Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Ingrida Kirsnytė Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas <...> vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas ATPK 126 str. 4 d. sankcijos numatytose ribose Pažeidėjui galėjo skirti tik vieną iš dviejų alternatyvių pagrindinių nuobaudų – baudą arba administracinį areštą, ir papildomą nuobaudą – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą.

Pažeidėjas skundu iš esmės nesutinka tik su jam skirta papildoma nuobauda – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu ir prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais ir išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir panaikinti jam paskirtą papildomą nuobaudą. Visos esminės Pažeidėjo atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismui jau buvo žinomos – jas Pažeidėjas išdėstė 2014 m. birželio 4 d. apylinkės teismui rašytame prašyme (24–25 b. l.). Tiek šiame prašyme ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės – padaryto pažeidimo pobūdis, Pažeidėjo visiškas prisipažinimas padarius pažeidimą ir nuoširdus gailestis dėl to, jo asmenybė, poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinei veiklai vykdyti ir sergančios bei neįgalios žmonos mamos priežiūrai, asmeniniai Pažeidėjo ir jo artimųjų nepatogumai ir kt., tiek ir kitos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės iš tiesų yra svarbios ir jas teismas jau tinkamai įvertinto individualizuodamas Pažeidėjui paskirtas pagrindinę ir papildomą nuobaudas, nes Pažeidėjui paskirta minimali bauda ir specialiosios teisės atėmimas, kuris savo trukme yra artimas minimaliam. Naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurias apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti iš naujo, apeliaciniame skunde Pažeidėjas nenurodė.

Pažeidėjas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su neigiamomis jam paskirtų nuobaudų pasekmėmis – jo ir artimųjų nepatogumais bei tikimybe prarasti darbą. Čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pabrėžtina tai, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo šeimos nariams, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Šiuo atveju Pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Realų pavojingą veikos pobūdį įrodo tai, kad būdamas vidutinio girtumo būklėje Pažeidėjas vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Tai rodo ypatingai neatsakingą Pažeidėjo požiūrį į eismo saugumą. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimas padarytas visiškai sąmoningai – tai, kad Pažeidėjui nustatytas vidutinis (2,27 ‰) girtumo laipsnis reiškia, jog jam negalėjo kilti jokių abejonių, kad esant tokios būklės negalima vairuoti transporto priemonės. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, be jokių abejonių yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam ir jo artimiesiems nepatogumus bei neigiamas pasekmes, Pažeidėjas turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Todėl šiuo atveju vien tik Pažeidėjo pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų.

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šįkart Pažeidėjas administracine tvarka buvo nubaustas 9 kartą. Anksčiau jis 8 administracinius teisės pažeidimus padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones, iš jų 2 – vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus. Aptariamo grubaus pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas turėjo 1 galiojančią administracinę nuobaudą. Nepaisant to, kad ši nuobauda buvo įvykdyta pagal administracinį nurodymą, Pažeidėjas, ATPK 36 str. prasme, laikytinas baustu už šį pažeidimą. Akivaizdu, kad šįkart Pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino tai Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir neįvertinęs jos paskyrė Pažeidėjui neteisingas, t. y. per švelnias pagrindinę ir papildomą nuobaudas. Tačiau apeliacinės instancijos teismui ištaisius šią apylinkės teismo klaidą neabejotinai būtų pabloginta Pažeidėjo teisinė padėtis, kas, ATPK 302¹¹ str. 2 d. prasme, yra negalima, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas negali būti keičiamas.

Pažeidėjas skunde teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tapatina su darbo netekimu. Tačiau šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jokiu būdu nedraustų Pažeidėjui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla, nesusijusia su transporto priemonių vairavimu, ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą. Todėl Pažeidėjas skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones jis gali netekti galimybės dirbti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje nurodė, jog R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tačiau tiek toje pačioje nutarimo nustatomojoje dalyje prieš tai, tiek motyvuojamoje dalyje, tiek ir rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad aptariamą pažeidimą padarė būtent Pažeidėjas, kuriam teismas paskyrė pagrindinę ir papildomą administracines nuobaudas. Todėl skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies teiginys, jog Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus pažeidė R. B., laikytinas rašymo klaida, kuri nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą nutarimą.

Įvertinęs visas šias aplinkybes ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytos ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei. Jos, priešingai, nei teigiama skunde, nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę, nei numatyta įstatyme, nuobaudą – šios aplinkybės leidžia nuobaudą individualizuoti tik ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose. Taigi, atsižvelgęs į visas svarbias bylos aplinkybes, skundžiamu nutarimu apylinkės teismas iš esmės tinkamai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę, šis teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus ir keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.