Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjo M. S. atstovui advokatui Viktorui Gecui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Big City LT“ likvidatorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ atstovei L. L. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. M., S. K. ir jų atstovei advokatei Marijai Ulbienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. patikslintą skundą, paduotą teismui 2010-04-02, atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., D. D., R. B. R., V. S., S. K., B. O. S., R. V., M. V., V. T., J. V., V. S., N. M., R. P., R. S., bankrutavusios UAB „Mėnulė“ likvidatoriui R. P., bankrutavusios UAB „Big City LT“ likvidatorei UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-03-17 sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 ir Palangos miesto savivaldybės 1992-05-20 potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M.S. patikslintame skunde, paduotame teismui 2010-04-02, nurodo, jog pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelės A. S. (Š.) 6,98 ha valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas Klaipėdos apskrities Kretingos rajono (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog žemę valdė jo prosenelė M. Š., kuri mirė 1936-06-28, o po jos mirties visą ūkį paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė jos dukra A. S. Prašymą grindžia tuo, jog Palangos miesto apylinkės teismo 1995-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-177/1995 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jo senelė A. S. (Š.) valdė 3,85 ha žemės sklypą Palangos mieste, kurį paveldėjo po motinos M. Š. mirties, taip pat Lietuvos centrinio archyvo 2009-09-01 pažymoje Nr. R4-2082 nurodyta, jog A. S. po M. Š. mirties pagal testamentą paveldėjo visą jos ūkį, kurį valdė iki nacionalizacijos. Pareiškėjo teigimu, Palangos miesto valdybos 1992-05-20 potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalimi ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-03-17 sprendimais Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 neteisėtai tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., A. M., M. V., O. V., S. K., atkurtos nuosavybės teisės į M. Š. valdytą žemę, kuri nacionalizacijos metu jau buvo mirusi ir nebebuvo turto savininkė. Prašo panaikinti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. Pareiškėjo teigimu, institucijos neteisingai nustatė asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu ir atkūrė nuosavybės teises asmenims, neturėjusiems tiesės pretenduoti į nuosavybės atkūrimą. Teigia, jog klausimas dėl buvusio savininko iškilo tik 2009 metais, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-03-23 raštu Nr. R4-274-(3.1) pranešė, jog būtina nustatyti turto savininką nacionalizacijos metu. Pareiškėjas nurodo, jog apie ginčijamus aktus sužinojo nagrinėjant Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-597-668/2009, 2009-12-11 gavęs Palangos miesto apylinkės teismo 2009-12-10 raštą Nr. 2-597-668/2009-(R1-6859). Argumentuoja, jog terminas skundui teismui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo sekančios dienos po jų gavimo, t.y. nuo 2009-12-12 ir jis nėra praleidęs terminą paduoti teismui skundą (t. 2, b.l. 66-71).

Pareiškėjo atstovas advokatas Viktoras Gecas patikslinto skundo argumentų pagrindu prašo jį patenkinti. Pažymi, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija, ginčijamais 2003 metų sprendimais Nr. 10145- 10149 atkurdama nuosavybės teises į M.Š. žemę, pažeidė teisės aktus, nes ji žemės nacionalizacijos metu nebuvo žemės savininkė. Nurodo, jog M. Š. mirė 1936 metais, o žemės paveldėtoja buvo A. S., pareiškėjo M. S. senelė, todėl jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises. Teigia, jog institucija 2009 metais pradėjo aiškintis šią aplinkybę ir 2009 metų pabaigoje nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas sužinojo apie ginčijamus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 metais priimtus sprendimus atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nurodo, kad sprendimai pareiškėjui nebuvo siųsti, nes jis, kaip M. Š. provaikaitis, nebuvo laikomas pretendentu atkurti nuosavybės teises. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 (proceso Nr. 2-10-3-00312-2009-3) ir 2012-03-21 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936-06-28 visą jos nuosavybės teise turėtą paveldėjo pagal testamentą iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15, ir nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. dukra A. S. ir pareiškėjui atnaujintas terminas paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir giminystės bei valdymo pagrindą patvirtinantiems dokumentams.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. siūlo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog nėra pagrindo naikinti sprendimus praėjus dešimčiai metų nuo jų priėmimo, nes nuosavybės teisės atkurtos asmenims pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir buvusius dokumentus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Marija Ulbienė siūlo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjas iki 2001-12-31 nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pats buvo neaktyvus, iki 2003-12-31 nepateikė Atkūrimo įstatymo reikalaujamų dokumentų, o faktas apie A.S. turėtą nuosavybę nustatytas per vėlai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto valdybos 1992-05-20 potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M. (t. 1, b.l. 12-14) ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-03-17 sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. (t. 1, b.l. 15, 17, 157-162) natūra į M.Š. nuosavybės teise valdytą žemę Kretingos rajone (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims argumentuojant, jog pareiškėjas praleido skundo teismui dėl Palangos miesto valdybos potvarkio ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo padavimo terminą, pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ABTĮ) nėra numatyta senaties terminų viešojo administravimo subjektų priimtiems individualiems administraciniams aktams panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1260/2010), tačiau šis įstatymas numato procesinius kreipimosi į teismą terminus (ABTĮ 33 straipsnis), kuriuos praleidus skundas teisme nepriimamas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas) arba pradėta administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis). Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu galimai pažeidžiamas jo teises. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-886/2013, 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-978/2013, 2014-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-479/2014, kt.).

Pareiškėjo teigimu, apie ginčijamus Palangos miesto valdybos 1992-05-10 potvarkį Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003-03-17 sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jam tapo žinoma Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-597-668/2009, kurioje pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., K. T. siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusios 1936-06-28, žemę 1,75 ha (duomenys neskelbtini)Palangos valsčiuje Kretingos apskrityje ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė jos vaikai: sūnus J. Š. (1894-1963), duktė A. Š., santuokinė pavardė S. (1909-1987) ir duktė S. Š., santuokinė pavardė T. (1909-1958). Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo nurodyta sužinojimo apie ginčijamus sprendimus aplinkybe. Pažymėtina, jog nors ginčijamas Palangos miesto valdybos 1992-05-10 potvarkis Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ minimas ir yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1355-162/2006, tačiau jo turinys neinformatyvus, nėra galimybės identifikuoti, į kokį nekilnojamąjį turtą atkurtos nuosavybės teisės (t. 1, b.l. 86-96, 12-14). Iš ginčijamo akto turinio matyti, jog potvarkiu atkurtos nuosavybės teisės buvusiems turto savininkams arba jų teisėtiems paveldėtojams į žemę pagal 2 priedėlį (1.2 punktas). Potvarkio 2 priedėlyje nurodyti piliečių, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemę pavardė, vardas, tėvo vardas, adresas ir nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo komisijos protokolo data ir numeris (t. 1, b.l. 87-96). Skundžiamame administraciniame akte nenurodyta į kokį konkrečiai turtą atkuriamos nuosavybės teisės, nenurodyti buvusio savininko duomenys. Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos ne į vieną nekilnojamąjį turtą, esantį skirtingose vietovėse. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant duomenų, iš kurių būtų galima tiksliai identifikuoti žemės sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, ir buvusį savininką, į kurio turtą atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjui iš ginčijamo potvarkio galėjo būti tiksliai nežinomos nurodytos aplinkybės, t.y. tiksliai nežinomas ginčijamo akto turinys. Iš bylos duomenų matyti, jog Palangos miesto valdybos 1992-05-10 potvarkis Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ įgyvendintas Klaipėdos apskrities viršininko 2003-03-17 sprendimais Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149. Būtent šiuose sprendimuose tiksliai įvardintas buvęs savininkas ir turtas, į kurį atkuriama nuosavybė. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims argumentuojant, kad pareiškėjas apie Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus turėjo žinoti nagrinėjant Klaipėdos apygardos administracinio teismo bylą Nr. I-1355-162/2006, pažymėtina, jog nurodytoje administracinėje byloje nėra duomenų apie šiuos sprendimus. Priešingai, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo ir atstovės paaiškinimų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovės advokatės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėjas M. S. nebuvo laikomas pretendentu į M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą kaip jos provaikaitis ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyko neinformuojant pareiškėją. Ginčijami aktai priimti atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o ne pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, kad jie buvo siųsti pareiškėjui ar jis buvo kitaip su jais supažindintas. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė pripažino, jog tokių duomenų nėra išlikę. Be to, iš faktinių aplinkybių matyti, jog institucijai nekilo abejonių, kad M. Š. turto nacionalizacijos metu buvo žemės savininkė. Klausimas dėl to, kas nacionalizacijos metu buvo turto savininkas, kilo tik 2009 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2009-03-23 raštu Nr. R4-274-(3.1) pranešus, jog būtina nustatyti turto savininką nacionalizacijos metu po M. Š. mirties 1936-06-28 (t. 1, b.l. 19-20). Būtent su šio klausimo išsiaiškinimu susijusi minėta Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-597-668/2009. Iš nagrinėjamos administracinės bylos duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-597-668/2009 pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., K. T. Palangos miesto apylinkės teismui 2009-08-24 pateikė Palangos miesto valdybos 1992-05-10 potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ dalį ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003-03-17 sprendimus Nr. 10146 ir Nr. 10149 su jų kopijomis civilinės bylos šalims, tarp jų ir pareiškėjui (t. 1, b.l. 11). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog skundą administraciniam teismui nagrinėjamoje byloje dėl šių aktų panaikinimo pareiškėjas padavė 2009-09-18, t.y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino. Palangos miesto apylinkės teismo 2009-12-10 raštu Nr. 2-597-668/2009-(R1-6859) M. S. pateiktos jo prašomų dokumentų kopijos, t.y. Klaipėdos apskrities viršininko 2003-03-17 sprendimų Nr. 10145, 10147, 10148 kopijos (t. 1, b.l. 156). Nėra pagrindo netikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog šį raštą gavo 2009-12-11. Iš byloje esančio voko matyti, jog patikslintas skundas teismui dėl šių aktų panaikinimo išsiųstas 2010-01-11 (t. 1., b.l. 163). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, jog vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminas dėl byloje ginčijamų administracinių aktų panaikinimo nėra praleistas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą sąlygas ir tvarką reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Atstatymo įstatymu ir jį pakeitusiu Atkūrimo įstatymu siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kurių nekilnojamasis turtas neteisėtai buvo nacionalizuotas okupacinės valdžios. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išvardyti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje suteikiant prioritetą turto savininkui ir nustatant eiliškumą, kurio turi būti laikomasi atkuriant nuosavybės teises į savininko nekilnojamąjį turtą asmenims, kurie susiję su savininku įstatyme išvardyto lygmens giminystės ryšiais, jei savininkas yra miręs. Atkūrimo įstatymo požiūriu nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas). Atkuriant nuosavybės teises į žemę visais atvejais privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Žemės Lietuvoje nacionalizacijos aktu laikytina Liaudies Seimo 1940-07-22 deklaracija, todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940-07-22. Savininko nustatymo svarba pabrėžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2011-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-160/2011; 2010-10-06 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. A444 - 2093/2010; 2010-10-04 nutartis Nr. A146-799/2010; 2010-03-25 nutartis Nr. A261-364/2010; 2009-04-27 nutartis Nr. A261-532/2009; 2008-07-21 nutartis Nr. A502-1310/2008; 2004-02-13 nutartis Nr. A3-178/2004; 2003-03-14 nutartis Nr. A3-232/2003 ir kt.)

Nagrinėjamoje byloje ginčijamais aktais atkurtos nuosavybės teisės į M. Š. (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, nuosavybės teise valdytą žemę tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. Byloje nėra ginčo, kad M. Š. mirė 1936-06-28 (administracinės bylos Nr. I-1355-162/2006, t. 1, b.l. 43), todėl nuosavybės nacionalizavimo metu 1940-07-22 ji jau nebebuvo turto savininkė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 1995-03-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-177/1995 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. S. senelė A. S. (Š.) po savo motinos M. Š. mirties 1936-06-28 paveldėjo ir asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą Palangos mieste (t. 1, b.l. 18). Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 (proceso Nr. 2-10-3-00312-2009-3) nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936-06-28 visą jos nuosavybės teise turėtą 1,75 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje; visą M. Š. nuosavybės teise turėtą 2,34 ha ploto žemę, buvusią bendrame 152,99 ha ploto žemės sklype Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, paveldėjo pagal testamentą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. dukra A. S., gimusi 1909-01-02, mirusi 1987-06-02. Papildomu Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936-06-28 visą jos nuosavybės teise turėtą 6,98 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kuri pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities, Kretingos rajono, (duomenys neskelbtini), paveldėjo pagal testamentą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. dukra A.S. Sprendimais atnaujintas M. S. praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š., mirusios 1936-06-28, žemę 1,75 ha (duomenys neskelbtini), Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose bei 6,98 ha ploto žemę, buvusią „(duomenys neskelbtini), kuri pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities, Kretingos rajono, (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimų turinio matyti, kad teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto savininkė buvo A. S.. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2012 (proceso Nr. 2-10-3-00312-2009-3) 2013-02-27 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 dalyje ir 2012-03-21 papildomo sprendimo dalyje, kuria atnaujintas M. S. praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodant nekilnojamojo turto žemės savininkę A. S.. Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2012 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-02 sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-21 papildomas sprendimas palikti nepakeisti. Administracinės bylos Nr. I-1355-162/2006 duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo senelė A. S. 1987-04-08 testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui M. S. (administracinės bylos Nr. I-1355-162/2006 t. 1, b.l. 7). Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nurodytuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose atnaujinant pareiškėjui M. S. terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir terminą dokumentams, įrodantiems giminystės ryšį ir patvirtinantiems nuosavybės teises pateikti, įvertintos Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų praleidimo priežastys, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų atstovės advokatės argumentai dėl, kad juridiniai faktai nustatyti pasibaigus Atkūrimo įstatymo nustatytiems terminams, plačiau nenagrinėti šioje administracinėje byloje ir neturi teisinės reikšmės. Pripažintini nepagrįstais taip pat argumentai, jog pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo aktyvus. Bylos duomenys paneigia šiuos argumentus, nes pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo siekė nuo 1992-01-30, kai padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š. turtą Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai (t. 1, b.l. 9) ir 1994-12-07 padavė prašymą Kretingos rajono valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. S. 6,98 ha žemę (t. 1, b.l. 30). Tai, kad nekilnojamojo turto savininko klausimas iškilo tik 2009 metais (t. 1, b.l. 19-20), kai jau buvo priimti ginčijami aktai, negali būti laikoma nuo pareiškėjo valios priklausančia aplinkybe. Teismo vertinimu, institucijos, kompetentingos priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesiaiškino esminės aplinkybės tokiam sprendimui priimti ir tai nesuderinama nei gero viešojo administravimo principu, nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamais administraciniais aktais neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. natūra į 6,98 ha ploto žemę Kretingos rajone (duomenys neskelbtini), nes Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimuose žemės savininku nurodytas asmuo – M. Š. žemės nacionalizacijos metu nebebuvo šios žemės savininkė. Skundžiami aktai yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Atkūrimo įstatymo 2 straipsniui, nustatančiam, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininkui, o jei jis miręs, kitiems šioje įstatymo normoje nurodytiems su savininku susijusiems asmenims pagal eiliškumą, bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, keliamiems individualiems administraciniams aktams. Skundžiami Palangos miesto valdybos 1992-05-20 potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-03-17 sprendimai Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K. natūra į M. Š. valdytą 6,98 ha ploto žemę Kretingos rajone (duomenys neskelbtini), naikintini, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjo M.s S. patikslintas skundas, paduotas teismui 2010-04-02, tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Patenkinus pareiškėjo patikslintą skundą naikintinos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-11-30 ir 2010-02-17 nutartimis taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, remiantis ABTĮ 71 straipsnio 6 dalimi (t. 1, b.l. 58-59, 174-175)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Palangos miesto valdybos 1992-05-20 potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės S.K., K. T. ir A. M.,

panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-03-17 sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės Kęstučiui Tiškui, A. M., M. V., O. V., S. K.,

įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-11-30 ir 2010-02-17 nutartimis pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003-03-17 sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 galiojimo sustabdymą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.