Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3708-670/2018 pagal A. I. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis A. B. 2018 m. balandžio 17 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomieji dokumentai pagal kuriuos vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo buvo grąžinti išieškotojui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, o vėliau jie antstolio kontorai pateikti pakartotinai ir nėra suėję jokie senaties terminai. Atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis nepažeidė imperatyvių teisės normų, kadangi vykdomosiose bylose siuntė užklausas, raginimus, priėmė patvarkymus areštuoti turtą, pinigines lėšas, siuntė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, kurių pareiškėjas neskundė. Pareiškėjui buvo žinoma apie jam paskirtą nuobaudą, tačiau jis vengė ją sumokėti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo 4 vykdomąsias bylas pareiškėjo A. I. atžvilgiu: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 87 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5,97 Eur liudytojų kelionės išlaidoms apmokėti išieškojimo valstybės naudai pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-205/1994; 3) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,62 Eur turto konfiskavimo valstybės naudai pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-01/2003; 4) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350,04 Eur skolos išieškojimo UAB „Sergel“ naudai pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. teismo įsakymą Nr. eL2-978-829/2017.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti visas 4 vykdomąsias bylas, kadangi jose yra suėję senaties terminai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Remiantis CPK 607 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad po senaties termino nutraukimo, senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas.

Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo ir išieškojimo vykdymo klausimai.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 ir 3 dalių apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą pateikimo vykdymui senaties terminas – trys mėnesiai, o priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Iki 2015 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymas Nr. XII-601, ATPK nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Šią teisės spragą užpildė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformuodamas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nustatymo bei jo praleidimo įvertinimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 87 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai 2016 m. liepos 13 d. buvo grąžintas išieškotojui, o pakartotinai antstoliui pateiktas 2016 m. spalio 25 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 4). Vadovaujantis šios nutarties 11 ir 15 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui skaičiavimas prasidėjo nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos – 2016 m. liepos 13 d. ir baigėsi 2016 m. spalio 13 d. Taigi, šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdymui terminas. Kadangi nagrinėjamu atveju nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (2016 m. liepos 13 d.) iki jo pateikimo vykdyti antstoliui dienos (2016 m. spalio 25 d.) praėjo daugiau nei trys mėnesiai, todėl antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, remdamasis senaties termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidimu (CPK 651 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakydamas, kad vykdomoji byla dėl baudos išieškojimo antstolio kontoroje pakartotinai pradėta vykdyti nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, nepagrįstai sprendė, jog senaties terminas pakartotinai pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui yra nepraleistas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad vykdomoji byla pradėta praleidus nustatytą senaties terminą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenukreipus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdyti per trijų mėnesių terminą, klausimas dėl baudos dviejų metų vykdymo senaties termino šiuo atveju nesvarstytinas, nes šios dvi nuobaudos vykdymo stadijos yra aiškiai atskirtos nustatant joms atskirus terminus, todėl praleidus nutarimo perdavimo vykdymui terminą, bendrasis – dviejų metų nutarimo vykdymo terminas šiuo atveju tampa nebeaktualus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo pateiktas antstoliui vykdyti praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jose vykdomi išieškojimai iš pareiškėjo dėl 5,97 Eur liudytojų kelionės išlaidų apmokėjimo ir dėl 289,62 Eur turto konfiskavimo valstybės naudai, bei dėl 350,04 Eur skolos UAB „Sergel“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiose trijose vykdomosiose bylose yra išieškoma ne administracinė nuobauda – bauda, tačiau priteistas skolos išieškojimas. Taigi, šiuo atveju taikytini bendrieji terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti.

Vykdomųjų bylų duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. birželio 28 d. vykdomasis raštas dėl 5,97 Eur (20,60 Lt) išieškojimo 2016 m. liepos 13 d. buvo grąžintas išieškotojui, o pakartotinai antstoliui A. B. pateiktas 2016 m. gruodžio 2 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 2–4). Šakių rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. vykdomasis raštas dėl 289,62 Eur išieškojimo 2016 m. liepos 13 d. buvo grąžintas išieškotojui, o pakartotinai antstoliui A. B. pateiktas 2016 m. gruodžio 2 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 2–3). Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. teismo įsakymas Nr. eL2-978-829/2017 dėl 350,04 Eur išieškojimo antstoliui A. B. pateiktas 2017 m. rugpjūčio 10 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 3). Vadovaujantis šios nutarties 11 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui skaičiavimas prasidėjo nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos – 2017 m. birželio 12 d., o vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) termino pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui skaičiavimas prasidėjo nuo dokumentų grąžinimo išieškotojui dienos – 2016 m. liepos 13 d. Vykdomųjų bylų duomenimis nustačius, kad vykdomieji dokumentai antstoliui A. B. pateikti vykdyti 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d., darytina išvada, kad pirmosios instancijos pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju penkerių metų terminas pateikti dokumentus vykdyti nėra praleistas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą – panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią netenkinta pareiškėjo A. I. skundo dalis dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir šį klausimą išsprendžia iš esmės – tenkina pareiškėjo A. I. skundo dalį dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir įpareigoja antstolį A. B. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria netenkinta pareiškėjo A. I. skundo dalis dėl vykdomosios bylos Nr. 0087/16/02995 nutraukimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo A. I. skundo dalį dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir įpareigoti antstolį A. B. nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.