- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2-496-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01722-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1183-661/2019 pagal pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ skundą atsakovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Max trade“ dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Unija) pateikė skundą, kuriuo teismo prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 10 d. vykusio bankrutavusios individualios įmonės „Max trade“ (toliau – BIĮ „Max trade“) kreditorių susirinkimo nutarimus: 3-iuoju darbotvarkės klausimu (Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo), 4-uoju darbotvarkės klausimu (Likvidavimo balanso tvirtinimas) ir 5-uoju darbotvarkės klausimu (Dėl įmonės pabaigos). Nurodė nesutinkanti su BIĮ „Max trade“ 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo metu priimtais nutarimais Nr. 3, 4, 5, kadangi BIĮ „Max trade“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumas LT“ (toliau – BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė) įgaliotas asmuo A. S. tinkamai neinformavo Unijos apie įvykusį IĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimą.
2. BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė buvo informuota, kad Uniją atstovauja advokatų profesinė bendrija TVINS, taip pat paskutinėje 2018 m. liepos 13 d. rašto „Dėl IĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimo, įvyksiančio 2018 m. liepos 16 d., nutarimo projektų“ (toliau – Raštas) pastraipoje buvo pateiktas prašymas visą informaciją apie bankroto bylos eigą ir kreditorių susirinkimų/komitetų medžiagą kartu su balsavimo biuleteniais siųsti elektroniniu paštu unijos-portfelis@tvinslaw.com. Tačiau BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė neinformavo Unijos apie 2018 m. rugsėjo 10 d. įvyksiantį BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimą. Dėl šios priežasties 2018 m. rugsėjo 10 d. BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimas įvyko netesėtai.
3. Unijos manymu, 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo sušaukimas buvo nuslėptas dėl Unijos domėjimosi BIĮ „Max trade“ bankroto byloje realizuotu BIĮ „Max trade“ dalyviui priklausančiu ir Unijai įkeistu turtu už itin mažą kainą. Paaiškėjo, kad šis turtas parduotas be Unijos, kaip įkaito turėtojos, sutikimo. 2018 m. rugsėjo 11 d. yra priimtas sprendimas dėl BIĮ „Max trade“ pabaigos. Šios aplinkybės leidžia įtarti, kad skundžiami sprendimai priimti paskubomis vien tam, kad apsunkintų Unijos galimybes ginti savo teises. Dėl nurodytų aplinkybių Unija ginčys BIĮ „Max trade“ bankroto byloje atliktą įkeisto turto pardavimą, kas gali turėti įtakos BIĮ „Max trade“ likvidavimo balansui ir jos pabaigai.
Atsiliepimas
4. BIĮ „Max trade“, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime į pareikštą skundą prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš šaukiant 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimą BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė sužinojo, kad Unijos bankroto administratorius neteko įgaliojimų, o pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. naująja bankroto administratore yra paskirta Jurgita Karalevičienė. Dėl šios priežasties, BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė pranešimą apie šaukiamą susirinkimą išsiuntė ne buvusiam Unijos administratoriui, o naujai paskirtai Unijos administratorei Jurgitai Karalevičienei. Persiuntus pranešimą, Jurgita Karalevičienė susisiekė su BIĮ „Max trade“ bankroto administratore ir nurodė, kad nutartis, kuria ji buvo paskirta Unijos administratore dar nėra įsiteisėjusi. Dėl šios priežasties ji nuo balsavimo susilaikys, o pranešimą apie šaukiamą susirinkimą 2018 m. rugsėjo 3 d. ji persiuntė buvusio administratoriaus įgaliotam asmeniui R. G.. Taigi, buvusiai Unijos bankroto administratorei buvo pranešta apie 2018 m. rugsėjo 10 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą.
5. Be to, Unijos balsų suma būtų per maža tam, kad balsavus kreditorių susirinkime, būtų priimti kitokie nutarimai, todėl net jeigu Unija ir dalyvautų ir visais darbotvarkėje numatytais klausimais balsuotų „prieš“, 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimai būtų buvę tokie patys, kokie yra šiandien.
6. Unijos bankroto administratorė Jurgita Karalevičienė 2018 m. gruodžio 30 d. pranešimu nurodė, kad palaiko pateikto skundo reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atmetė Unijos skundą dėl BIĮ „Max trade“ 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir priteisė iš Unijos administravimui skirtų lėšų 491,68 Eur bylinėjimosi išlaidų BIĮ „Max trade“ advokato pagalbai apmokėti.
8. Teismas pažymėjo, kad Unija nenurodė, kodėl reikėtų naikinti 2018 m. rugsėjo 10 d. BIĮ „Max trade“ vykusio kreditorių susirinkimo nutarimus 3-iuoju, 4-uoju ir 5-uoju darbotvarkės klausimais, t.y. kokias Unijos teises šie nutarimai pažeidė, ar kaip kitaip dėl šių nutarimų pasireiškė imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas, prieštaravimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Vieninteliai argumentai yra tai, kad BIĮ „Max Trade“ bankroto administratorė galimai neinformavo Unijos apie vyksiantį kreditorių susirinkimą.
9. Teismas nustatė, kad Jurgita Karalevičienė pranešimą apie 2018 m. rugsėjo 10 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą 2018 m. rugsėjo 3 d. persiuntė buvusios Unijos bankroto administratorės atstovui R. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Unijos bankroto byloje 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo nutarta atstatydinti uždarąją akcinę bendrovę „Verslo konsultantai“ (toliau – UAB „Verslo konsultantai“) iš Unijos bankroto administratorės pareigų, ir naująja administratore paskirta Jurgita Karalevičienė. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d. Apibendrinęs nurodytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad nors BIĮ „Max Trade“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo A. S. ir netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti kreditorius apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, t.y. pranešimą išsiuntė ne esamai bankroto administratorei, o naujai paskirtai, kuri dar neturėjo įgaliojimų veikti Unijos vardu, tačiau bylos duomenys pavirtina, kad Unija buvo laiku informuota apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, dėl ko jos teisės nebuvo pažeistos.
11. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokia kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka buvo nustatyta BIĮ „Max Trade“ kreditorių susirinkime, todėl Unijos prašymas informuoti ją apie bankroto bylos eigą ir teikti kitą informaciją Unijos pasirinktam atstovui nėra privalomas BIĮ „Max Trade“ administratorei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Unija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį bei tenkinti jos skundą dėl BIĮ „Max trade“ 2018 m. rugsėjo 10 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų: 3-iuoju darbotvarkės klausimu (Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo), 4-uoju darbotvarkės klausimu (Likvidavimo balanso tvirtinimas) ir 5-uoju darbotvarkės klausimu (Dėl įmonės pabaigos), panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje esantys duomenys apie tai, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atliktas Unijos naujosios bankroto administratorės Jurgitos Karalevičienės pranešimo persiuntimas yra tinkamas Unijos informavimas apie numatomą kreditorių susirinkimą. Bankroto administratorė apie šaukiamą BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimą ne tik neinformavo Unijos paskirto atstovo – advokatų profesinės bendrijos TVINS, tačiau ir buvusios Unijos bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, o pranešimą išsiuntė Jurgitai Karalevičienei, nors pastaroji tuo metu neturėjo jokių įgaliojimų.
12.2. Nors į bylą pateikta informacija, kad Unijos naujoji bankroto administratorė Jurgita Karalevičienė persiuntė gautą pranešimą 2018 m. rugsėjo 3 d. R. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), bei susisiekė su BIĮ „Max trade“ bankroto administratore, BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų, kad Unija būtų informuota apie susirinkimą, t. y. advokatų kontorai nepateikta jokio pranešimo apie turėsiantį įvykti susirinkimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. G. šį elektroninį laišką gavo.
12.3. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Jurgita Karalevičienė 2018 m. rugsėjo 3 d. informavo BIĮ „Max trade“ bankroto administratorę, kad neturi įgaliojimų veikti Unijos vardu, nepaisant tai, kokia nustatyta kreditorių informavimo tvarka, administratorė turėjo pareigą informuoti Uniją ir jos atstovus visais žinomais kontaktiniais adresais, įskaitant advokatų kontoros adresu.
Atsiliepimas
13. BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, nes net ir iš naujo priimant sprendimus kreditorių susirinkime, Unijos dalyvavimas kreditorių susirinkimo metu nebūtų nulėmęs ar turėjęs įtakos priimamų kreditorių susirinkimo nutarimui turiniui. Be to, byloje Unija net nebandė įrodinėti, kad jos ginčijami kreditorių susirinkimų nutarimai yra neteisėti.
13.2. Teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kokia kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka buvo nustatyta BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkime. Dėl šios priežasties Unijos prašymas laikytinas neprivalomu administratorei – ji pati galėjo pasirinkti, kokiu būdu informuos Uniją apie vyksiantį kreditorių susirinkimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas Unijos skundas dėl BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimo nutarimų 3, 4, 5-uoju klausimais panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. vyko BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimas, kuriame 3-uoju klausimu priimtas nutarimas patvirtinti įmonės administratorės veiklos ataskaitą, 4-uoju klausimu – patvirtinti BIĮ „Max trade“ likvidavimo balansą, ir 5-uoju klausimu – pritarti dėl įmonės pabaigos. Šiuos nutarimus Unija prašo pripažinti negaliojančiais dėl procedūrinio pažeidimo, nes BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė neinformavo Unijos, kaip kreditorės, apie įvyksiantį susirinkimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.
17. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jai priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis).
18. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimų procedūrinių pažeidimų neinformavus Unijos, kaip BIĮ „Max trade“ kreditorės, apie 2018 m. rugsėjo 10 d. turėsiantį įvykti BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimą. Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 31 d. BIĮ „Max trade“ bankroto administratorės pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą matyti, kad šis pranešimas buvo išsiųstas Jurgitai Karalevičienei kaip Unijos bankroto administratorei. Tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Jurgita Karalevičienė Unijos bankroto administratore tapo tik 2018 m. spalio 11 d., įsiteisėjus nutarčiai atstatydinti UAB „Verslo konsultantai“ iš Unijos bankroto administratorės pareigų ir bankroto administratore paskirti Jurgitą Karalevičienę (civilinė byla Nr. B2-1330-585/2019). Byloje nustatyta, kad Jurgitai Karalevičienei dar netapus Unijos bankroto administratore, ji 2018 m. rugpjūčio 31 d. iš BIĮ „Max trade“ bankroto administratorės gautą pranešimą persiuntė tuo metu buvusios Unijos bankroto administratorės įgaliotam asmeniui R. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)(atsiliepimo į atskirąjį skundą 4 priedas). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad Unija buvo informuota apie BIĮ „Max trade“ 2018 m. rugsėjo 10 d. turėsiantį įvykti kreditorių susirinkimą. Aplinkybė, kad apie BIĮ „Max trade“ kreditorių susirinkimą pranešė ne BIĮ „Max trade“ bankroto administratorė, o Jurgita Karalevičienė, persiuntusi BIĮ „Max trade“ bankroto administratorės pranešimą, suponuoja tik formalaus pobūdžio pažeidimą, ir nepaneigia Unijos informavimo fakto.
20. Unijos atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog apie turinčius įvykti susirinkimus turėjo būti informuota TVINS advokatų profesinė bendrija, kaip Unijos atstovė, neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pagal ĮBĮ 10, 11 straipsnių nuostatas, po bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme dienos bankrutuojančios įmonės vardu veikia ir įmonės interesus atstovauja bankroto administratorius. Vykdydamas įmonės bankroto procedūras bankroto administratorius gali pasitelkti profesionalių teisininkų pagalbą, tačiau jie neeliminuoja bankroto administratoriaus, kaip bankrutuojančios įmonės interesų atstovo, vaidmens. Todėl pranešimo apie kreditorių susirinkimą siuntimas Unijos bankroto administratoriui, o ne jos atstovui pagal pavedimą, negali būti vertinamas kaip Unijos teisių pažeidimas.
21. Atkreiptinas Unijos dėmesys, kad pagal anksčiau aptartą kasacinio teismo suformuotą praktiką, kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai dėl procedūrinių pažeidimų gali būti naikinami tik tuo atveju, jei šie pažeidimai nulėmė neteisėto nutarimo priėmimą.
22. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo protokolinio įrašo Nr. 10 matyti, kad susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 71,78 procentus. Todėl Unijos dalyvavimas susirinkime, jai balsuojant priešingai nei kiti kreditoriai, negalėtų lemti kito, nei esamas, rezultato.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
24. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. BIĮ „Max trade“ prašo atlyginti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.
26. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai surašymą maksimalus atlygis yra 374,28 Eur (935,7 Eur x 0,4). Taigi nagrinėjamoje byloje BIĮ „Max trade“ patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, viršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už tokias paslaugas maksimalų dydį. Vadovaudamasis Rekomendacijose nurodytais kriterijais, taikytinais užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžiui nustatyti, atsižvelgdama į tai, kad atskirajame skunde iškelti teisės klausimai nebuvo sudėtingi, atsiliepimą į atskirąjį skundą rengė advokatų profesinė bendrija, atstovavusi BIĮ „Max trade“ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, taigi atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti reikėjo mažiau laiko ir darbo sąnaudų, teismas sprendžia, kad BIĮ „Max trade“ prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš Unijos 374,28 Eur išlaidoms už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
27. Pažymėtina, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015). Atsižvelgiant į tai, BIĮ „Max trade“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Unijos bankroto administravimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 112040690, bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Max trade“, įmonės kodas 304251259, 374,28 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.