- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-445-390/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daikto ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu, kad nuosavybės teise valdo garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo garažas).
2. Nurodė, kad buvusiame Garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini) yra 38 garažo boksai, vienu iš jų pareiškėjas naudojasi nuo 1996 metų, tačiau nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos. Garažas priklausė Garažų kooperatyvui, kuris jau dabar neegzistuoja, pareiškėjas minėtą garažą valdo daugiau kaip dešimt metų, t. y. naudoja kaip savo turtą kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis „Įgyjamosios senaties samprata“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose yra išaiškinęs CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir atskleidęs jų turinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pareiškimo pagrindą grindžia aplinkybėmis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, tačiau reikalavimą formuluoja prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad nekilnojamasis daiktas - ginčo garažas priklausė pareiškėjui nuosavybės teise ir pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas yra skirtas jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau šie dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
5. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo ginčo garažą, tikslu įregistruoti daikto ir nuosavybės teises į jį nekilnojamojo turto registre, nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, kad jam ginčo garažas nuosavybės teise priklausė anksčiau. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, viena iš jų – sąžiningas, teisėtas bei atviras valdymas. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas nebuvo aktyvus ir visapusiškai neišsiaiškino bylos aplinkybių.
6.2. Teismas dėl netinkamo pareiškimo dalyko ar pagrindo turėjo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo ginčo garažą. Pareiškimą grindžia aplinkybėmis, kad nėra ginčo garažo savininkas, tačiau jį valdo kaip savo jau daugiai kaip 10 metų, t. y. nurodo sąlygas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimui pagal įgyjamąją senatį, teismų praktiką, suformuotą civilinėse bylose dėl CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų ir jų turinio.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo ginčo garažą, tačiau neįrodinėja, kad ginčo garažas jam nuosavybės teise priklausė jau anksčiau, kad neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Teismas nusprendė, kad nesant nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išdėstyta argumentacija nesutinka.
11. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kurie nustatyti CPK V dalyje ir kituose įstatymuose.
12. Pareiškimas dėl bylos ypatingosios teisenos tvarka iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškinyje (pareiškime), teikiamame teismui, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Teismas nei ieškinio dalyko, nei faktinio pagrindo keisti negali. Teisinio savo reikalavimų pagrindo ieškovas nurodyti neprivalo, o ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 57 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 37 punktą). Taigi, teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio (pareiškimo) faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 28 punktas).
15. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas ribotas klausimų, susijusių su daiktinėmis teisėmis, ratas. Prie tokių priskirtinos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, tokių faktų nustatymas siejamas ir su papildomomis sąlygomis), taip pat bylos dėl daiktinių teisių (bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, daikto pripažinimo bešeimininkiu), išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 442 straipsnio 9 punktas, 524 straipsnis). Todėl teismas, gavęs pareiškimą, pirmiausia turi identifikuoti, su kokiu teisiniu pagrindu yra siejamos pareiškėjo teisės į ginčo turtą.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusprendęs, kad šiuo atveju neegzistuoja juridinio fakto nustatymo sąlygos, tačiau kilus abejonėms dėl pareiškimo pagrindo ir dalyko neatitikimo, pirmosios instancijos teismas nevykdė jam nustatytos pareigos imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir tinkamai kvalifikuoti materialieji teisiniai santykiai. Taigi, nustatęs, kad pareiškimo dalykas – suformuluotas reikalavimas akivaizdžiai neatitinka pareiškimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą - nustatyti terminą šiam pareiškimo trūkumui pašalinti – patikslinti pareiškimo reikalavimą arba pareiškimo pagrindą (CPK 138 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą. Taigi, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.