Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., R. G., dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. V., atsakovo V. C. (V. C.) atstovei advokato padėjėjai M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui V. C. (V. C.) dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas A. V. ieškinį palaiko.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad A. Z. pateikti pradiniai paaiškinimai neprieštarauja vėlesniems paaiškinimams, juos papildo, detalizuoja. Nurodė, kad piniginė kompensacija už lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą patyrusiam policijos pareigūnui A. Z. buvo išmokėta pagrįstai, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laipsnį. Pažymėjo, kad A. Z. patyrė sveikatos sutrikdymą būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pastarajam nevykdant policijos pareigūno teisėtų reikalavimų – atsakovui bandant pasprukti, priešinantis jį sulaikant. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 nutarimu atsakovas V. C. administracine tvarka nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 straipsnyje, padarymą, jam paskirta 100,00 Lt dydžio bauda (b. l. 8). Iš Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio specialisto G. D. 2009-08-01 tarnybinio pranešimo bei jo pagrindu minėtos rinktinės vado I. L. 2009-08-03 surašyto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2009-08-01 buvo gautas pranešimas, jog policijos pareigūnui A. Z. ir kursantei A. D. reikalinga pagalba, sulaikytą pažeidėją pristatant į policijos komisariatą. Taip pat nustatyta, kad dėl atlikto pažeidėjo sulaikymo – A. Z. grumiantis su pažeidėju – A. Z. pradėjo skaudėti krūtinės šonas, ko pasekoje, skausmui nesibaigus, A, Z. buvo nugabentas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę skausmo priežasčiai nustatyti (b. l. 46-47). Iš Klaipėdos policijos mokyklos R-08-4 būrio kursantės A. D. 2009-08-12 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad A. Z. sveikatos sutrikdymą patyrė, sulaikydamas pažeidėją (atsakovą) V. C. (b. l. 50). Iš Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiojo tyrėjo P. G. 2009-09-09 tarnybinio pranešimo dėl A. Z. sveikatos sutrikdymo aplinkybių tyrimo matyti, kad A. Z. sveikatos sutrikdymą patyrė, sulaikydamas pažeidėją (atsakovą) V. C., su pastaruoju grumiantis, nugriuvus ant pažeidėjo sulenkto ir atstatyto kelio sąnario (b. l. 45). Siekiant nustatyti, ar įvykis tarnyboje, dėl kurio buvo sutrikdyta policijos pareigūno A. Z. sveikata, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad: A. Z. sveikatos sutrikdymą patyrė, sulaikydamas pažeidėją (atsakovą) V. C., su pastaruoju grumiantis, nugriuvus ant pažeidėjo sulenkto ir atstatyto kelio sąnario; A. Z. patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą; dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas (b. l. 43-44, 48-49, 55-56, 58-59, 61-62, 75-76). Atlikto tarnybinio patikrinimo pagrindu Klaipėdos AVPK 2009-10-09 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodė patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pasiūlė pripažinti, kad 2009-08-01 Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio A. Z. sveikata sutrikdyta, atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir sužalojimo (b. l. 9-12). LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2009-11-03 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 4582 patvirtina, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2009-08-01 ir pareigūno sveikatos padarinių, pasireiškusių sveikatos sutrikdymu, ryšys. Sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b. l. 13). Klaipėdos AVPK viršininkas 2009-11-13 įsakymu Nr. 30-TE-495, 2009-10-09 tarnybinio patikrinimo išvados ir 2009-11-03 Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos pagrindu, pripažino, kad A. Z. sveikatos sutrikdymą patyrė atliekant tarnybines pareigas, nusprendė A. Z. išmokėti 10 mėnesių pastarojo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (b. l. 14). Policijos departamento prie LR VRM Finansų valdybą 2009-11-20 išvadoje dėl sprendimo priėmimo nurodė išmokėti 30000,00 Lt (10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio) kompensaciją A. Z. (b. l. 15). Iš 2009-12-04 mokėjimo nurodymo Nr. 751 matyti, kad Klaipėdos m. VPK finansų skyrius pervedė A. Z. 30000,00 Lt kompensaciją (b. l. 17).

Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai nėra specialus civilinės atsakomybės atvejis, todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovo V. C. prievolė atlyginti žalą, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga, ieškovo atstovo, atsakovo ir jos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d. apie 01. 20 val. ties Naujojo Uosto g. Nr. 3 namu, Klaipėdoje, atsakovas V. C. konfliktavo su nenustatytu asmeniu, ir policijos pareigūnui vyr. patruliui A. Z. sulaikant atsakovą, kartu su juo nugriuvo ant atsakovo sulenktų kelių ir pareigūnui lūžo šonkaulis, dėl to policijos pareigūnas A. Z., atlikdamas tarnybines pareigas, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo.

Atsakovas teismo posėdyje teigė, jog pakluso policijos pareigūno reikalavimui, policijos pareigūnas buvo uždėjęs jam antrankius, kartu ėjo link tarnybinio automobilio, paslydo ir griuvo, o pareigūnas, laikydamas atsakovą už peties, griuvo ant atsakovo ir taip susižalojo. Nurodė, kad jokių pasipriešinimo veiksmų iš jo pusės nebuvo. Tuo tarpu, liudytojas J. K. (J. K.) teismo posėdyje paaiškino, jog pareigūnas paėmė atsakovą už rankos ir pasuko link policijos automobilio, suklupo ir griuvo ant atsakovo, ir parvertė V. C., kuriam už nugaros buvo uždėti antrankiai. Tačiau, liudytoja A. D. paaiškino, kad padėjo savo kolegai A. Z. uždėti atsakovui antrankius, kai abu buvo nugriuvę. Liudytojo J. K. parodymai apie griuvimo aplinkybes ir antrankių uždėjimo atsakovui yra prieštaringi, prieštarauja paties atsakovo paaiškinimams, liudytojos A. D. paaiškinimams, todėl laikytini nepatikimais.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo, įvykio metu dirbusio Klaipėdos patrulių rinktinėje vyr. patruliu A. Z. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, jog jam patruliuojant Jūros šventės metu pastebėjo atsakovą, kuris konfliktavo su kitu jaunuoliu ir nereagavo į perspėjimą nutraukti konfliktą, todėl policijos pareigūnui teko atsakovą sulaikyti, pastarasis vengė sulaikymo, todėl pareigūnui teko panaudoti kovinius veiksmus. Juos naudojant nukrito su atsakovu ant jo sulenktų kelių ir pareigūnui lūžo šonkaulis. Liudytojas paaiškino, jog atsakovas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, fizinę prievartą pareigūnas gali naudoti tada, kai priešinamasi teisėtiems pareigūnų reikalavimams, kai aktyviais veiksmais vengiama sulaikymo. Liudytojas nurodė, jog prieš naudojant kovinius veiksmus apie tai įspėjo atsakovą, paaiškino, jog atsakovas nepakluso pareigūno teisėtiems reikalavimams, priešinosi sulaikymui, todėl liudytojas buvo priverstas panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir pagriauti atsakovą. Liudytojas patvirtino, jog nugriuvęs pajuto skausmą šone ir antrankių atsakovui nebuvo uždėjęs.

Laikytinas nepagrįstu atsakovo atstovės argumentas, jog ta aplinkybė, kad dėl to, jog kovinių veiksmų panaudojimas nebuvo įrašytas į policijos pareigūno A. Z. tarnybinį pranešimą patvirtina, kad policijos pareigūnas nenaudojo kovinių veiksmų ir spec. priemonių. Liudytojas A. Z. paaiškino, jog galimai visko nesurašė tarnybiniame pranešime, tačiau nurodė, jog prieš atsakovą naudojo prievartą, parašė, kad atsakovas buvo nuverstas ant žemės.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus ieškovo atstovo, atsakovo, jo atstovės, liudytojų paaiškinimus, konstatuotina, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina buvus faktui, jog policijos pareigūnas nugriuvo kartu su atsakovu panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, nei buvus faktą, jog atsakovas pakluso policijos pareigūno reikalavimui ir ėjo link tarnybinio automobilio, paslydo ir griuvo, o pareigūnas, laikydamas atsakovą už peties, griuvo ant atsakovo ir taip susižalojo.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atstovės argumentas, jog tai, kad atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tik už nedidelį chuliganizmą, patvirtina, kad atsakovas jokių kitų neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, jog tai, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo, neįrodo, jog atsakovas vykdė visus pareigūno reikalavimus. Ta aplinkybė, jo policijos pareigūnas buvo priverstas panaudoti kovinių imtynių veiksmus, patvirtina, jog atsakovas vengė sulaikymo ir pareigūnas savo teisėtų reikalavimų vykdymo siekė panaudodamas fizinę prievartą.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatyme nustatytų pareigų nevykdymu, t.y. jog atsakovas nepakluso ir nevykdė policijos pareigūno nurodymų, tyčia nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimo baigti konfliktą (muštynes) ir gera valia eiti iki tarnybinio automobilio administracinio teisės pažeidimo dėl padaryto nedidelio chuliganizmo protokolo surašymui, tuo siekė išvengti pažeidimo įforminimo, ir tai laikytina neteisėtais atsakovo veiksmais. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis siekė išvengti sulaikymo, trukdė uždėti antrankius, bandė ištrūkti, todėl policijos pareigūnas buvo priverstas panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir pargriauti atsakovą, tokiu būdu jį sulaikyti.

Dėl žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašoma priteisti žala yra labai didelė, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, tačiau nepateikė konkrečių argumentų dėl netinkamo, jo manymu, žalos dydžio paskaičiavimo. Konstatuotina, jog ieškovas įrodė, kad dėl įvykio, kurio metu policijos pareigūnas A. Z., atlikdamas tarnybines pareigas, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, Policijos departamento prie LR VRM Finansų valdyba 2009-11-20 išvadoje dėl sprendimo priėmimo pagrįstai nurodė išmokėti 30000,00 Lt (10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio) kompensaciją A. Z..

Nustačius, kad policijos pareigūno sveikata buvo sužalota jam atliekant tarnybines pareigas, siekiant nutraukti neteisėtus atsakovo veiksmus ir imantis priemonių sustabdyti tolesnį pažeidimo darymą, konstatuotina, jog dėl neteisėtų ir kaltų atsakovo veiksmų, nepaklusimo pareigūno reikalavimams, ir padarytos žalos, dėl to, kad policijos pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, patyrė sveikatos sutrikdymą ir dėl to buvo išmokėta piniginė kompensacija, yra priežastinis ryšys.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė ir nustatyti atsakovo V. C. neteisėti veiksmai ir kaltė bei nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Žala laikomos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl V. C. neteisėtų veiksmų Policijos departamentas patyrė 30000,00 Lt žalą. „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212), 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nustatyta taip pat CK 6.280 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2000 m.; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Esant nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymams, konstatuotina, kad atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais, t.y. tyčia nepaklusdamas teisėtam valstybės tarnautojo – policijos pareigūno reikalavimui nutraukti konfliktą (muštynes) ir eiti į tarnybinį automobilį dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, siekdamas išvengti sulaikymo sukėlė būtinumą pareigūnui imtis kovinių veiksmų, ko pasekoje pareigūnas užvirto ant atsakovo sulenkto ir atstatyto kelio sąnario, tuo patirdamas šonkaulio lūžį. Šiais savo veiksmais atsakovas padarė žalą ieškovui, kuris nukentėjusiam policijos pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 30000,00 Lt kompensacinę išmoką, ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad atsakovas yra įgijęs prievolę atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, ir ieškovui teisminiu būdu pagrįstai reikalaujant, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsakovas laikomas pažeidusiu šią prievolę, todėl jo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 30000,00 Lt žalos atlyginimo ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

Žyminis mokestis nuo ieškinio sumos sudaro 900,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleistas, žyminis mokestis sumoje 900,00 Lt iš atsakovo priteistinas valstybės naudai. Remiantis prieš tai nurodytu motyvu, atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. C. (V. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) 30000,00 Lt (trisdešimties tūkstančių Lt 00 ct) dydžio žalos atlyginimą ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847.

Priteisti iš atsakovo V. C. (V. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 900,00 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.