Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-990-253/2013

2013 m. liepos 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui V. C. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai.

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad šis atsikirtimas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškovas praleido LR CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 išaiškino, kad aiškinant socialinio draudimo įstaigų regreso teisės įgyvendinimo sąlygas LR CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose. Kasacinės instancijos teismui savo praktikoje pripažinus, kad minėtas išaiškinimas taikomas ir tuo atveju, kai policijos įstaigos pareiškia reikalavimus dėl išmokėtų kompensacijų ar draudimo išmokų išmokėjimo regreso tvarka, vertintina, kad tokiais atvejais išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. Taigi, ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.).

Ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. LR CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas praliestas nežymiai: policijos pareigūnas žalą patyrė 2009-08-01, taigi ieškinio senaties terminas pasibaigė 2012-08-01, o ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2012-09-14. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, jog ieškovo veiksmuose nenustatyta piktnaudžiavimo požymių, atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovas atsisako pažeistos teisės ar nemano, kad jo teisė yra pažeista, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas (LR CK 1.5 str., 1.131 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį (atsakovą). Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis A. Z. 2009-08-01 tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika. Šiam pareigūnui išmokėta 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas. Taigi pareigūnui A. Z. kilusi žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu būdu, nustatytu 2003-04-29 įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d.

Ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl būtina nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes – civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Apeliantas nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Byloje nustatyta, kad 2009-08-01 apie 01.20 val. ties (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui vyr. patruliui A. Z. sulaikant su nenustatytu asmeniu konfliktavusį atsakovą, pareigūnas kartu su juo nugriuvo ant atsakovo sulenkto kelio sąnario ir pareigūnui lūžo šonkaulis. Apeliantas nesutinka, kad nepakluso pareigūno teisėtiems reikalavimams ir nurodo, kad policijos pareigūnas nenaudojo kovinių veiksmų, kadangi tai nebuvo įrašyta į policijos pareigūno A. Z. tarnybinį pranešimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos argumentus ir dėl jų pasisakė. Tiek pirminių A. Z., A. D., G. D. 2009-08-01 tarnybinių pranešimų duomenys, tiek iš vėlesnio 2009-09-07 A. Z. paaiškinimo bei liudytojų A. Z., A. D. paaiškinimų matyti, kad pareigūno sveikata buvo sutrikdyta sulaikant atsakovą. Nors policijos pareigūno A. Z. 2009-08-01 tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, tačiau 2009-09-07 A. Z. paaiškinime išdėstytos aplinkybės apie atsakovo vengimą būti sulaikytam, prieš atsakovą panaudotus veiksmus ir kad atsakovas buvo pargriautas ant žemės. Šias aplinkybes liudytojas A. Z. patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovas ir liudytojas J. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad sulaikymo metu atsakovas prašė policijos pareigūno jo nevežti į komisariatą, sakė, kad netęs ginčo, norėjo likti klube. Iš atsakovo ir minėto liudytojo paaiškinimų matyti, kad atsakovui buvo uždėti antrankiai, policijos pareigūnas, laikydamas atsakovą už rankos, vedė link tarnybinio automobilio. Įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog policijos pareigūno A. Z. sveikatos sutrikdymas kilo atsakovo sulaikymo metu nugriuvus kartu su atsakovu, panaudojant kovinius imtynių veiksmus dėl atsakovo vengimo būti sulaikytam. Apeliaciniame skunde dėstomas argumentas, kad policijos pareigūnas sužalojimus patyrė pats nugriuvęs ant atsakovo, nes neatsargiai atliko kovinius veiksmus, tik patvirtina, kad koviniai veiksmai prieš atsakovą buvo atliekami. Savo funkcijoms įgyvendinti policijos pareigūnai turi teisę panaudoti įvairius kovinius veiksmus, atsižvelgiant į susidariusią situaciją.

Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo taikyta ATPK 187 str. numatyta administracinė atsakomybė už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais atmestas šis atsakovo argumentas. Nesant LR CPK182 str. 2 p. numatytų faktinių aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, faktinės aplinkybės, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, įrodinėjamos pagal bendrąsias įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias taisykles. Nagrinėjamu atveju atsakovo nepaklusimas teisėtiems pareigūnų reikalavimas įrodytas kitais byloje pateiktais faktiniais duomenimis. Ta aplinkybė, jog atsakovo veiksmai nekvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas, nepanaikina jo veiksmų neteisėtumo sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Civilinė atsakomybė atsakovui kilo dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. nevykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (LR CK 6.246 str. 1 d.).

VRM medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija 2009-11-03 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2009-08-01 ir pareigūno A. Z. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys ir padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Policijos pareigūnui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-11-13 įsakymu buvo sumokėta 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Byloje nustatyta, kad kompensacija policijos pareigūnui buvo sumokėta būtent dėl tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo, šių aplinkybių apeliantas neginčija. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė esant visas apelianto civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, jų pasekmes – pareigūno sveikatos sutrikdymą, lėmusį pareigos ieškovui išmokėti pareigūnui kompensaciją atsiradimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltę.

Remiantis Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 p., įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti LR CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis LR CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d. asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (LR CK 6.113 str.). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno A. Z. patirtos žalos dydį. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas LR CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (LR CK 6.283 str. 2 d.). Preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutiko, kad A. Z. realiai patyrė ieškovo prašomo dydžio nuostolius, kadangi buvo nedarbingas neilgą laiko tarpą. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar pareigūnui išmokėta draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją.

Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, kadangi pagal LR CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui A. Z. išmokėta jo 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu. Ieškovas ir atsakovas papildomų realios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų byloje neteikė.

Pagal LR CK 6.249 str. 1 d., LR CPK 178 str. šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnas realiai patyrė žalą, nuo 2009-08-01 iki 2009-09-30 buvo nedarbingas bei gydėsi. Nustatydama padarytos žalos dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos aplinkybes – į pareigūno sužalojimo laipsnį, gydymo trukmę, turėjusią įtakos negautoms pajamoms, taip pat į aplinkybes, kad nukentėjęs asmuo patiria su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo iš atsakovo prašomas priteisti žalos atlyginimas mažintinas ir nustatytinas 7 000 Lt dydžio žalos atlyginimas (LR CK 6.283 str., 6.249 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, tačiau nustatydamas ieškovui priteistinos žalos atlyginimo dydį netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.). Išnagrinėjus bylą ieškinys tenkintas iš dalies (23 proc.), todėl iš atsakovo valstybei priteista žyminio mokesčio už ieškinį suma mažintina proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iki 207 Lt (900 Lt – 77 proc.) (LR CPK 83 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistina 370 Lt įrodymais pagrįstų turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (480 Lt – 23 proc.) (t. 1. b. l. 25) (LR CPK 98 str.). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteistina 693 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (900 Lt – 23 proc.) bei 308 Lt advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme (400 Lt – 23 proc.) (LR CPK 93 str. 2 d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-21 sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo V. C. (V. C.) ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteistą žalos atlyginimo sumą iki 7 000 Lt.

Sumažinti iš atsakovo V. C. valstybei priteistą žyminį mokestį už ieškinį iki 207 Lt.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsakovui V. C. 370 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsakovui V. C. 308 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 693 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.