės sklypų savininkais pagrindu ir teigia, kad žodinius susitarimus leidžia aukštesni negu Taisyklės teisės aktai, t. y. CK, o taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys išmokų administravimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra ginčo KŽS laukų savininkė, todėl siekiant įrodyti jos turimą valdymo teisę privalėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.547 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties formą, 1 dalį, žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Tuo tarpu pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste teismas darė išvadą, kad žemės nuomos faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytine sutartimi. Nesutikdama su teismo sprendimu pareiškėja jį apskundė Lietuvos vyriausiajam teismui (toliau – ir LVAT). Bylos nagrinėjimas šiuo metu nebaigtas. Todėl pareiškėjos skundas dėl NMA sprendimo panaikinimo negali būti nagrinėjamas, kol nebus išspręsta minėta byla, kurioje nustatyti faktai turės reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. Ryšys tarp pareiškėjos skundo nagrinėjamoje byloje ir LVAT byloje, atsakovės teigimu, yra akivaizdus, ginčo argumentai yra analogiški apeliaciniame skunde pateiktiems.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
III
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėja 2016 m. birželio 6 d. kreipėsi į NMA su paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiška.
NMA priėmė sprendimą Nr. SP1-2230(11.212E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota grąžinti 7733,77 Eur dėl to, jog nebuvo įrodyta valdymo teisė į dalį 2016 m. paraiškoje deklaruoto turto.
2017 m. spalio 2 d. pareiškėja gavo NMA pranešimą apie dalį išskaičiuotų lėšų.
2. Nesutikdama su sprendimu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje eI-583-281/2018 netenkinti skundo. Pareiškėja šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-48-261/2020 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
3. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja gavo ginčijamo sprendimo išrašą (b. l. 8–10) ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. BRK 4038 „Dėl skolos susidarymo ir dalies išskaičiavimo“ (b. l. 6-7).
3.1. Ginčijamame sprendime (b. l. 22-27) nurodyta, pareiškėja 2016 m. paraiškoje deklaravo:
3.1.1. 85,37 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos;
3.1.2. 85,37 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“;
3.1.3. 19,09 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“;
3.1.4. 16,45 ha žemės ūkio naudmenų plotas už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ remiamą sritį „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje.
3.1.5. Sprendime nurodoma, jog grąžintinos lėšų sumos susidarė dėl to, jog neįrodytos buvo valdymo teisės į visą 2016 m. paraiškoje deklaruotą plotą. Pateiktais dokumentais neįrodyta teisė į 12,93 ha plotą. Taip pat nustatytų paraiškoje deklaruotų netinkamų paramai plotai (0,72 ha), kurie identifikuoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui atnaujinus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę. Sprendime taip pat nurodyta, jog patikrinimo metu nustatytas buvo Taisyklių 8.1 papunkčio pažeidimas, nustatantis, kad pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP) nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus: ne mažiau kaip vienas šienavimas – iki einamųjų metų liepos 1 dienos (skaitytinai); ne mažiau kaip vienas šienavimas laikotarpyje nuo einamųjų metų liepos 2 dienos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (skaitytina).
3.1.6. Sprendime, atsižvelgus į tai, kad deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. faktinio ploto, 2016 m. paraiškai taikomos sankcijos už viršdeklaravimą. Sprendime teigiama, kad išsami informacija apie grąžintinų lėšų susidarymo priežastis bei dalis grąžintinų lėšų sumos pateikta 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. SP1-2230. Todėl atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Taisyklių 84 punktu, 2016 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai ir susidarė 647,51 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA.
3.2. 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte (b. l. 6-7) NMA informavo, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Taip pat nurodė, jog pagal sprendimą apskaičiuota dalis (647,49 Eur) skolos 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo išskaičiuota. Rašte nurodoma banko sąskaita, į kurią būtina pervesti skolos dalį, terminas, per kurį tai būtina padaryti, bei skolos negrąžinimo atveju mokėtinos palūkanos.
IV
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biotelus“ skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 3.1 punktą).
2. Šioje administracinėje byloje skundžiamas sprendimas yra Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo Nr. SP1-2230(11.212E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (žr. šio sprendimo III skyriaus 1 punkto antrą pastraipą) loginė tąsa. Paminėtina, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo Nr. SP1-2230(11.212E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas, įvertintas ir patvirtintas įsiteisėjusiuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje eI-583-281/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-48-261/2020. Taigi, sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodomais argumentais (žr. šio teismo sprendimo II skyrių), kad šioje administracinėje byloje pagrindiniai pareiškėjos argumentai iš esmės yra tapatūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje adm. byloje Nr. eA-48-261/2020 vertintiems pareiškėjos argumentams (ypač dėl žodinių sandorių ne-/galimumo). Taigi, pareiškėja savo skunde teismui nepagrindė skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nepateikė argumentų, kodėl atsakovė netinkamai taikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 84 punktą (2016 m. kovo 30 d. redakcija), kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas; už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus). Todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biotelus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.