- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-950-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Kutrienė Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- B. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovui P. V.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 metų balandžio 17 dienos sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo B. V. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš P. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas B. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo P. V. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas Visagino miesto apylinkės teismo 2005-10-20 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarięs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnyje, nes 2004-08-21 apie 2 valandą nakties veikdamas kartu su M. M., autobusų stotelėje esančioje prie (duomenys neskelbtini) sumušė ieškovą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir pagrobė butelį vyno ,,Šilelis“, kainuojantį 5,70 Lt, cigarečių pakelį ,,More“ kainuojantį 2,80 Lt, bandelę su mėsa, kainuojančia 1 Lt, 30 Lt grynųjų pinigų bei AB banko ,,Hansabankas“ mokėjimo kortelę VISA Elektron (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas ieškovui 39,50 Lt turtinę žalą. Pagrobtą mokėjimo kortelę, atsakovas panaudojo neteisėtos finanasinės operacijos atlikimui, parduotuvėje „Media“, esančioje (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas pavartodamas fizinį smurtą ieškovui sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus. Dėl atsakovo padarytų fizinio poveikio veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą. Tokiu būdu ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertino 5000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas P. V. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas buvo sumuštas 2004-08-21, nuo tada ir turėjo būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškovas į teismą kreipėsi 2008-10-21, praėjus ilgesniam nei trejų metų senaties terminui, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.). Atsakovo nuomone, baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškinio senaties termino eigai reikšmės neturi, nes ieškovas iš karto žinojo kas jį sumušė ir ieškinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nereiškė, todėl nepagrįstai ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio priėmimo datos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Iš P. V., ieškovo naudai priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš atsakovo P. V. priteisti 30 Lt žyminio mokesčio ir 12.10 Lt pašto išlaidų valstybei, taip pat 150 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui B. V..
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi ieškinio senatimi ieškovo keliamam reikalavimui atlyginti žalą, nes ieškinio senatis Baudžiamojo įstatymo prasme skaičiuojama ne nuo nuosprendžio priėmimo dienos, o nuo kasacinio skundo padavimo termino pabaigos (BPK 370 str.) .
Teismas konstatavo, kad neturtinę žalą padarius nusikaltimu, jos įrodinėti nereikia, padaryta žala yra atlyginama visada. Reikalaujant atlyginti neturtinę žalą, žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: t. y. atsižvelgti į dėl nusikaltimo padarymo atsiradusias pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.; CK 6.283 str. 1 d.).
Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsakovas P. V., sumušė ieškovą ir yra už žalą atsakingas asmuo, todėl privalo nukentėjusiajam atlyginti žalą. Atsakovo P. V. kaltė dėl ieškovo atžvilgiu padaryto nusikaltimo yra įrodyta Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl asmens (atsakovo) nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų juo (prejudicinių faktų) iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė (CPK 178 str.), kad
Atsakovas kaltais veiksmais padarė jam žalą ir atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių tenka atsakovui. Kitas ieškovo nurodytas aplinkybes (dvasinius išgyvenimus, laikiną emocinį sutrikimą ir pan.) teismas taip pat vertino, kaip pagrįstus.
Teismas konstatavo, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas - 5000 Lt nėra adekvatus atsakovo padarytiems neteisėtiems veiksmams, todėl žalos atlyginimo dydį sumažino iki 1000 Lt, kas atitiko Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Tokią teismo išvadą sąlygojojo tai, jog atsakovas P. V. veikė ne vienas, o su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o atsakovo tyčia buvo nukreipta į žalos padarymą ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovo ieškinį taikant ieškinio senatį; priteisti visas atsakov patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo spriimtas sprendimas neteisėtas. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio senaties eigos termino pradžią ir nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo termino paduoti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje pasibaigimo. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra trys metai (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovas buvo sumuštas 2004-08-21 ir ši data turi būti laikoma ieškinio senaties termino eigos pradžia, o ieškovas į teismą kreipėsi 2008-10-21, praėjus ilgesniam nei trejų metų terminui, todėl praleidus ieškinio senaties terminą ieškinys turi būti atmestas (CK 1.131 str.). Atsakovo nuomone baudžiamosios bylos nagrinėjimas ieškinio senaties termino eigai reikšmės neturi, nes ieškovas iš karto nurodė, kad atsakovas jį sumušė ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškinio nereiškė, todėl nepagrįstai ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio priėmimo datos. Nei teisiamojo nei išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra juridinis faktas nuo kurio atsiranda teisė pareikšti civilinį ieškinį, todėl nei jo priėmimo nei termino paduoti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje pasibaigimo terminai neturi įtakos civilinio ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžiai.
Atsiliepimas
Ieškovas B. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo termino kasaciniam skundui baudžiamojoje byloje paduoti pabaigos.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis nustato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Atsakovas savo kaltę baudžiamojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) neigė, jo kaltė įrodyta apkaltinamuoju nuosprendžiu šioje byloje, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovui, nepareiškusiam civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado po nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje yra pagrįsta.
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais ir išvadomis jų nebekartoja ir pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią (CK 1.127 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu iš atsakovo valstybei priteistinos 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2009-04-17 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo P. V. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš P. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.