- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 2-566-639/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07112-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, dėl susitarimo pakeisti kredito sutarties sąlygas pripažinimo negaliojančiu ir sumokėtų palūkanų įskaitymo į kredito sumą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 70-71) prašė šalių 2008 07 21 susitarimą pakeisti 2005 10 21 kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 sąlygas Nr. l pripažinti negaliojančiu; išieškoti iš atsakovo AB SEB banko ieškovui D. Ž. jo permokėtas palūkanas, tai yra 14 342,53 eurų (už laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2013-07-21) pagal banko iniciatyva pasirašytą susitarimą pakeisti 2005 10 21 kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 sąlygas NR.1 ir l 137,50 eurų permokėtų palūkanų (už laikotarpį nuo 2013-07-21 iki 2014-05-21) už prieš ieškovo valią vienašališkai taikomą 3,14006 procentų fiksuotą palūkanų normą, viso: 15 480,03 eurų, kas nacionaline valiuta sudaro 53 449,45 Lt sumą bei visas bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovą AB SEB banką nuo susitarimo pakeisti 2005 10 21 kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 sąlygas Nr. l galiojimo pabaigos toliau taikyti 0,8 procentų banko maržą ir permokėtas palūkanas už sutartinę 0,95 procentų atsakovo taikytą banko maržą įskaityti į kredito gavėjo D. Ž. grąžintino kredito sumą. Ieškovas nurodė, kad 2005 10 21 tarp ieškovo D. Ž. ir atsakovo AB SEB banko buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0460518012384/50 skirta pirkti būstą su kintamomis palūkanomis LIBOR, banko maržą nustatant - 0,95 %, su palūkanų keitimu kas trys mėnesiai, palūkanų keitimo dieną nustatant kiekvienų kredito laikotarpio metų sausio 21, balandžio 21, liepos 21,ir spalio 21 dieną. Nurodė, kad nesant abipusio vartojimo kredito sutarties pakeitimo (rašytine forma) atsakovas pažeidė kredito sutarties specialiosios dalies 5.5 punktą, taikydamas kredito linijinį mokėjimo metodą ir po visos kredito sumos išmokėjimo nuo 2008-01-21 iki 2008-07-21, nors turėjo būti taikomas anuiteto metodas, ko pasėkoje ieškovui reikėjo mokėti dideles mėnesines įmokas bankui už būsto paskolą. Šiais vienašališkais atsakovo veiksmais, kurie vertintini esminiu sutarties pažeidimu, iš ieškovo neteisėtai buvo reikalaujamos išmokėti žymiai didesnės sumos, negu kad numatė pradinė sutartis. Ieškovas kreipėsi į kredito įstaigą dėl vartojimo kredito sutarties peržiūrėjimo. SEB banko vadybininkas paaiškino, kad palūkanos dar tik kils ir geriausias būdas nedelsiant fiksuoti palūkanas penkeriems metams, tai yra iš pradine sutartimi numatytų kintamų į fiksuotas, tuo norėdamas paslėpti banko padarytą klaidą, kai nebuvo taikomas anuiteto metodas nuo 2007 12 28, kada buvo išmokėta ieškovui likusi suteikiamo kredito dalis, tai yra 202101,00 Lt tos pačios dienos atsakovo mokėjimo nurodymu. Tą pačią dieną ieškovas atsisakė nepanaudotos kredito dalies pagal 2005 10 21 kreditavimo sutartį Nr. 0460518012384-50, po kurios ir turėjo būti taikomas anuiteto kredito grąžinimo metodas. Šio veiksmo pasėkoje atsakovas vienašališkai pakeitė esminę kredito sutarties sąlygą, dėl kurios ieškovui atsirado prievolė mokėti didesnes paskolos grąžinimo sumas, negu numatyta pagrindinėje vartojimo kredito sutartyje. Tuom anot ieškovo buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai bei numatant galimybę nuolat keisti sutarties sąlygas atsakovo naudai bei vengiant atsakomybės už sutarties, turinčios įstatymo galią, netinkamą vykdymą. Atitinkamai, atsakovui tęsiant neteisėtus veiksmus, tai yra panaudojus ekonominį spaudimą 2008 07 21 buvo pasirašytas susitarimas pakeisti 2005 10 21 kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 sąlygas Nr. l šeštąjį punktą. Ieškovui paklausus savo vadybininko, ar pasibaigus 5 metų fiksavimo laikotarpiui ir jam panorėjus vėl grįžti prie kintamų palūkanų, bankas vėl taikys tokią pat maržą, kaip numatyta kredito sutarties Nr. 0460518012384-50 punkte 6.2.1 - marža 0,95 proc., pastarajam buvo užgarantuota, kad tikrai taip ir bus, nes tai numatyta kredito sutarties bendrojoje dalyje (sutarties sąvoku apibrėžimai, o konkrečiai sąvokoje "marža" - Specialiosios dalies 6.2.1 punkte nurodyta visam kredito laikotarpiui Banko nustatyta marža, išreikšta procentais. O ieškovui paklausus, kodėl pakeitimo dokumente nebėra išskirtos maržos procentais, buvo paaiškinta, kad ji niekur nedingo ir yra sudedamoji dalis punkte 6.3.1., kur fiksuota palūkanų norma sutarties pasirašymo dieną procentais lygi 6,37348 sudaro: 4,57348 - kintama palūkanų dalis LIBOR, 1% - banko uždėta dalis už banko prisiimtą riziką dėl fiksavimo ir 0,8 proc. banko marža, kurią, kaip pasakė vadybininkas, ieškovui galima priskirti vietoj 0,95 procentų. Tik su tokia sąlyga, kad pasibaigus fiksavimo periodui bankas ieškovui taikys 0,8 proc. maržą, ieškovas sutiko pasirašyti šį pakeitimą. To pasėkoje ieškovas liko apgautas dar jam nežinant apie linijinio kredito grąžinimo metodo taikymą aukščiau nurodytu laikotarpių, tai yra nuo 2007 12 28 iki 2008 07 21 dienos.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarant kredito sutartį, ieškovas turėjo galimybę pasirinkti, kokios rūšies - kintamąsias ar fiksuotąsias - palūkanas mokės atsakovui už naudojimąsi atsakovo suteiktu kreditu. Kaip matyti iš pradinės kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punkto „PALŪKANOS", šalys susitarė, kad ieškovas už naudojimąsi kredito lėšomis mokės atsakovui kintamas palūkanas, apskaičiuojamas prie 3 mėnesių L1BOR normos pridedant 0,95 procentu maržą (kas atitinka Kredito sutarties Bendrosios dalies l punkte įtvirtintą kintamu palūkanų sąvoką). 2008-07-11. d. Ieškovas pateikė prašymą, kurio pagrindu 2008-07-21 d, tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytas 2008-07-21 d, susitarimas pakeisti Kredito sutarties sąlygas Nr. l (toliau tekste - Kredito sutarties pakeitimas Nr. 1), pagal kurį šalys susitarė pakeisti Kredito sutarties Specialiosios dalies 6 punktą „PALŪKANOS" ir išdėstė jį nauja redakcija: palūkanos buvo pakeistos iš kintamų į fiksuotas, nustatant 6,37348 proc. fiksuotų palūkanų normą penkeriems metams ir numatant kitą fiksuotų palūkanų nustatymo dieną 2013-07-21. Atitinkamai, iki tol galiojusios Specialiosios dalies 6,2 punkto nuostatos, reglamentuojančios kintamų palūkanų dydį ir keitimo laikotarpį, buvo panaikintos. Atsakovas, likus daugiau nei mėnesiui iki fiksuotų palūkanų normos keitimo dienos, 2013-06-06 d. pranešimu priminė ieškovui apie tai, kad 2013-07-21 d. baigia galioti jam nustatyta fiksuotų palūkanų norma, bei pakvietė- ieškovą likus ne mažiau kaip 15 dienų iki minėto termino pabaigos kreiptis į atsakovą dėl galimo kredito sutarties pakeitimo. Atsakovas minėtame pranešime nurodė, kad ieškovas turi net keletą galimybių: 1) tartis su atsakovu dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotų palūkanų normos nustatymo, arba 2) tartis su atsakovu dėl fiksuotų palūkanų keitimo į kintamas palūkanas, arba 3) iš anksto grąžinti kreditą, t.y. nutraukti kredito sutartį. Taip pat atsakovas informavo ieškovą, jog jis turi galimybe apskritai nekeisti kredito sutarties sąlygų ir toliau naudotis kreditu mokant fiksuotąsias palūkanas. Ieškovas buvo informuotas, kad pastaruoju atveju kredito sutartyje nustatytą fiksuotų palūkanų keitimo diena atsakovas vienašališkai nustatys ieškovui 3,1.4006 proc., fiksuotųjų palūkanų normą ateinančiam penkerių metų laikotarpiui. Šalims iki 2013-07-21 d. nepasiekus jokio susitarimo dėl naujo laikotarpio naujos fiksuotų palūkanų normos nustatymo ar dėl fiksuotų palūkanų keitimo į kintamas palūkanas ir ieškovui nepasinaudojus galimybe grąžinti kreditą be papildomų mokesčių (nutraukti Kredito sutartį), atsakovas buvo priverstas vienašališkai nustatyti naują fiksuotų palūkanų normą ateinančiam penkerių metų laikotarpiui, juo labiau kad kredito sutartis negalėjo likti apskritai be jokių palūkanų - tai neatitiktų pačios kreditavimo sutarties esmės (CK 6.881 str, l d.). Atsižvelgiant į visa tai, 2013-07-21 d, ateinančiam penkerių metų laikotarpiui ieškovui buvo nustatyta nauja - daugiau nei dvigubai mažesnė už buvusią 3,14006 proc. fiksuotų palūkanų norma už naudojimąsi kreditu.
Dėl mokėjimo metodo atsakovas paaiškino, kad kredito sutarties Specialiosios dalies 5.5 punkte numatyta, kad iki visos kredito sumos išmokėjimo ieškovui taikomas linijinis kredito grąžinimo metodas, o išmokėjus visą suteikta kreditą - taikomas anuitetu kredito grąžinimo metodas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui suteikto kredito lėšos buvo išmokėtos pagal ieškovo pasirašytus nurodymus tokiais terminais ir sumomis:1) 2005-1 0-21 d, išmokėta 40.000 LTL kredito dalis; 2) 2007-12-28 d. išmokėta 202.101 LTL kredito dalis. Viso ieškovui buvo išmokėta 242.101 LTL kredito dalis, tuo tarpu kredito sutartimi ieškovui buvo suteikta 244.321 LTL kredito suma. Taigi ieškovui liko neišmokėta 2.220 LTL kredito dalis. Todėl, po pagrindinės kredito dalies išmokėjimo 2007-12-28 d., vadovaujantis Kredito sutarties Specialiosios dalies 5. 5 punkto nuostatomis, ieškovui ir toliau buvo taikomas linijinis kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodas. Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo nuožiūra vienašališkai keisti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodo, nes nebuvo įvykdyta kredito sutartyje nustatyta sąlyga - kreditas nebuvo pilnai išmokėtas. 2008-07-21 d. Ieškovui atvykus į banką pasirašyti kredito sutarties pakeitimą Nr. l, kartu pateiktas ieškovo prašymas dėl nepanaudotos kredito dalies atsisakymo. Ieškovo prašymu anuliavus pagal kredito sutartį suteiktą bet nepanaudota 2220 LTL kredito dali, kreditas galėjo laikomas pilnai išmokėtu ir bankas, vadovaudamasis jau minėtu kredito sutarties Specialiosios dalies 5.5 punktu, nuo 2008-07-22 d. pakeitė ieškovui taikomą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką iš linijinio į anuitetu. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007-12-28 d. iki 2008-07-21 d. be pagrindo taikė ieškovui linijinį metodą vietoje pastoviojo, ieškovas neturi pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeisti ieškovo interesai ar kad tokiu būdu buvo padarytas esminis Kredito sutarties pažeidimas, ar kad tokiu būdu atsakovas vienašališkai pakeitė esminę Kredito sutarties sąlygą, dėl kurios ieškovui neva atsirado prievolė mokėti „didesnes paskolos grąžinimo sumas". Atsakovas sutiko, kad taikant linijinį metodą kredito įmokos yra didesnės, nei taikant anuitetų (pastovųjį) metodą, tačiau tik dėl to, kad taikant linijinį metodą yra grąžinama didesnė kredito tuo tarpu palūkanos mokant abiem metodais praktiškai nesiskiria arba skirtumas yra labai mažas. Taigi pastaruoju atveju linijinio metodo taikymas Ieškovui buvo ekonomiškai naudingas.
Dėl fiksuotų palūkanų taikymo paaiškino, kad sudarant kredito sutartį arba ją keičiant, kiekvienas kredito gavėjas turi dvi galimybes - pasirinkti arba kintamą, arba fiksuotą palūkanų normą, ir toks pasirinkimas yra užfiksuojamas kredito sutarties Specialiosios dalies 6,1 punkte, Kredito sutarties galiojimo metu sąlyga dėl palūkanų rūšies gali būti bet kada keičiama rašytiniu visų šalių susitarimu. Pradinėje kredito sutartyje ieškovas buvo pasirinkęs mokėti Bankui už suteiktą kreditą kintamas palūkanas, o 2008-07-11 d. Ieškovas pateikė Bankui prašymą pakeisti palūkanų rūšį į fiksuotas. Šiuo pagrindu buvo pasirašytas kredito sutarties pakeitimas Nr. l, pereinant nuo vienos rūšies (kintamų) palūkanų prie kitos rūšies (fiksuotų) palūkanų. Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.3. punkte (Kredito sutarties pakeitimas N r. 1) šalys aiškiai nustatė, kad fiksuotų palūkanų nustatymo periodiškumas yra 5 metai. Taigi šalys aiškiai išreiškė savo valia laikytis tokio susitarimo ir jį vykdyti iki kredito sutarties termino pabaigos, kas penkerius metus nustatant naują fiksuotų palūkanų normą už naudojimąsi kreditu. Kredito sutarties Bendrosios dalies 8 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti pakeista ir/arba papildyta tik raštišku šalių susitarimu. Kadangi šalių susitarimas dėl fiksuotų palūkanų taikymo niekada nebuvo pakeistas, panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, jis turi būti vykdomas ir ieškovas neturi jokio pagrindo nesilaikyti tokio galiojančio šalių susitarimo. Už atsakovo ieškovui suteikta kreditą turi būti mokamos fiksuotos palūkanos, nes būtent tokias jas nustato galiojantis šalių susitarimas. Tokiu būdu, ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad toks palūkanų rūšies pakeitimas yra vienašališkas kredito sutarties pakeitimas, pažeidžiantis pagrindinius sutarties laisvės principus ir numatantis galimybę sutarties sąlygas keisti savo naudai, ar kad kredito sutarties pakeitimas Nr. l pasirašytas panaudojus ekonominį spaudimą. Kredito sutartis buvo pakeista pasirašant dvišalį susitarimą, ieškovo iniciatyva ir jo prašymu, ieškovui siekiant išvengti rizikos, kad palūkanų norma gali dar labiau išaugti, ieškovui siekiant užsitikrinti stabilias kredito įmokas ilgesniam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2005 m. spalio 21 d. šalys sudarė kredito sutartį (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 244 321,00 litų kreditą būstui įsigyti, o ieškovas įsipareigojo mokėti įmokas kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Kredito sutarties Specialiosios dalies 2,3,4,5 punktai (b.l. 4-8). Šalys nustatė, kad palūkanos yra kintamos, apskaičiuojamos prie 3 mėnesių LIBOR normos pridedant 0,95 procentų maržą. Ieškovo teigimu, atsakovui panaudojus ekonominį spaudimą 2008-07-21 d. buvo tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas pakeisti kredito sutarties sąlygas Nr. 1, pagal kurį šalys susitarė pakeisti kredito sutarties specialiosios dalies 6 punktą „PALŪKANOS“ ir išdėstė jį nauja redakcija: palūkanos buvo pakeistos iš kintamų į fiksuotas nustatant 6,37348 procentus fiksuotų palūkanų normą metams ir numatant kitą fiksuotų palūkanų nustatymo dieną 2013-07-21 d.
CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Dėl palūkanų taikymo
Kaip minėta nustatyta, kad šalys pradinėje kredito sutartyje buvo susitarę, kad ieškovas mokės bankui už suteiktą kreditą kintamas palūkanas. Tačiau 2008-07-11 d. pats ieškovas pateikė bankui prašymą pakeisti palūkanų rūšį į fiksuotas. Šiuo pagrindu buvo pasirašytas kredito sutarties pakeitimas Nr. l, pereinant nuo vienos rūšies (kintamų) palūkanų prie kitos rūšies (fiksuotų) palūkanų. Kredito sutarties Specialiosios dalies 6.3. punkte (Kredito sutarties pakeitimas N r. 1) šalys aiškiai nustatė, kad fiksuotų palūkanų nustatymo periodiškumas yra 5 metai. Taigi šalys aiškiai išreiškė savo valia laikytis tokio susitarimo ir jį vykdyti iki kredito sutarties termino pabaigos, kas penkerius metus nustatant naują fiksuotų palūkanų normą už naudojimąsi kreditu.
Teismas pažymi, kad poreikis nustatyti palūkanų periodiškumą, jų nustatymo tvarką yra nulemtas ilgalaikio kreditavimo sutarties pobūdžio. Sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ir veiks palūkanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Taigi ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad toks palūkanų rūšies pakeitimas yra vienašališkas kredito sutarties pakeitimas, taip pat ieškovas neįrodė, kad kredito sutarties pakeitimas Nr. l pasirašytas panaudojus ekonominį spaudimą. Priešingai nustatyta, kad kredito sutartis buvo pakeista pasirašant dvišalį susitarimą, paties ieškovo iniciatyva ir jo prašymu. Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, o sutartiniai santykiai grindžiami sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ji įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-394/2014). Kredito sutarties nuostatas, kurios šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomos, nurodo, kad ieškovo pozicija, jog bankas neturėjo teisės nustatyti palūkanų normos, o turėjo kreiptis į teismą dėl jos nustatymo, yra klaidinga. Ieškovui nesutinkant su Kredito sutarties pagrindu banko apskaičiuota palūkanų norma naujam penkerių metų laikotarpiui, laikant ją nepagrįstai didele, jis kaip kredito gavėjas turi teisę, remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į teismą dėl šios normos pakeitimo (sumažinimo). Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Č. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-394/2014). Pažymėtina, kad atsakovo ieškovui vienašališkai nustatyta fiksuotų palūkanų normą, ji sumažėjo daugiau nei dvigubai, t.y, toks atsakovo vienašališkas veiksmas buvo naudingas - ieškovui, kai tuo tarpu CK 6,188 str. 2 d. 12 p. taikomas tik tada, kai „galutinė kaina yra didesne už sutartyje nustatytąja". Šalims nepavykus susitarti dėl naujos fiksuotų palūkanų normos naujam laikotarpiui ar palūkanų rūšies keitimo į kintamas bei atsakovui nesiėmus vienašališkų veiksmų, Atsakovas teoriškai galėjo toliau skaičiuoti buvusias 6,37348 proc. dydžio palūkanas (nes, kaip minėta, kredito sutartis negalėjo nenumatyti jokių palūkanų), tačiau palūkanų norma pakeitė į mažesnę - 3,14006 proc,, dėl ko faktinė ieškovo mokama kredito įmoka atitinkamai taip pat sumažėjo.
Dėl mokėjimo metodo
Nustatyta, kad kredito sutarties Specialiosios dalies 5.5 punkte buvo numatyta, kad iki visos kredito sumos išmokėjimo ieškovui taikomas linijinis kredito grąžinimo metodas, o išmokėjus visą suteikta kreditą - taikomas anuitetu kredito grąžinimo metodas. Ieškovui suteikto kredito lėšos buvo išmokėtos tokiais terminais ir sumomis:1) 2005-1 0-21 d, išmokėta 40.000 LTL kredito dalis; 2) 2007-12-28 d. išmokėta 202.101 LTL kredito dalis. Viso ieškovui buvo išmokėta 242.101 LTL kredito dalis. Tačiau Kredito sutartimi ieškovui buvo suteikta 244.321 LTL kredito suma. Taigi ieškovui liko neišmokėta 2.220 LTL kredito dalis. Ieškovui išmokėjus pagrindinės kredito dalį (nevisą) vadovaujantis kredito sutarties Specialiosios dalies 5.5 punkto nuostatomis, ieškovui ir toliau buvo taikomas linijinis kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodas. Taigi atsakovas (bankas) neturėjo jokio teisinio pagrindo savo nuožiūra vienašališkai keisti kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodo, nes nebuvo įvykdyta Kredito sutartyje nustatyta sąlyga - kreditas nebuvo pilnai išmokėtas. Tik po to kai 2008-07-21 d. ieškovas atvykęs į banką pasirašė kredito sutarties pakeitimą Nr. l, kartu pateiktas ieškovo prašymas dėl nepanaudotos kredito dalies atsisakymo. Ieškovo prašymu anuliavus pagal kredito sutartį suteiktą bet nepanaudota 2220 LTL kredito dali, kreditas galėjo laikomas pilnai išmokėtu ir bankas, vadovaudamasis jau minėtu kredito sutarties Specialiosios dalies 5.5 punktu, nuo 2008-07-22 d. pakeitė ieškovui taikomą kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką iš linijinio į anuitetu. Tokiu būdu pripažintina, kad atsakovas laikėsi šalių sudarytos kredito sutarties nuostatų.
Dėl išdėstytų motyvų ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmetamas atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovas turėjo 376,51 eurų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, ( b.l. 88-90) kurios priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. Ž. atsakovui AB SEB bankui 376,51 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.