- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2-492-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00021-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ ieškinį atsakovams Infrastruktūros plėtros departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Henrivita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltik Sport“ dėl viešojo pirkimo sutarties modifikavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Nodama“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti ieškovės ir atsakovų Infrastruktūros plėtros departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Infrastruktūros plėtros departamentas), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Henrivita“ ir UAB „Baltik Sport“ 2016 m. liepos 5 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 16S-23(5.6) bendrosios dalies 10.2.2 papunktį, jį išdėstant taip: „10.2.2. Sutarties 10.2.1 punkte nurodytu laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 5 procentai (jeigu sutarties Specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo Sutarties specialiojoje dalyje nurodytos Sutarties kainos be PVM.“; kitus sutarties punktus palikti galioti tiek, kiek neprieštarauja šiam punktui.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kai bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti 3 mėnesių termino, nustatyto Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019, skaičiavimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 įpareigojo ją ir jos partneres atsakoves UAB „Henrivita“ ir UAB „Baltik Sport“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakovui Infrastruktūros plėtros departamentui galiojantį draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą, kuris atitiktų 2016 m. liepos 5 d. sudarytos statybos rangos sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu rangovės nevykdys garantinių įsipareigojimų. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei ir jos partnerėms per teismo nustatytą terminą neįvykdžius minėto įpareigojimo, jos privalo solidariai mokėti 75 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną iki tol, kai įpareigojimas bus įvykdytas. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai ir jos jungtinės veiklos partnerėms būtų skaičiuojamos baudos, nors nebaigus nagrinėti šios bylos nėra aišku, kokia turi būti draudimo suma. Tokia situacija neatitinka protingumo principo, ieškovė ir jos partnerės dėl to patirtų nuostolių, sprendimo vykdymas netektų prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.
5. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba prarastų prasmę. Tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 būtų pradėtas vykdyti anksčiau, nei bus priimtas sprendimas šioje byloje, ieškovei būtų taikoma teisinė atsakomybė už prievolės, kurios modifikavimo klausimas neišspręstas, nevykdymą. Šioje civilinėje byloje priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, jos prievolė pateikti laidavimo raštą būtų pakeista, tačiau nepaisant to, nebūtų pagrindo jos atžvilgiu netaikyti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime nurodytų netesybų.
7. Teismas pažymėjo, kad, ieškovės teigimu, atsakovas Infrastruktūros plėtros departamentas yra sulaikęs ir nesumokėjęs ieškovei ir kitoms atsakovėms 40 554,65 Eur. Tokio dydžio prievolės įvykdymo užtikrinimas turi būti pateiktas atsakovui pagal šiuo metu galiojančias sutarties sąlygas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų atsakovo ir (ar) viešojo intereso, kadangi jungtinės veiklos partnerių garantinių įsipareigojimų vykdymas yra užtikrintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovas Infrastruktūros plėtros departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas be pagrindo sustabdė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi. Teismo sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas tik CPK nustatytais atvejais, kai yra paduodamas kasacinis skundas (CPK 363 straipsnis) ar yra atnaujinamas procesas (CPK 372 straipsnis).
8.2. Įsiteisėjus teismo sprendimui prasideda teismo sprendimo vykdymo stadija. Ieškovė gali bandyti daryti įtaką teismo sprendimo vykdymui tik pasinaudodama specialiais šioje proceso stadijoje taikomais institutais, pavyzdžiui, prašydama pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, susitardama su kita šalimi dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
8.3. Pareiškusi ieškinį šioje byloje ieškovė iš esmės prašo pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nustatyti kitokią šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nei buvo nustatyta minėtame sprendime. Teismas įpareigojo ieškovę ir jos partneres pateikti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimą, kuris privalo atitikti šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nustatytus reikalavimus. Ieškinys, kuriuo ieškovė prašo peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, yra nepagrįstas ir atmestinas.
8.4. Sulaikyta pinigų suma yra reikalinga tam, kad būtų užtikrintas laidavimo pateikimas. Ši suma negali būti panaudoti garantinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti.
8.5. Ieškovės jungtinės veiklos partnerė atsakovė UAB „Baltic Sport“ dar iki Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 priėmimo buvo pareiškusi analogišką kaip šioje byloje ieškinį, tačiau vėliau byla buvo nutraukta atsakovei jo atsisakius. Minėtoje byloje teismas siūlė ieškovei tapti bendraieške, tačiau ieškovė šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Ieškovei ir jos partnerėms tenka visos iš to kylančios pasekmės.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė neprašo panaikinti ar pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Minėtame sprendime nurodyta, kad jungtinės veiklos partnerės privalo pateikti garantinio laikotarpio draudimo laidavimo raštą, atitinkantį statybos rangos sutarties sąlygas, tačiau jame nėra nurodyta konkreti draudimo suma. Modifikavus sutarties sąlygas, ieškovė turės pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą tokiai sumai, kuri bus nurodyta aktualioje sutarties redakcijoje.
9.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė ir jos partnerės, nepriklausomai nuo šios bylos baigties, patirtų nuostolių. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas Infrastruktūros plėtros departamentas nepatirs jokių neigimų padarinių. Netenkinus ieškovės reikalavimų bus atnaujintas įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyto termino skaičiavimas ir ieškovė su partnerėms turės pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą.
10. Atsakovė UAB „Baltik Sport“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes tai vienintelė priemonė, kurios dėka gali būti užtikrintas ieškovės pareikštų reikalavimų įgyvendinimas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, net ir patenkinus ieškinį, nebūtų įmanoma pašalinti teisinių pasekmių, kilusių vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.
10.2. Iš statybos rangos sutarties sąlygų yra akivaizdu, kad sulaikyta pinigų suma yra skirta garantinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti tuo atveju, jeigu nebus pateiktas draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios (viena kitą papildančios), todėl nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendime nustatyto 3 mėnesių termino, per kurį ieškovė ir jos partnerės buvo įpareigotos pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą, skaičiavimą. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ir prarastų prasmę – nors priėmus šioje byloje ieškovei palankų teismo sprendimą jos vykdytina prievolė pakistų, teisinių pasekmių, atsiradusių vykdant pirmiau minėtą įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, nebūtų galima pašalinti. Taigi, teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovas Infrastruktūros plėtros departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė siekia nesilaikydama CPK nuostatų sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, o ieškinyje pareiškusi reikalavimą modifikuoti sutartį ji siekia pakeisti minėto įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį. Atsakovo teigimu, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Kaip minėta, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar ieškinyje nėra aiškių prieštaringumų ir (ar) kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašomo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taigi, teismas gali pripažinti ieškinį preliminariai nepagrįstu tuo atveju, jeigu nenagrinėdamas pareikštų reikalavimų iš esmės, bet tik preliminariai juos įvertinęs, nustato aplinkybių, dėl kurių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai negalės būti patenkinti.
15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016 m. gegužės 9 d. ieškovė, atsakovė UAB „Henrivita“ ir atsakovė UAB „Baltik sport“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė bendrai dalyvauti atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento vykdytame sporto paskirties inžinerinio statinio statybos darbų viešajame pirkime. Šalys susitarė, kad ieškovė bus vedančiąja partnere, taip pat nustatė, kad ji bus atsakinga už visų draudimų, garantijų ir laidavimų gavimą. 2016 m. liepos 5 d. atsakovas Infrastruktūros plėtros departamentas ir jungtinės veiklos sutarties dalyvės (partnerės) sudarė statybos rangos sutartį, kuria partnerės įsipareigojo atlikti sporto paskirties inžinerinio statinio (sporto aikštyno) statybos darbus. Pagal statybos rangos sutarties bendrosios dalies 10.2 papunktį, partnerės įsipareigojo pateikti atsakovui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, kuriuo būtų užtikrintas atitinkamos sumos sumokėjimas statinio naudotojui, jeigu jos nevykdys (negalės vykdyti dėl bankroto, likvidavimo ir kt.) garantinių įsipareigojimų. Aptariamoje sutarties sąlygoje nurodyta, kad laidavimo raštas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 dienas, skaičiuojant nuo visų atliktų darbų perdavimo užsakovui dienos (galutinio atliktų darbų akto pasirašymo dienos) ir kad laidavimo raštu užtikrinama suma privalo būti ne mažesnė kaip 10 proc. (jeigu sutarties specialiojoje dalyje nenurodyta didesnė suma) nuo sutarties specialiojoje dalyje nurodytos sutarties kainos su pridėtinės vertės mokesčiu.
16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir jos partnerės atliko statybos rangos sutartyje aptartus statybos darbus ir pastatė joje nurodytą sporto paskirties inžinerinį statinį. Tačiau ieškovė statybos rangos sutartyje nustatyta tvarka nepateikė atsakovui Infrastruktūros plėtros departamentui draudimo bendrovės išduoto galiojančio laidavimo rašto. Ieškovė informavo pastarąjį atsakovą, kad negali įvykdyti šio įsipareigojimo, kadangi dėl jai iškeltos restruktūrizavimo bylos visos draudimo bendrovės atsisako išduoti laidavimo raštą, o vėliau kreipėsi į teismą, prašydama modifikuoti jungtinės veiklos sutarties sąlygas, kuriose nurodyta, kad ji yra vedančioji partnerė (ieškovė prašė nurodyti kaip vedančiąją partnerę atsakovę UAB „Baltik Sport“ arba, teismui netenkinus šio reikalavimo, atsakovę UAB „Henrivita“). Savo ruožtu atsakovas Infrastruktūros plėtros departamentas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę bei atsakoves UAB „Henrivita“ ir UAB „Nodama“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti statybos rangos sutarties sąlygas ir pateikti atsakovui draudimo bendrovės išduotą galiojantį laidavimo raštą, atitinkantį statybos rangos sutarties bendrosios dalies 10.2.2–10.2.5 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Atsakovas taip pat prašė teismo, jo kontrahentėms laiku neįvykdžius prievolės, skirti joms solidariai 75 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pirmiau minėtą bylą, 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2521-653/2019 netenkino ieškovės reikalavimų dėl sutarties sąlygų modifikavimo ir patenkino atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento priešieškinį dėl įpareigojimo pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės argumentą, kad vien tik dėl jos pasikeitusio teisinio statuso ji negali gauti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo rašto. Teismas nurodė, kad nei ieškovė, nei jos partnerės neįrodė visiškai neturinčios galimybės gauti tokį laidavimo raštą, jos nepateikė įrodymų, kad gavusios draudimo kompanijų atsisakymą suteikti paslaugas, apskundė šiuos atsisakymus įstatyme nustatyta tvarka, jei iš tikrųjų joms buvo atsisakyta suteikti tokias paslaugas, nepaneigė, kad galėjo gauti užtikrinimo raštą prievoles vykdydamos geranoriškai, o ne spręsdamos ginčą teismine tvarka, taip pat nepaneigė, kad galėtų gauti laidavimo raštą pasibaigus šiam teisminiam ginčui (viena iš draudimo bendrovių atsisakė pateikti pasiūlymą galimai tik dėl to, kad tarp šalių vyksta teisminiai ginčai). Teismas pažymėjo, kad padidėjusi laidavimo rašto gavimo kaina neatleidžia ieškovės ir jos partnerių nuo savo rizika prisiimtos sutartinės prievolės įvykdymo, taip pat atmetė ieškovės partnerių argumentus, kad reikalavimo pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą vykdymas joms būtų itin brangus, komplikuotų jų padėtį ir būtų praktiškai neįmanomas įgyvendinti, nurodydamas, kad tokie argumentai nėra susiję su statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl statybos rangos sutarties sąlygos, kurioje nurodyta, kad laidavimo raštu užtikrinama suma turi būti ne mažesnė nei 10 proc. nuo sutarties kainos su pridėtinės vertės mokesčiu, modifikavimo. Ieškovė siekia, kad pakeitus statybos rangos sutartį, laidavimo raštu užtikrinta suma būtų ne mažesnė nei 5 proc. sutarties kainos be pridėtinės vertės mokesčio. Grįsdama savo reikalavimus ieškovė nurodo, kad jai ir partnerėms tapo itin sudėtinga įvykdyti statybos rangos sutartyje nurodytą įpareigojimą pateikti laidavimo raštą, kadangi visos draudimo bendrovės dėl ieškovės pasikeitusio teisinio statuso (minėta, ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla) atsisako išduoti jai laidavimo raštą. Ieškovės teigimu, jos partnerės taip pat nurodo negalinčios gauti laidavimo raštą dėl per didelės reikalaujamos draudžiamos sumos. Ieškovė nurodo, kad pateikti draudimo bendrovių pasiūlymai yra neadekvatūs ir nepriimtini nei vienam protingam asmeniui.
19. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek nagrinėjamoje byloje reikšdama reikalavimą modifikuoti statybos rangos sutarties sąlygą, tiek ir minėtoje kitoje, jau išnagrinėtoje byloje, kurioje taip pat buvo keliamas klausimas dėl prievolės pateikti galiojantį draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą vykdymo, ieškovė ir (ar) jos partnerės išdėstė ir esmės tapačius argumentus, kad laidavimo raštas negali būti išduotas dėl ieškovei iškeltos restruktūrizavimo bylos, neadekvačiai brangių draudimo bendrovių pateiktų pasiūlymų, didelių prievolės įvykdymo sąnaudų, kurias patirtų ieškovė ir jos partnerės. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas šiuos argumentus, įsiteisėjusiame teismo sprendime jau konstatavo, kad jie nėra pagrįsti ar nėra įrodyti ir nusprendė, kad jie nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento priešieškinyje išdėstyto prašymo įpareigoti ieškovę ir jos partneres įvykdyti prievolę natūra (pateikti laidavimo raštą).
20. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovė minėtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, nors ir vadovavosi iš esmės analogiškais argumentais, kad reikalavimas pateikti draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą objektyviai negali būti įvykdytas, nes draudimo bendrovės atsisako bendradarbiauti su ieškove ir (ar) jos partnerėmis arba teikia neadekvačiai brangius pasiūlymus, nereiškė prašymo modifikuoti statybos rangos sutartį šioje byloje prašomu būdu. Nepaisant to, kad motyvuotas prašymas pakeisti sutartį turi būti teikiamas nedelsiant po to, kai atsiranda aplinkybės, dėl kurių sutarties vykdymas yra suvaržomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju reikalavimas dėl statybos rangos sutarties sąlygos, kurioje nustatyta laidavimo raštu užtikrinama suma, pakeitimo buvo pareikštas tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovė kartu su savo partnerėmis buvo įpareigota įvykdyti prievolę natūra.
21. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti prielaidą, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Tai reiškia, kad šiuo atveju neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, o tai savo ruožtu sudaro pagrindą vertinti, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Teismo vertinimu, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje situacijoje taip pat neatitiktų ir proporcingumo principo. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nevaržo asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, ar yra išlaikoma pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal statybos rangos sutarties sąlygas, laidavimo raštas atsakovui Infrastruktūros plėtros departamentui turėjo būti pateiktas per 5 dienas po visų statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų perdavimo. Iš byloje esančių duomenų, be kita ko, statinio pripažinimo baigtu statyti akto, ieškovės ir atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento raštų, matyti, kad ieškovės ir jos partnerių pareiga pateikti laidavimo raštą atsirado dar 2018 metais, kai buvo užbaigti statybos darbai. Vis dėlto ši prievolė iki šiol nėra įvykdyta ir atsakovui Infrastruktūros plėtros departamentui nėra pateiktas galiojantis draudimo bendrovės išduotas laidavimo raštas. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio ieškovę ir jos partneres pateikti atsakovui laidavimo raštą, ne tik ieškovei, tačiau ir reikalavimų dėl sutarties modifikavimo nepareiškusioms UAB „Baltik Sport“ ir UAB „Henrivita“, būtų sudaryta galimybė ir toliau nevykdyti sutartinės prievolės, kuri, kaip minėta, turėjo būti įvykdyta dar 2018 metais. Tokiu būdu dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingai nukentėtų atsakovo Infrastruktūros plėtros departamento interesai, o ieškovei ir kitoms atsakovėms būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, leidžiant joms ir toliau nevykdyti galiojančios ir vykdytinos sutartinės prievolės.
23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo sprendime nustatyto 3 mėnesių termino pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą skaičiavimą. Dėl šios priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
24. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išvada dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo yra padaryta tik preliminariai įvertinus byloje pareikštus reikalavimus ir neturi prejudicinės galios. Aplinkybė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pripažino ieškinį preliminariai nepagrįstu, pati savaime nereiškia, kad ieškovės reikalavimai negalės būti patenkinti teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.