- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- eI2-11716-776/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02978-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Deimantė Andrulytė, Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- Y. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Edita Matulevičiūtė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Kairienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir - Migracijos departamentas, Atsakovas) 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131866 (toliau – ir Sprendimas), dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760267016 (toliau – ir LLG) panaikinimo, priimto pareiškėjo atžvilgiu; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, jog su Migracijos departamento sprendimu nesutinka, nes priimdamas Sprendimą, Atsakovas atliko tik formalų situacijos vertinimą, nesiaiškino visų svarbių aplinkybių ir Sprendimą priėmė tik preziumuodamas, kad Pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, ir kad neturi pakankamai lėšų ir/ ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį su Bendrove ir joje dirba iki šiol staliaus pareigybėse. Sutarties 1.3. punkte yra nustatyta, kad Pareiškėjui 1 kartą per mėnesį yra mokamas atlyginimas ne mažesnis kaip 1 MMA. Atitinkamai, nors Pareiškėjas ir negauna Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio atlyginimo, tačiau tiek šio skundo pateikimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu pagal sudarytą darbo sutartį Bendrovė Pareiškėjui moka atlyginimą, kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio 1 MMA. Be to, Pareiškėjo žiniomis, atsižvelgiant į Pareiškėjo atliktų darbų kiekį, už šių metų gegužės mėnesį Bendrovė Pareiškėjui turėtų išmokėti atlyginimą, kuris bus ženkliai didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio 1 MMA. Pažymėtina ir tai, kad konkretus Pareiškėjui išmokamo atlyginimo dydis kiekvieną mėnesį priklauso nuo atliktų darbų kiekio, kuris kiekvieną mėnesį kinta, atsižvelgiant į perduodamą darbų frontą. Dėl šios priežasties, Pareiškėjui išmokamo atlyginimo dydis gali kisti, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio ir nustatytą 1 MMA dydį viršyti. Atsakovas savo Sprendime nurodo, jog tam tikrais laikotarpiais Pareiškėjas negavo nustatyto dydžio atlyginimo ir jam buvo išmokėtas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 1 MMA. Pažymėtina, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad Pareiškėjas ne kartą buvo pasiėmęs nemokamas atostogas ir jų metu išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai, Pareiškėjui būnant nemokamose atostogose ir tuo laikotarpiu nedirbant, proporcingą laikotarpį atlyginimas jam negalėjo ir nebuvo mokamas. Kadangi nemokamų atostogų metu Pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl ir rūpintis pragyvenimu Lietuvos Respublikoje Pareiškėjui nereikėjo, kadangi Pareiškėjas gyveno pas gimines svetur. Grįždamas į Lietuvos Respubliką Pareiškėjas taip pat visuomet su savimi turėjo grynųjų pinigų, kuriuos naudodavo savo būtinųjų poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime Atsakovas nurodė, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2023-09-19 ir per visą įdarbinimo bendrovėje laikotarpį nei karto nebuvo mokėtas bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1258 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui 2024 m. kovo mėn. (1 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis beveik atitinkantis nurodytą tarpininkavimo rašte (1098,76 Eur), 2023 m. spalio mėn. (1 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (Toliau – MMA) (927,76 Eur), o 2023 m. rugsėjo mėn., 2023 m. lapkričio – 2024 m. vasario, balandžio mėn. (6 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei nustatyta MMA (341,82 – 807,5 Eur). Pažymėtina, kad, užsieniečiui teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra, o Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo. Nustačius, jog pareiškėjui, nuo pareiškėjo įdarbinimo bendrovėje iki Migracijos departamento atlikto Sodros duomenų patikrinimo tik 1 mėnesį buvo mokamas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatymu nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu. Pareiškėjo teisė į neapmokamas atostogas nekvestionuojama, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas nuo įsidarbinimo bendrovėje 2023-09-19 iki ginčijamo sprendimo 2024-05-28 žinodamas, kad negauna nustatyto darbo užmokesčio nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 24S131866, kuriuo nuspręsta panaikinti Pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760267016, galiojusį iki 2025 m. liepos 17 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu sprendimu leidimas laikinai gyventi Pareiškėjui buvo panaikintas dėl to, kad Atsakovui atlikus patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas yra įdarbintas UAB „E“, tačiau nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos Pareiškėjui tik 1 (vieną) mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis beveik atitinkantis nurodytą tarpininkavimo rašte, 1 (vieną) mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, o 6 (šešis) mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, t. y. pareiškėjui per visą įdarbinimo bendrovėje laikotarpį nei karto nebuvo mokėtas bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1258 Eur.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl šios bylos faktinių aplinkybių nėra, jų patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, todėl jos laikytinos nustatytomis. Šios bylos ginčo dalyką sudaro tik Migracijos departamento 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui Y. K. panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patikra.
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
UTPĮ 50 str. nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p. – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Aptartų teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų teisės aktų numatytais pagrindais. Nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Kolegija tai pat pažymi, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 p.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. eI2-11203-561/2023). Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti/ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019)
Kaip jau minėta, LLG Pareiškėjui buvo panaikintas dėl to, kad Atsakovas patikrinęs duomenis Sodra informacinėje sistemoje nustatė, jog nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „E“, tačiau nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos Pareiškėjui tik 1 (vieną) mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis beveik atitinkantis nurodytą tarpininkavimo rašte, 1 (vieną) mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA, o 6 (šešis) mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, t. y. pareiškėjui per visą įdarbinimo bendrovėje laikotarpį nei karto nebuvo mokėtas bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1258 Eur. Pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad bendrovėje jam buvo mokamas 1 MMA dydžio atlyginimas, o jeigu jis ir nebuvo mokamas, tai įvykdavo dėl Pareiškėjo neapmokamų atostogų.
Teismas pažymi, jog pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra siejamas su realiai mokamu, o ne su teoriniu (pvz. nustatytu darbo sutartyje, bet faktiškai nemokamu) darbo užmokesčiu (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog darbo UAB „E“ metu jam būtų buvęs mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Teismas byloje nustatė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjo darbo užmokestis arba nebuvo mokamas, arba buvo mokamas mažesnis, nei nustatytas Bendrovės tarpininkavimo rašte. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo (jo pakeitimo) nebuvo nurodęs, kad dirbs ne visą darbo laiką ar gaus tik dalį sutarto užmokesčio, todėl tam, kad būtų konstatuota atitiktis Įstatymo reikalavimams, buvo reikalinga užtikrinti, jog prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytų sąlygų bus laikomasi visą leidimo galiojimo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiškėjo prašyme, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, jog jo pajamas, kurios yra reikalingos pragyvenimui, sudarys ne vien iš UAB „E“ gaunamas darbo užmokestis.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi; užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, reikalavimas užsieniečio turimoms pragyvenimo lėšoms yra nustatytas visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir nepriklauso nuo to, ar tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, ar ne, todėl pareiškėjo teiginiai apie jam suteiktas neapmokamas atostogas nėra teisiškai reikšmingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyme nėra nustatyta išimčių, kada gali būti nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo ar pragyvenimui reikalingų lėšų turėjimo, todėl nėra svarbu, dėl kokių priežasčių tokia neatitiktis susidarė, o yra reikšmingas tik pats tokio neatitikimo faktas. Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo rašte buvo nurodytas 1 258 Eur pareiškėjo darbo užmokestis bendrovėje UAB „E“, ir šios lėšos buvo nurodytos vieninteliu pareiškėjo lėšų šaltiniu. Kaip jau buvo minėta, per įdarbinimo UAB „E“ laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo deklaruotas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas, todėl vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė – asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, Migracijos departamentui nėra nustatyta ir besąlyginė pareiga kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo. Vien faktas, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Atsakovo nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Atsakovas netinkamai įvertino faktus, vertintini kaip nepagrįsti.
Teismas nagrinėjamo ginčo atveju nesutinka dėl Sprendime nustatyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi, kuris sudaro prielaidas Migracijos departamentui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.3 p., Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendime yra nurodyta, kad bendrovės tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 1 258 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad situacija, kai užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra reglamentuota Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Migracijos departamentas šias aplinkybes įvertino, ir šiais pagrindais taip pat naikino išduotą leidimą laikinai gyventi.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ketino dirbti ir dirbo UAB „E“, kad Bendrovė buvo išdavusi Tarpininkavimo raštą ir įsipareigojusi mokėti būtent 1 258 Eur darbo užmokestį. Tai, kad darbo užmokestis, nurodytas tarpininkavimo rašte nebuvo mokamas, negali būti pagrindu išvadai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje Migracijos departamentas nenustatė ir nenurodė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, neketino dirbdamas UAB „E“ gauti 1 258 Eur darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimo dalis dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu panaikinama.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas vertina, jog nors ir panaikinus Departamento sprendimo dalį, sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo naudai (leidimas laikinai gyventi lieka panaikintas), todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atsakovas prašymų ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 24S131866 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760267016 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.
Likusiose dalyse Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131866 palikti nepakeistą.
Pareiškėjo Y. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.