- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- eI-583-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03391-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska, Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Biotelus“
- Advokatai
- Vilius Martišius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biotelus“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Biotelus“ 2017-10-06 teismui pateikė skundą, kurį 2017-10-25 patikslino, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Žemės ūkio paramos departamento sprendimą Nr. SP1-2230(11.212E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ toje dalyje, kurioje skolos priskaičiavimas grindžiamas valdymo teisę įrodančių dokumentų nepateikimo faktu; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros įvykdytą 1 212,36 Eur išskaičiavimą, apie kurį UAB „Biotelus“ pranešta 2017-10-02.
Paaiškino, kad pareiškėja 2016-06-06 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011946223-1 (toliau – ir Paraiška), kuri buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pažymėjo, kad 2016-11-20 pranešimu Nr. 1354369 NMA pareikalavo pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę įrodančius dokumentus, tačiau pareiškėja dalies deklaruotų sklypų valdymo teisėtumą pagrindžiančių dokumentų pateikti negalėjo, nes valdymo teisė buvo įgyta žodinių sutarčių su žemės sklypų savininkais pagrindu. NMA Žemės ūkio paramos departamentas, argumentuodamas, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruoto ploto, ginčijamu sprendimu Nr. SP1-223(11.212E) įpareigojo pareiškėją grąžinti 7 733,77 Eur, o 2017-10-02 pranešimu informavo pareiškėją, kad dalis skolos (1 213,36 Eur) jau išskaičiuota iš UAB „Biotelus“ anksčiau priskaičiuotų lėšų.
Pareiškėjos teigimu, ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes teisę sudaryti žodinius sandorius dėl nuomos ir panaudos leidžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, turintis aukštesnę galią už poįstatyminius teisės aktus, be to, Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose išmokų administravimą, taip pat nėra reikalavimo sudaryti rašytines žemės nuomos ir panaudos sutartis. Teigia, kad Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms nepriskirta kompetencija atlikti žemės nuomos ir panaudos sandorių teisėtumo kontrolės. Nurodo, kad dėl Paraiškoje deklaruotos ir žodinių sutarčių pagrindu valdomos žemės nėra kilusių jokių ginčų nei su žemės sklypų savininkais, nei su besiribojančių sklypų savininkais. Tuo tarpu NMA turi visas galimybes atlikti savo funkcijas nereikalaudama sklypų planų ir valdymo teisę įrodančių dokumentų tuo atveju, kai nėra ginčo tarp žemės savininkų ir valdytojų pagal sutartį. Pažymėjo, kad pareiškėja vykdo intensyvią žemės ūkio veiklą, deklaruoti plotai naudojami nustatyta tvarka registruotos bandos ganymui, o raštiškas sutarčių sudarymas ne visada įmanomas dėl žemės savininkų senyvo amžiaus arba emigracijos.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, todėl skirdama išmokas pareiškėjams turi užtikrinti, jog parama yra skiriama teisėtai. Pareiškėjos Paraiškos administravimo metu kilus klausimui dėl galimai neteisėto deklaravimo, pareiškėjai išsiųstas pranešimas pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėja, atsakydama į gautą pranešimą, pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad pareiškėja pateikė ne viso Paraiškoje deklaruoto ploto žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, t. y. pateiktais dokumentais neįrodyta valdymo teisė 12,93 ha laukų plotų dalis. Atlikus patikrą vietoje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 bei KŽS (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, nenušienautos pievos. Įvertinus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, patikros vietoje rezultatus bei nepateiktų nuosavybės valdymo dokumentų informaciją, nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas yra 16,98 ha (3,30 ha (rastos pievos nenušienavimas iki Taisyklių 8.1 punkte nustatytų terminų) + 0,72 ha (paramai netinkamas bl3, bl9 plotas) + 12,93 ha (nepateikti nuosavybės valdymo dokumentai)). Dėl neteisingai deklaruotų duomenų pareiškėjai pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija.
Kadangi Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir išmokos pagal priemonę buvo 85,37 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 68,39 ha (85,37 ha – 16,98 ha), todėl Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 16,98 ha, t. y. 24,83 proc. Kadangi Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha., pareiškėjai pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmoka pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, sumažinamos 1,5 skirtumo dalimi – už 25,47 ha (16,98 ha x 1,5). Be to, 2015 m. paraiškoje deklaruotas faktinis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas pagal AGRO priemonės veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 19,11 ha, o 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas pagal šią AGRO priemonės veiklą – 19,69 ha, taigi, KŽS (duomenys neskelbtini) esantis Nr. 2 laukas padidėjo 0,60 ha. Atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėjai įsipareigoja įsipareigojimų laikotarpiu veiklą vykdyti tame pačiame paramos paraiškoje nurodytame plote, už 2016 m. nustatytą tinkamą 18,98 ha plotą (deklaruotas 19,69 ha – 0,60 ha (netinkamas deklaruoti plotas pagal Priemonę) – 0,11 ha (paramai netinkamas bl3, bl9 plotas)), susidariusį 71,70 Eur skirtumą Pareiškėja turi gražinti NMA. Atsižvelgiant į tai, kad parama pagal 2016 m. Paraišką pareiškėjai jau buvo išmokėta, susidarė bendra 7 733,77 Eur grąžintina išmokų suma, kurią Pareiškėja privalo grąžinti NMA.
Vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, atsakovė pažymėjo, kad Taisyklių 40 punktas aiškiai įtvirtina, kad pareiškėjai yra įsipareigoję pateikti reikiamus dokumentus. Pareiškėja, pateikdama 2016 m. Paraišką, savo parašu patvirtino tai, kad yra susipažinusi su Taisyklėmis, tokiu būdu patvirtino, kad yra susipažinusi su visais reikalavimais gauti paramą, jų įvykdymo terminais ir galimomis sankcijomis. Pareiškėja pateikė sutartį dėl žemės sklypo nuomos, kuri buvo sudaryta tik su vienu iš bendrasavininkų. Pati pareiškėja sutinka su tuo, kad nepateikė visų reikalingų dokumentų siekiant baigti vertinti 2016 m. Paraišką, tačiau atsakovės teigimu, pareiškėja, turi elgtis apdairiai, sąžiningai bei rūpestingai ir pateikti žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nenumatė jokių kitokių galimybių pareiškėjams įrodyti žemės valdymo fakto, t. y. nebuvo numatyta galimybė tiesiog pranešti, kad jokios sutartys nebus teikiamos, nes jos neva sudarytos žodžiu. Šiuo atveju NMA, be kita ko, vadovaujasi ir lygiateisiškumo principu, pagal kurį įstatymui visi asmenys lygūs.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja UAB „Biotelus“ 2016-06-06 pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011946223-1, kurioje deklaravo : 1) 85,37 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 85,37 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių; 3) 19,09 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“.
NMA 2017-08-01 sprendimu Nr. SP1-2230(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ nustatė, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 7 733,77 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA.
NMA 2017-09-29 raštu Nr. BR6-10394 informavo pareiškėją, kad dalis (1 213,36 Eur) pareiškėjos skolos buvo išskaičiuota 2017-08-31 ir 2017-09-12, likusią skolos dalį, t. y. 6 372,17 Eur, ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas paprašė pervesti į NMA banko sąskaitą.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento sprendimo dalyje dėl valdymo teisę įrodančių dokumentų nepateikimo bei Nacionalinės mokėjimo agentūros įvykdyto skolos išskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Konkretizuojant skundo nagrinėjimo ribas teismas pažymi, kad pareiškėja ginčija išimtinai tik NMA poziciją dėl pareiškėjos pareigos pateikti visų Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo teisę įrodančius dokumentus. Teigia, kad dalį deklaruotų laukų valdo žodinių susitarimų pagrindu. Tuo tarpu atsakovės teigimu, nepateikus dokumentų patvirtinančių pareiškėjos valdymo teisę, 12,93 ha laukų plotų dalis pripažinta neteisingai deklaruota, dėl to pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija. Taigi teismas analizuos ar pareiškėja privalo pateikti rašytinės formos valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus, taip pat ar tokių dokumentų nepateikimas yra pagrindas traktuoti žemės plotus kaip neteisingai deklaruotus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-03-31), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-01 įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir MPŪV taisyklės) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-03 įsakymu Nr. 3D-254 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-02-10 įsakymo Nr. 3D-237 redakcija) (toliau – ir AGRO taisyklės).
NMA kompetencija, vertinant Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, įtvirtinta Administravimo ir kontrolės taisyklių 100 punkte, pagal kurį, už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA.
NMA, pagal Administravimo ir kontrolės taisyklių 68.16 punktą įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą, pareikalauja pareiškėjo pateikti visų plotų, kurių pareiškėjas nedeklaravo praėjusiais metais, žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus. Pareiškėjui nepateikus atsakymo į išsiųstą pranešimą dėl duomenų patikslinimo, Agentūra siunčia pranešimą dėl duomenų patikslinimo praėjusiais metais šį plotą deklaravusiam pareiškėjui, prašydama paaiškinti plotų sumažinimo priežastis. Pareiškėjui, įrodžiusiam, kad plotas nebuvo sumažintas siekiant sukurti sąlygas kitam pareiškėjui gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir (arba) išmoka jaunajam ūkininkui mokama.
Vadovaujantis Administravimo ir kontrolės taisyklių 78 punktu, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo <...> bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, <...>. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę <...>, išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. Pagal Administravimo ir kontrolės taisyklių 4.20 punktą, neteisingas deklaravimas, tai žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.
Pagal Taisyklių 4.22 papunktį, pagrindinė tiesioginė išmoka – tai išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Taigi išmoka už tuos plotus, kurie nėra tinkamai deklaruoti ir neatitinka paramos teikimo reikalavimų, negali būti skiriama. Laikoma, kad yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla (nepateikiama žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų) (Taisyklių 7.13.4. punktas).
Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja UAB „Biotelus“ 2016-06-06 pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1011946223-1, kurioje deklaravo iš viso 50 kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) tiesioginėms išmokoms ir paramai gauti, nurodė, kad į dalį KŽS yra įgijusi valdymo teisę privačios žemės nuomos pagrindu, kitus KŽS naudoja kitais pagrindais. Paraiškoje bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos iš išmokos pagal priemonę MPŪV buvo 85,37 ha. Ginčijamu NMA Žemės ūkio paramos departamento sprendimu Nr. SP1-2230(11.212E) nustatyta, kad pareiškėja žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui, t. y. pateiktais dokumentais neįrodė valdymo teisės į: KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalį (0,83 ha), KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 3, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 5, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. dalį (2,41 ha), KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, iš viso valdymo teisė neįrodyta į 12,93 ha plotą. Teismas akcentuoja, kad pareiškėja neginčija ploto į kurį, atsakovės teigimu, neįrodyta valdymo teisė. Taip pat neginčija aplinkybės, kad pareiškėja iš tiesų nepateikė rašytinių dokumentų, patvirtinančių nurodytų KŽS laukų valdymo teisę. Tačiau pareiškėja teigia, kad rašytinių dokumentų valdymo teisei pagrįsti nereikia – pareiškėja juos valdo žodinių sutarčių su žemės sklypų savininkais pagrindu ir teigia, kad žodinius susitarimus leidžia aukštesni negu Taisyklės teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys išmokų administravimą.
Nors pareiškėja teigia, kad ginčo žemės sklypų plotų valdymo teisę įgijo žodinių susitarimų pagrindu, šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos vertinant ginčijamo NMA sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra ginčo KŽS laukų savininkė, todėl siekiant įrodyti jos turimą valdymo teisę privalėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.547 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties formą, 1 dalį, žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Tuo tarpu pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Nurodytų teisės aktų nuostatų kontekste teismas daro išvadą, kad žemės nuomos faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytine sutartimi. Pagal 2016-06-06 paraiškos turinį matyti, kad pareiškėja nurodė, jog KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr.1 ir Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2 ir Nr. 3, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 5, valdo privačios žemės nuomos pagrindais, todėl privalėjo pateikti tokią valdymo teisę pagrindžiančius rašytinius dokumentus. To nepadarius, NMA pagrįstai padarė išvadą dėl valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų nepateikimo nurodytų sklypų valdymo teisei pagrįsti.
Pagal paraiškos duomenis nustatyta, kad kitus ginčo laukus, t. y. KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalį (0,83 ha) ir KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. dalį (2,41 ha), pareiškėja teigia valdanti kitais pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis, kadangi be jų nėra aiški konkreti žemės sklypo vieta ir nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 2 dalį, 6.478 straipsnį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Teismas pažymi, kad pareiškėja paraišką pateikė 2016-06-06, tuo tarpu ginčijamas NMA sprendimas dėl sankcijų taikymo priimtas 2017-08-01, taigi nuo paraiškos pateikimo dienos jau praėjus daugiau nei vienų metų laikui. Pažymėtina, kad per šį laikotarpį pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl nurodytų KŽS sklypų laukų naudojimo panaudos sutarčių pagrindais, taip pat nepateikė bendraturčių rašytinių sutikimų, kaip to reikalauja Administravimo ir kontrolės taisyklių 90.1 punktas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė, kad nurodytus dokumentus ji būtų pateikęs atsakovui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė savo valdymo teisės į ginčo KŽS laukus.
Teismui konstatavus, kad pareiškėja deklaruoto ploto, t. y. 12,93 ha, valdymo fakto nepagrindė jokiais dokumentiniais įrodymais, darytina išvada, kad NMA pagrįstai bei teisėtai šį plotą traktavo kaip neteisingai deklaruotą plotą. Neteisingas deklaravimas šiuo atveju pasireiškė didesniu naudmenų, nei pareiškėja valdo, ploto deklaravimu. Aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo teisėtos valdymo teisės į KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 dalį (0,83 ha), KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 3, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 5, KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. dalį (2,41 ha), KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 2 patvirtinančių dokumentų, reiškia, kad pareiškėja deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu teisėtai valdė, todėl parama už šiuose laukuose nors ir faktiškai vykdytą veiklą jai negalėjo būti skiriama. Byloje ginčo dėl grąžintinų lėšų sumos apskaičiavimo matematinio teisingumo nėra. Kadangi pareiškėja nepagrindė dalies, t. y. 12,93 ha, savo 2016-06-06 paraiškoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto valdymo teisių, darytina išvada, kad NMA pagrįstai taikė pareiškėjai 2014-03-11 Komisijos deleguoto Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnyje numatytą sankciją, vertinant neteisingo deklaravimo pažeidimą, nepateikus valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų, kartu su kitais ginčijamu sprendimu konstatuotais netinkamo deklaravimo pažeidimais.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2017-08-01 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio paramos departamento sprendimas Nr. SP1-2230(11.212E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ toje dalyje, kurioje skolos priskaičiavimas grindžiamas valdymo teisę įrodančių dokumentų nepateikimo faktu, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjai sankcija pritaikyta pagrįstai, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros įvykdytą 1 212,36 Eur išskaičiavimą, apie kurį UAB „Biotelus“ pranešta 2017-10-02. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą
Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą siekiant ištirti, ar Administravimo ir kontrolės taisyklių redakcijos, galiojusios 2016 metais, 78 p., taip pat Administravimo ir kontrolės taisyklių redakcijos, galiojusios skundžiamo byloje sprendimo priėmimo metu, 89.1, 89.2, 72.1.3 punktuose numatyti reikalavimai pateikti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.
Nagrinėjant ginčo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų Taisyklių 78 p. nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biotelus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.