Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R., M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., D. D., R. P., B. V. S., R. S., V. S., Lietuvos Respublikos nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus nurodo, kad teismui išnagrinėjus apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir nustačius, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimas yra nepagrįstas, neprieštaraus dėl pareiškėjo prašymo.

Pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto abejonės dėl įrodymų vertinimo laikytinos nepagrįstomis ir vertintinos kritiškai, nes, jų nuomone, apeliantas ir jo atstovas piktybiškai vengė dalyvauti bylos nagrinėjime ir tik kai teismas baigė bylos nagrinėjimą, mėgina sukelti abejones dėl įrodymų vertinimo, todėl manytina, kad tai yra apelianto siekis, jog byla būtų neišnagrinėta, nors žemės reforma jau beveik baigiasi. Teismas savo iniciatyva pasiūlė šalims pateikti visus turimus ar galimus įrodymus dėl teisingo bylos galutinio išsprendimo, tačiau nei apeliantas, nei jo atstovas to nepadarė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo dėl neįtrauktų į bylą asmenų, nes mirusios M. Š. vaikai A. ir B. yra mirę, mirę yra ir abu B. vaikai, todėl teismas tinkamai taikė Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvadą, jog po palikėjo mirties įstatymiškai turtą paveldi jo vaikai. Taip pat apeliantas klaidina teismą, jog teismas išėjo už pareiškimo ribų, t. y. kad nebuvo pareikštas prašymas dėl termino atnaujinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nes iš bylos duomenų matyti, kad toks prašymas buvo. Apeliantas neteisus, jog teismas nevertino aplinkybės dėl Palangos miesto apylinkės teismo 1995-03-25 sprendimo, kadangi teismo sprendime tai yra aptarta ir įvertinta.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog M. Š. nuosavybės teise valdė 1,75 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) likvidavimo eksplikacijoje M. Š. įrašyta kaip 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 dalies, t. y. 2,34 ha, savininkė. M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismas 1995-03-29 sprendimu nustatė, kad M. S. senelė A. S. (Š.) Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą, kuris iš šiaurės ribojasi su K. žemės sklypu, iš pietų su Š. sklypu. Pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), 1,75 ha žemę (duomenys neskelbtini), ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė jos vaikai: sūnus J. Š. ((duomenys neskelbtini)), duktė A. Š., santuokinė pavardė S. ((duomenys neskelbtini)), ir duktė S. Š., santuokinė pavardė T. ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu pareiškėjas M. S. prašė nuosavybės teisių atkūrimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), žemę 1,75 ha (duomenys neskelbtini), 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 (duomenys neskelbtini) ir 6,98 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kurios pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė M. Š. duktė A. Š., santuokinė pavardė S. ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo M. S. pareiškimą atmetė, pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. pareiškimą tenkino.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais asmuo, siekdamas įgyti atitinkamą subjektinę teisę ar įgyvendinti turimą, turi patvirtinti, kad egzistuoja tokios teisės įgijimo ar įgyvendinimo pagrindas, t. y. juridinis faktas. Ne visada juridinis faktas yra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, todėl įstatyme nustatyta galimybė kreiptis į teismą jam nustatyti. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomas nustatyti juridinis faktas turės juridinę reikšmę – galės atkurti nuosavybės teisę į M. Š. nuosavybės teise valdytą žemę – ir jie negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Nuosavybės teisės į asmenų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos specialia įstatymo leidėjo nustatyta tvarka. 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir vėliau jį pakeitęs 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nustato asmenų, turinčių teisę pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Įstatymo 2 str.), dokumentų, pagrindžiančių turėtas nuosavybės teises, sąrašą (Įstatymo 10 str. 4 d.), valstybės institucijas, įgaliotas pateiktus prašymus nagrinėti ir priimti atitinkamus sprendimus (Įstatymo 17 str.), ir kt. Taigi šiuo atveju byloje keliamas klausimas turės įtakos, kas iš pareiškėjų turės teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl juridinio fakto nustatymo, visų pirma vadovaujamasi CPK nustatytomis normomis, tarp jų ir reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą (CPK 176 str. 2 d.). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse nurodytomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis; įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Taigi bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą. Nuosavybės teisių nustatymas į nekilnojamąjį daiktą gali lemti ginčą su kitais asmenimis dėl tų pačių teisių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą dėl tų pačių teisių į tą patį daiktą esant ginčui tarp kelių asmenų turi būti taikomi valdymo metu galiojusios materialiosios teisės nuostatai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kuršo gubernijoje taikytu Pabaltijo gubernijų vietiniu įstatymu, tačiau daro išvadą, kad netinkamai taikė šio įstatyto 1705 str. Minimame straipsnyje nurodyta, kad pagal įstatymą šaukiami paveldėti: 1) likęs gyvas sutuoktinis, 2) mirusiojo kraujo giminės, 3) kai kurie visuomeniniai luomai ir įstaigos, 4) iždas. Tačiau 1703 str. numatė, jog turtas paveldimas pagal įstatymą, kai palikėjas nepalieka jokio patvarkymo mirties atveju arba patvarkymai dėl palikimo pripažįstami negaliojančiais. Taigi nagrinėjamos bylos aspektu svarbu nustatyti, ar mirusioji M. Š. paliko, ar ne patvarkymą mirties atveju. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1939-07-07 Telšių apygardos žemės tvarkytojas, pildydamas Žemės reformos departamento 1939-05-30 raštą Nr. 10609, surašė protokolą dėl (duomenys neskelbtini) priklausančių žemių. Protokolo 11 punkte nurodyta, jog A. S. (duomenys neskelbtini) priklauso apie 7,0 ha žemės, pastabose nurodyta, kad pirkimo–pardavimo aktas surašytas T. Z. ir M. Š. vardu, o A. S. turi patvirtintą testamentą, kuriuo pirkėjų ūkis yra atitekęs jai (t. 1, b. l. 14). A. S. dalyvavo surašant protokolą, pasirašė ant jo, todėl toks aktyvus A. S. veikimas rodo, kad ji, veikdama pagal patvirtintą testamentą, perėmė visą ūkį. Kaip jau buvo minėta, asmuo turi įrodinėti valdymo nuosavybės teisę nacionalizavimo momentu faktą. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi 1939-07-07 Telšių apygardos žemės tvarkytojo protokolo duomenis, aktyvų A. S. veikimą, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad M. Š. buvo surašiusi testamentą ir po jos mirties visą jos turtą pagal testamentą paveldėjo jos dukra A. S. (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, jog pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, taip pat nepateikė jokių duomenų, jog jie priėmė palikimą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad visi vaikai turėjo galimybę paveldėti motinos turto dalį pagal įstatymą. Nustatyta, kad mirusiosios M. Š. dukros A. S. paveldėtojas yra pareiškėjas M. S., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo M. S. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, o pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. atmestinas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis numato, kad terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo – iki 2003-12-31, minimo straipsnio 4 dalis numato, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo bylos konkrečių faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - ne) priklauso teismo diskrecijai. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nurodė, jog dokumentus, patvirtinančius, kad A. S. pagal testamentą paveldėjo M. Š. žemę, gavo iš archyvų tik 2009 m. rugsėjo mėn. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Lietuvos centrinis valstybinis archyvas pažymą apie nekilnojamąjį turtą pateikė 2009-09-01, pareiškėjas į teismą kreipėsi 2009-10-29, todėl termino praleidimo priežastis laikytina svarbia ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja termino atnaujinimui, pareiškėjui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (CPK 177 str., 178 str., 185 str.,).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. pareiškimas atmestinas, pareiškėjo M. S. pareiškimas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. pareiškimas atmestas, 111,50 Lt išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios instancijos teisme priteistinos iš pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. po 22,30 Lt (111,50 Lt : 5) (CPK 88 str., 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo tenkinti. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žemės savininkės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) visą jos nuosavybės teise turėtą 1,75 ha ploto žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), paveldėjo pagal testamentą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. dukra A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žemės savininkės M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) visą jos nuosavybės teise turėtą 2,34 ha ploto žemę, buvusią bendrame 152,99 ha ploto žemės sklype Nr. 5 (duomenys neskelbtini), paveldėjo pagal testamentą iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940-06-15, nuosavybės teise valdė mirusios M. Š. dukra A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti M. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), žemę 1,75 ha (duomenys neskelbtini), ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo ir įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo atmesti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. po 22,30 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.