- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- A15.-615-983/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pažeidėjas
- I. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
vertėjaujant Olgai Voronovič,
dalyvaujant transporto priemonės savininkui S. P.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d., 424 str. 2 d., 426 str. 5 d., 417 str. 8 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio nusižengimo protokolas I. P. surašytas už tai, kad jis 2018 m. vasario 14 d., 5.51 val., Valstiečių g., Žukiškių k., Trakų r. sav., vairavo transporto priemonę (automobilį) Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam aiškiai išreikštam ANK 426 str. 6 d. nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę buvo neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, tokiais veiksmais I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 14, 16, 127, 226, 227 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 str. 2 d., 424 str. 2 d., 426 str. 5 d., 417 str. 8 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo protokole savo kaltę ir raštiniame paaiškinime dėl administracinių nusižengimų pripažino visiškai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi ir 630 straipsnio 2 dalimi, nutaria administracinio nusižengimo bylą nagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, įrodyta 2018-02-28 administracinio nusižengimo protokolu, Vilniaus AVPK Trakų r. PK pažyma apie registruotą įvykį, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, S. P., S. Š., I. P. rašytiniais paaiškinimais, vaizdo įrašu, kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad atsakomybėn traukiamo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tame pačiame ANK kodekso straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 str. nustatytas terminas (ANK 36 str. 12 p., 40 str.), taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad pažeidėjas per paskutinius 5 metus 6 kartus baustas už KET pažeidimus, iš jų 5 kartus KET pažeidimus padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kas rodo, kad pažeidėjas teigiamų išvadų nedaro ir toliau pažeidinėja įstatymus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes I. P. skiriamos ANK 415 str. 2 d., 424 str. 2 d., 426 str. 5 d., 417 str. 8 d. sankcijose numatytos didesnės nei vidurkio dydžio baudos.
Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, už šiuos administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintos sąlygos (perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ir kt.).
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo matu nustatytas aplinkybes pažymi, kad tas faktas, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nėra besąlygiškas pagrindas pažeidimo padarymo įrankio nekonfiskuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).
Iš byloje esančios 2017-11-03 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pažeidėjo tėvui S. P., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus jo automobilį paėmė savavališkai, kol jis miegojo, neturėdamas nei automobilio dokumentų, nei raktų nuo automobilio, o išlauždamas automobilio užvedimo spynelę. Teigė, kad jis prabudęs ir neradęs automobilio, pranešė policijai apie automobilio vagystę, tačiau jam buvo pasakyta, kad jo sūnus vairuodamas jo automobilį padarė avariją ir automobilis yra saugojimo aikštelėje. Nurodė, kad tai jau ne pirmas kartas kai jo sūnus paima jo automobilius be leidimo, kadangi ankstesnius pažeidimus I. P. taip pat padarė vairuodamas jam priklausančius automobilius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudojo daiktą, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas. Šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją.
Taigi, sprendžiant klausimą dėl straipsnio, pagal kurį kvalifikuotas pažeidimas, sankcijoje numatyto daikto, buvusio pažeidimo padarymo įrankiu ir nesančio pažeidėjo nuosavybe, konfiskavimo, yra būtina išsiaiškinti ar šis daiktas buvo valdomas teisėtai. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra įrodyta, jog automobilio teisėtas valdytojas S. P. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių savo valdomam turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Priešingai, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, matyti, kad pažeidėjas I. P. per paskutinius 5 metus 6 kartus baustas už KET pažeidimus, iš jų 5 kartus KET pažeidimus padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, ir kaip patvirtino S. P., visus šiuos pažeidimus jo sūnus padarė vairuodamas jo automobilius, tačiau S. P. nesiėmė pakankamų saugumo priemonių, kad automobilis jo sūnui I. P. būtų neprieinamas. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, jog, S. P., būdamas automobilio – padidinto pavojaus šaltinio teisėtu valdytoju, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir pareigingas, todėl jis taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakingas už nustatyto teisės pažeidimo padarymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-745-290/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-640-397/2013). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes I. P. skiriamas ANK 424 str. 2 d., 426 str. 5 d., sankcijose numatytas transporto priemonės konfiskavimas; paskyrus nuobaudas už kiekvieną padarytą teisės pažeidimą atskirai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. skiriama administracinė nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų teisės pažeidimų, tai yra ANK 426 str. 5 d., ribose su transporto priemonės konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str., 4 str. 1 d. 1 p., 5 str. 2 d., ANK 424 str. 4 d., 614 str. 1 d. 1 p., 630 str. 2 d., 635 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 2 d., ir skirti 38 Eur baudą.
I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2 d., ir skirti 400 Eur baudą su transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 5 d., ir skirti 1350 Eur baudą su transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d., ir skirti 11 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d., skirti I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) galutinę nuobaudą – 1350 Eur baudą. su transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 18078864271 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.