- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- 2-1853-584/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jasaitienė
- Ieškovas
- L. G., R. G.
- Atsakovas
- H. D., E. A.
- Advokatai
- Valdas Venckūnas, Kristupas Ašmys, Aistė Žemaitienė
sekretoriaujant Daivai Masionienei, Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovei L. G., ieškovų atstovei advokatei Aistei Žemaitienei, atsakovui H. D. (vaizdo konferenciniu būdu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), jo atstovui advokatui Kristupui Ašmiui, atsakovo E. A. atstovui advokatui Valdui Venckūnui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G. ir R. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovams H. D., E. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo priteisti solidariai iš atsakovų po 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-6).
Ieškovai pateikė dublikus į atsakovų atsiliepimus, kuriais prašo ieškinį tenkinti (t. 2, b. l. 75-78, 93-97, 116-119, 137-140).
Ieškovų atstovė nurodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atsirasti, veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, faktai yra nustatyti baudžiamąja tvarka, teismo sprendimai yra įsiteisėję. Atsakovų teiginiai, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme sprendžiamas jų kalinimo teisėtumas, yra nepagrįsti, ieškovės atstovė tokių aplinkybių nenustatė. Atsakovų skundai patvirtina, kad bylos yra visai kitu pagrindu. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes kreiptasi per 3 metus po galutinės nutarties priėmimo, be to, ieškovė visą laiką jautė didelę baimę, kita vertus, jei teismas manytų, kad jis praleistas, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Ieškovė nurodė, kad nužudžius jos vyrą, buvo sugadintas jos gyvenimas, jos vaikas labai pergyvendavo dėl to, kad tėvas ne su jais. Tiesą apie tėvo nužudymą ji ruošėsi jam pasakyti tik suėjus jo pilnametystei. Ieškovas dėl tėvo neturėjimo įkrito į depresiją, negalėjo 5 metus mokytis, licėjų pabaigė vėliau, stojo mokytis į universitetą, tačiau dėl ligos mokėsi su pertraukomis. Ir dabar yra psichologų priežiūroje. Sūnus sužinojo apie tėvo žūtį iš interneto, ieškovė su sūnumi kalbėti apie tėvo žūtį pradėjo, tik kai sūnus buvo 19 metų. Sūnui trūko tėvo ir trūksta. Po vyro nužudymo, praėjus 8 metams išvyko iš Lietuvos, nes jai buvo nesaugu gyventi dėl atsakovo H. D., jautėsi sekama. Į kitą šalį (duomenys neskelbtini) pasitraukė dėl saugumo, nes H. D. net ir sėdėdamas kalėjime gali duoti nurodymus, todėl baimė ir dabar neišnykus. Ji daug dirbo, sunkiai vertėsi, sūnus daug laiko praleido vienas.
Ieškovė neturi vyro, jai padaryta dvasinė žala. Tai, kad tarp jų buvo nesugyvenimas, tai buvo laikina, jos vyras ieškojo pagalbos gydytis nuo narkotikų. O jos išėjimas iš namų su vaikais nereiškia, kad ji su juo skirsis, tai buvo tik rimtas įspėjimas R. G.. Tai, kad ji susigrąžino savo pavardę, tai (duomenys neskelbtini) jos pavardę „(duomenys neskelbtini)“ lengviau ištarti, o ji pavardę pasikeitė tik po 20 metų, tai dėl to nepadarė jokio nusikaltimo. Jos žala pasireiškia tuo, kad jos sūnus labai kenčia, galvoja, kad jos vyras būtų išsigydęs nuo narkotikų ir būtų pasveikęs, tuomet jos šeiminis gyvenimas būtų geresnis. Ji iki santuokos bendravo su R. G. 13 metų, vėliau jis atėjo pas ją su daiktais ir jie susituokė 1992 metais lapkričio mėnesį, iki jo dingimo atskirai gyveno apie mėnesį laiko.
Klaipėdos teisme žalos neprašė, nes nei teisėjas, nei tyrėjas jai nepaaiškino, neprašė nes nežinojo. Anksčiau neturėjo lėšų, be to laukė, kol teismas galutinai patvirtins, jog atsakovas H. D. yra jos vyro žudikas. Ji 1994 m. suprato, kad jos vyras nebegyvas, žinojo, kas jį nužudė, dalyvavo byloje vyrą pripažįstant mirusiu. Tardymo metu jai nebuvo išaiškinta, kad ji gali reikšti ieškinį. 2006-01-05 byloje buvo apklausta liudytoja, apklausos protokole yra parašyta, jog civilinį ieškinį pateiks vėliau ar teisminio nagrinėjimo metu, bet ji su teisėsauga reikalų neturėjo, todėl nesuprato, kad gali kreiptis dėl neturtinės žalos priteisimo toje pat byloje. Anksčiau ji nebuvo išprususi, todėl nežino, ką ten tyrėjas parašė, nes jos apklausa vyko apie 7 val. ir ji buvo pavargusi.
Ji spaudė R. G., kad jis su ja darytų verslą, todėl jis su ja nebūtų buvęs mafiozas. Jos gyvenime su R. G. buvo ir šviesių momentų, jis turėjo humoro jausmą, buvo švelnus vyras. Kodekse nėra suformuluota kiek turi trukti santuoka. Ieškovas R. G. (sūnus) neteko tėvo ir jo neturės. Sūnus niekada neapkabins savo tėvo, todėl jam augti be tėvo buvo sudėtinga, kiekvienas yra skirtingas.
Šalies argumentai
Atsakovai E. A. ir H. D. pateikė atsiliepimus, kuriais su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašo atmesti (t. 1, b. l. 75-78, 80-84).
Atsiliepimas
Atsakovas H. D. pateikė tripliką į ieškovų dublikus, kuriuo prašo ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir kitais atsiliepime bei triplike nurodytais pagrindais (t. 3, b. l. 6-12, 13-16).
Atsakovas H. D. ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovė 1994 metais žinojo, kad jos vyras nužudytas, ji dalyvavo jį paskelbiant mirusiu. 2006-01-05 apklausos protokole yra prašymas pripažinti nukentėjusiąja bei nurodymas, kad pateiks ieškinį. Ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, bet dėl nežinomų motyvų ieškinio nepareiškė, ta teise nepasinaudojo, todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas. Sūnus naudojosi internetu, todėl sužinojo anksčiau, apie tėvo žūtį ir galėjo pareikšti ieškinį, bet nepareiškė. Seniau galiojęs Civilinis kodeksas neturtinės žalos nenumatė, todėl reikia vertinti, kurį kodeksą taikyti. Teismų praktikoje Nr. 29 pasisakyta dėl žalos dydžio – ieškinys šioje byloje yra nerealiai didelis, atsakovo turtinė padėtis pablogėjusi, nes jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl 43 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Reikia atsižvelgti į ieškovės ekonominę situaciją, ji dirba, atsakovas nedirba, todėl tokio dydžio ieškinio negalima priteisti. Dėl senaties termino atnaujinimo ieškovė nurodė, kad ji bijojo H. D., tačiau ji pati nurodė, kad ėjo pas R. D. prašyti užtarimo, todėl praleidimo priežastis dėl baimės neįrodyta. Ieškovės nurodymas apie R. G. dosnumą, prabangų gyvenimą, susiję su noru pasipelnyti. Mano, kad ieškovės ir R. G. santykiai nebuvo artimi, tamprūs, nes šaudymas į jos tėvų duris paneigia šeiminius santykius.
R. G. buvo linkęs į narkotikus, ieškovės L. G. ir atsakovo H. D. meilė buvo susižavėjimas, pasidžiaugimas, nieko rimto. R. G. buvo donžuanas.
Atsiliepimas
Atsakovo E. A. atstovas nurodė, kad kyla abejonės dėl senaties. Šiandien išgirdo, kad ieškovė nuo 1994 m. žinojo apie savo vyro dingimą, yra dokumentas dėl teisių jai reikšti ieškinį baudžiamojoje byloje išaiškinimo. Mano, kad termino atnaujinti nėra pagrindo, nes nėra svarbių priežasčių. Ji kreipėsi dėl užtarimo pas atsakovo H. D. motiną, atsakovas H. D. suimtas nuo 2009 m., todėl negalėjo jokių veiksmų ieškovės atžvilgiu atlikti. Atsakovas E. A. ginčija nužudymo aplinkybes ir tos abejonės nėra pašalintos. R. G. pripažintas nusikalstamo susivienijimo atstovu, todėl ieškovės L. G. noras gauti neturtinę žalą, yra pasipelnymas. Ieškovė L. G. daugelį metų buvo R. G. meilužė, nes jis ir ieškovė L. G. buvo santuokoje, apsivedė dėl nėštumo, teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, kada sudaryta jos ir R. G. santuoka, tai rodo, kad ryšys nebuvo tvirtas. Prašo taikyti ieškinio senatį. Terminas prasidėjo 2004-2005 m., kai ieškovė L. G. nepasinaudojo savo teise reikšti ieškinį. Byloje reikia vadovautis 1964 m. Civiliniu kodeksu, kuris nenumatė neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė L. G. buvo sutuoktinė, tačiau vien tokio fakto neužtenka. Santuoka truko labai trumpai, jau gruodžio mėnesį šalys pradėjo gyventi atskirai, tuomet įvyko ginkluotas konfliktas, todėl po to bendro gyvenimo negalėjo būti, santuokos egzistavimo faktas nieko neįrodo, laiko, kad santuokiniai ryšiai truko labai trumpai. Laikytina, kad įvykus ginkluotam konfliktui, buvo pasibaigę iki R. G. žūties.
Iš medicininių dokumentų negalima priežastinio ryšio tarp ieškovo R. G. ligų ir to, kad ligos atsirado dėl jo tėvo netekimo. Ieškovė turėjo išvykti iš Lietuvos, bet daug lietuvių išvyko ir ji pati ruošėsi išvykti į Ameriką. Be to, ieškovei L. G. reikėjo rūpintis kitais vaikais, todėl geresnio atlygio ieškojimas išvykstant į užsienį, yra pagrįstas, dėl to ieškinio suma turėtų būti sumažinta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad: įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, atsakovas H. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu keturiolikai metų (dėl pasikėsinimo nužudyti R. G.), taip pat pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos (dėl R. G. nužudymo); atsakovas E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu keturiolikai metų (dėl R. G. nužudymo); nukentėjusiajai R. Z., kuri yra mirusiojo R. G. dukra, iš atsakovų H. D. ir E. A. solidariai priteista 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-30 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-202/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, nurodytose dalyse paliktas nepakeistas (įsiteisėjo).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-30 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-202/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, nurodytose dalyse palikti nepakeisti.
Ieškovė L. G. su R. G. susituokė 1992-11-26 (t. 1, b. l. 11). Jiems gyvenant santuokoje 1993-04-28 gimė ieškovės L. G. ir R. G. sūnus R. G. (t. 1, b. l. 10), kuris šioje byloje yra bendraieškovas R. G.. Kauno miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 1999-06-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-207/1999, R. G. (gim. 1957-10-16) paskelbė mirusiu (t. 1, b. l. 97). Ieškovė L. G. (Ganusauskienė) baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00016-05 dėl R. G. tyčinio nužudymo, policijos pareigūno 2006-01-05 nutarimu pripažinta nukentėjusiąja dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir moralinės (neturtinės) žalos (t. 1, b. l. 85). Ieškovas R. G. pateikė duomenis apie savo psichologinę būklę (t. 2, b. l. 122-136, 143-172).
Civiliniame procese nereikia įrodinėti prejudicinių faktų – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Atsakovai yra nuteisti dėl R. G. nužudymo, todėl dėl padaryto nusikaltimo iš jų turi būti priteista neturtinė žala.
Neturtinės žalos atlyginimas sietinas su asmens patirtais asmeninio pobūdžio išgyvenimais. Neturtinė žala yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, kuri suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Tai yra, asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Nors ieškovė L. G. (Ganusauskienė) 2006-01-05 baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00016-05 apklausta nukentėjusiąja ir parodė, kad civilinį ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus pateiks prijungimui prie baudžiamosios bylos tolimesnio tyrimo metu arba teisme, bylos teisminio nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 89), tačiau iš į civilinę bylą pateikto policijos pareigūno 2006-01-05 nutarimo, kuriuo ieškovė L. G. pripažinta nukentėjusiąja dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir moralinės (neturtinės) žalos (t. 1, b. l. 85) matyti, kad minėtu nutarimu ieškovei L. G. (Ganusauskienei) nebuvo išaiškinta teisė baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį ir ji nebuvo nutarimu pripažinta civiline ieškove (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 str. 1 d., 112 str. 1d., 2002-03-14 įstatymo redakcija ). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje teisės į ieškinį atsiradimo pradžia laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016, kuri galutiniu ir neskundžiamu sprendimu patvirtino žemesniųjų instancijų teismų priimtus sprendimus (Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-14 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-30 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-202/2015), kuriais atsakovai buvo pripažinti kaltais (atsakingais) dėl delikto - R. G. nužudymo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2017-09-13, laikytina, kad 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas nuo galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016 (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Minėtą teismo išvadą taip pat pagrindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, kuris nustato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovai savo kaltę baudžiamojoje byloje neigė, jų kaltė įrodyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl ieškovei, nepareiškusiai civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado po nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje ( nutartis priimta Vilniaus apygardos teismo byloje nr. 2A-950-56/2009).
Atsakovų argumentai, kad veikų, už kurias nuteistas H. D., padarymo metu Civiliniame kodekse dar nebuvo neturtinės žalos atlyginimo instituto, todėl neturtinė žala negali būti priteista, atmestini, kaip nepagrįsti. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, tai sprendžiant dėl civilinės atsakomybės konkrečių sąlygų, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, pagal įstatymo analogiją taikytinos atitinkamos 2000 m. CK normos (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 1.8 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiojo interesų ir poreikių identifikavimas, supratimas ir užtikrinimas yra ne mažiau svarbios vertybės, kurių privalo būti paisoma įgyvendinant teisingumą. Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų (nužudymo ir kt.) padarinys, iš esmės preziumuojama, įskaitant, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai. R. G. nužudymo momentu ieškovė buvo jo žmona, ieškovas yra jo sūnus, todėl ieškovams turi būti priteista neturtinė žala.
Ieškovė L. G. dėl vyro mirties tapo našle, kadangi sūnui Rimantui (ieškovui) nužudymo metu buvo 8 mėnesiai – ieškovė nedirbo, todėl šeima neteko maitintojo, patyrė materialinį nepriteklių, ieškovė turėjo viena auginti vaiką, žlugo šeimos planai. Ieškovas R. G. tėvo nužudymo metu buvo 8 mėnesių amžiaus, todėl savo tėvo neatsimena ir neturės galimybės jo pažinti ir bendrauti. Netekus tėvo, ieškovas nebegalėjo ir nebegali tikėtis jo psichologinės ir finansinės pagalbos. Dėl to ieškovai patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinius sukrėtimus, nerimą, įtampą, baimę, kas turėjo įtakos jų psichologinei savijautai ir sveikatos būklei. Akivaizdu, kad kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos sukėlė jiems moralines ir dvasines kančias.
Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Žalos dydį apsprendžia ieškovų patirti asmeninio pobūdžio išgyvenimai, tai, jog ji patirta dėl pavojingo nusikaltimo, kuris sukėlė itin neigiamas pasekmes. Taip pat atsižvelgtina į Teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose bei tai, jog iš šios bylos atsakovų jau yra priteista neturtinė žala, patirta dėl R. G. nužudymo, dukrai iš ankstesnės santuokos –R. Z..
Atsakovų argumentai dėl ieškovės ir R. G. netvirtų šeiminių ryšių yra atmestini, kadangi, viena vertus, konfliktas tarp šalių parodo, jog santykiai nėra nutrūkę, kita vertus, tai nereiškia, jog šalys yra tvirtai apsisprendę negyventi šeimoje.
Atsižvelgiant į paminėtus ieškovų patirtos neturtinės žalos aspektus, ieškovei ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina po 45 000 Eur (CK 6.250 straipsnio 2 dalis (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Likusi ieškinio dalis atmestina (CPK 178 str.).
Ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovė patyrė 2 141 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 145), tačiau teismas nustato, kad byloje yra pateikti mokėjimo nurodymai 1697 Eur (297+300+300+200+200+400=1697) išlaidoms už advokato pagalbą (t. 3, b. l. 144-150, 162-165) ir 260 Eur kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms už dokumentų vertimą pagrįsti (t. 3, b. l. 145, 151) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidas sumokėjo ieškovė, kurios ieškinys tenkinamas iš dalies (kas sudaro 9 procentus), iš atsakovų ieškovei priteistinos 176,14 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl patenkinus ieškinį iš dalies, žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovų. Iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos 2430,42 Eur, kurias sudaro 2400 Eur žyminis mokestis ir 30,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovo H. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 000 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti solidariai iš atsakovo H. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 000 Eur (keturiasdešimt penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo H. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 88,07 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo H. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 1215,21 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika eurų, 21 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), o mokėjimo kvitas pristatytas į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baigtų civilinių bylų raštinę (adresas Kaunas, Laisvės al. 103, kabineto Nr. 115).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.