Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1811-324/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
e2A-1811-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11586-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
individualios įmonės IĮ, „Aujama-credit“
Atsakovas
T. R.
Civilinė byla Nr. e2A-1811-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11586-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės IĮ „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė individuali įmonė „Aujama-credit“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovo T. R. (toliau – ir atsakovas) 300 Eur negrąžinto kredito skolą, 296,40 Eur nuostolius (negautas pajamas), po 22,08 Eur nuostolių (negautų pajamų) per mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki kredito visiško grąžinimo dienos, 39,62 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 636,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei 300 Eur negrąžinto kredito skolą, 296,40 Eur nuostolius (negautas pajamas), 39,62 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise (2021 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 166,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą duomenų apie tai, kad būtų savalaikiai ir tinkamai atsiskaitęs su ieškove, byloje nepateikė. Atsakovas įmokų pagal sudarytą grafiką nesumokėjo, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 300 Eur negrąžinto kredito skolą. Kadangi atsakovas įsipareigojimų nevykdė – kredito negrąžino, pelno palūkanų už naudojimąsi suteiktu kreditu ir administravimo mokesčio nemokėjo, todėl teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 296,40 Eur nuostolių (negautų pajamų) sumą.

5. Sprendė, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Nepaisant to, kad ieškovei negautos pajamos priteistos, tai savaime nelemia išvados, jog turi būti patenkinta ir kita šio reikalavimo dalis. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ši reikalavimo dalis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Ieškovės sutartinis lūkestis gali būti ginamas tik tiek, kiek jis atitinka kredito sutartimi nustatytas atsakovo prievolių ribas. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją. Po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito sumos visiško grąžino dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

6. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo neprieštarauja imperatyvioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, yra pagrįstas, todėl teismas jį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 39,62 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. liepos 14 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad sprendimo už akių priėmimui buvo CPK numatytos būtinosios sąlygos, tai ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis priteisti nuotolius (negautas pajamas) po 22,08 Eur per mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. (sutarties termino pabaigos) iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas) po 22,08 Eur per mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. (sutarties termino pabaigos) iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jo priėmimui nebuvo vienos iš būtinųjų sąlygų - ieškovės prašymo priimti sprendimą už akių. Priešingai, ieškovė teismo prašė nepriimti sprendimo už akių.

7.2. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad tuo atveju, kai ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos, taikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti ribojimai nustatyti netesybų dydžiui ir laikotarpiui, už kurį jos priteisiamos, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Tuo atveju, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės, kylančios iš vartojimo kredito sutarties, įvykdymo terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti netesybų (kompensacinių palūkanų), jeigu tokios yra numatytos sutartyje, tačiau jos negali viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti ribojimų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyti ribojimai tik netesybų dydžiui, bet ne teisei reikšti savarankišką reikalavimą dėl nuostolių, apie kuriuos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apskritai nekalbama, atlyginimo ar ribojimus nuostolių dydžiui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nes nurodytos kasacinio teismo ir teismo nagrinėtos civilinės bylos ratio decidenti nesutampa. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pasisakyta dėl netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) priteisimo pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bet ne dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo.

7.3. Pirmosios instancijos teismas, sutapatinęs du skirtingus savarankiškus kreditoriaus teisių gynimo būdus ir savarankiškas civilinės atsakomybės formas (netesybas ir nuostolius (negautas pajamas)), nevertino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. (po sutarties termino pabaigos) iki kredito sumos visiško grąžinimo dienos pagrįstumo, taip pat nevertino, ar ieškovė šį savo reikalavimą įrodė.

7.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog šalys 2019 m. gruodžio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 8931 specialiųjų sąlygų 12 punkte individualiai aptarė, kad kredito gavėjas (atsakovė) supranta, jog praleidus kredito įmokos mokėjimo terminą ar kredito davėjui nutraukus sutartį dėl kredito įmokų nemokėjimo, kredito gavėjui kyla civilinė atsakomybė atlyginti kredito davėjo patirtus nuostolius, kurie pasireiškia kredito gavėjo negautomis pajamomis (pelno palūkanomis) už laikotarpį nuo kredito įmokos mokėjimo termino praleidimo iki kredito sumos grąžinimo. Kredito negrąžinimas iki sutartyje numatyto termino pabaigos yra įmokų mokėjimo terminų pažeidimas, sukeliantis atsakovo civilinę atsakomybę atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, o šalys susitarė, kad tokiu atveju ieškovės netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) yra pelno palūkanos už laikotarpį nuo kredito įmokos mokėjimo termino praleidimo iki kredito sumos grąžinimo.

7.5. Atsakovas, negrąžinęs kredito pagal sutartyje numatytą grafiką iki sutarties termino pabaigos, ne tik kad kreditu naudojasi neteisėtai, bet dar iš to gauna ir naudos, nes jam už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki kredito sumos grąžinimo nereikia šios sumos skolintis rinkoje ir mokėti pelno palūkanas už naudojimąsi pinigais, administravimo mokestį ir pan. Šias aplinkybes ieškovė nurodė ieškinyje, bet pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Akivaizdu, kad atsakovas po sutarties termino pabaigos neteisėtai naudodamasis ieškovei negrąžintu kreditu ne tik gauna naudos, bet ir užkerta kelią ieškovei, kurio pagrindinė veikla vartojimo kreditų teikimas, negrąžinto kredito sumą paskolinti tretiesiems asmenims ar netgi tam pačiam atsakovui ir taip už negrąžinto kredito sumą gauti pelno palūkanas nuo sutarties termino pabaigos iki kredito sumos grąžinimo.

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes ieškinyje ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad prašo priimti sprendimą už akių.

6. Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Kauno apylinkės teismas skundžiamą 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą už akių priėmė atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

7. Taigi, teismas gali priimti sprendimą už akių, esant dviem įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį; 2) ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

8. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius sąlygų, kurioms esant galėjo būti priimtas sprendimas už akių, ginčijamas sprendimas už akių panaikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, nes šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė