- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- e1-1516-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16720-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- K. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
K. S. (K. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. S. 2020 m. balandžio 30 d. apie 23.30 val. Vilniuje, Liepkalnio g. 200F, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilių etilo alkoholio koncentracija.
K. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 30 d. apie 18 val., būdamas namuose jis vienas gėrė alų, išgėrė apie tris litrus ir nieko nevalgė. Maždaug apie 22 val. nusprendė dar nusipirkti alaus. Būdamas išgėręs, įsėdo į jam priklausantį automobilį Ford Mondeo ir važiavo iki naktinės parduotuvės, esančios Vilniuje, Dzūkų g. Prie žiedo į Salininkus, automobiliui nuleido padangą. Jis pradėjo ją keisti išlipęs iš automobilio. Prie jo automobilio privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai pajuto nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą ir jam liepė nevairuoti automobilio. Perspėję jį, pareigūnai nuvažiavo. Tačiau jis nepaklausė ir vis tiek, pakeitęs padangą, įsėdo į savo automobilį bei vairavo toliau. Jam tik pradėjus vairuoti ir pavažiavus gal 100 m, buvo sustabdytas pareigūnų. Kadangi buvo išgėręs, turėjo pūsti į alkotesterį. Pirmą kartą pripūtė 2,33 promiles, o antrą kartą – 2,32 promiles. Minėtą automobilį jis nusipirko 2019 metų vasarą, tiksliai datos nepamena. Yra sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau VĮ „Regitra“ automobilio neįregistravo, nes nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos (el. b. l. 68–70).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. balandžio 30 d. apie 22.30 val. patruliuodamas kartu su kolega A. M., Vilniuje, Liepkalnio g., važiuodami šalia viešojo transporto sustojimo stotelės ,,Miško Parkas", pastebėjo šalikelėje stovintį patrulių ekipažą (šaukinys V1734) su įjungtais specialiaisiais šviesos signalais. Sustojo prie jų pasiteirauti, kas nutiko, ar nereikalinga jų pagalba. Paaiškėjo, kad šalikelėje patrulių ekipažas privažiavo prie minėto automobilio pagal pranešimą, kad buvo nuvažiavęs automobilis nuo kelio. Tačiau automobilis stovėjo šalikelėje, o jo vairuotojas, kaip paaiškėjo K. S., keitė automobilio ratą. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo į šalis, nerišliai kalbėjo, pats prisipažino, kad vartojo alkoholį, bet teigė, kad automobilio nevairavo ir nevairuos. Vairuotojas buvo įspėtas dėl atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Po įspėjimo patrulių ekipažas išvyko dirbti pagal savo maršrutą, o jis su savo kolega nuvažiavo į Vilniuje, Liepkalnio g. 184, esančią degalinę ir stebėjo minėto vairuotojo tolimesnius veiksmus. Po tam tikro laiko 2020 m. balandžio 30 d. apie 23.30 val. jie pastebėjo, kaip K. S., pasikeitęs automobilio ratą, įsėdo į automobilį, jame tam tikrą laiką pasėdėjo ir, užsivedęs automobilio variklį, pajudėjo iš vietos bei nuvažiavo Liepkalnio gatve, link Rudaminos. Tuomet liudytojas su savo porininku pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį, įsijungė specialiuosius šviesos signalus ir Vilniuje, Liepkalnio gatvėje, prie netoliese esančio pastato UAB ,,HANSE TRAILER“, Liepkalnio g. 200F, Vilniuje, sustabdė minėtą automobilį. Tuomet liudytojas priėjo prie vairuotojo, liepė vairuotojui užgesinti automobilio variklį, pateikti jam automobilio raktelius ir paaiškino vairuotojui priežastį, dėl ko jis buvo sustabdytas. Apie tai pranešė budėtojui. Tada į vietą atvyko tas pats patrulių ekipažas (šaukinys V1734), kurie patikrino vairuotojo K. S. blaivumą ir alkotesteriu pirmu pūtimu jam nustatė 2,33 promilių girtumą, o antru pūtimu – 2,32 promilių girtumą (el. b. l. 12–14).
2020 m. gegužės 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. P. pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. S., sustabdymo aplinkybės. Vaizdo įrašų apžiūrą patvirtina 2020 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas (el. bylos l. 18–20, 117–119).
2020 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad K. S. 2020 m. balandžio 30 d. 23.42 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, o 23.58 val. – 2,32 promilių neblaivumas. K. S. sutiko su neblaivumo rezultatais (el. b. l. 33).
Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0299 kvituose (el. b. l. 34–35).
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0299 patikros sertifikato Nr. 1174265 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. spalio 15 d. (el. b. l. 36).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujas savininkas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. yra K. S., tačiau valdytojas–savininkas nurodomas A. M. (el. b. l. 113).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio Ford Mondeo, 1998 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 1108 Eur (el. b. l. 114).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Ford Mondeo, kai jo iškvėptame ore yra 2,32 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad K. S. vairavo automobilį Ford Mondeo, be kita ko, patvirtina tiesioginio liudytojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vaizdo įrašai, kuriais užfiksuota tokia aplinkybė. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.. K. S. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: A. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktu.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi K. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tik prašo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą (el. b. l. 140).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais dirba, anksčiau neteistas (el. b. l. 112), kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
K. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis, pateikė prašymą leisti baudą sumokėti dalimis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti K. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Ford Mondeo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
K. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams ir trims mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
K. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Ford Mondeo, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu registruota A. M. vardu (el. b. l. 113), o kaltinamasis pateikė 2019 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis iš A. M. įsigijo automobilį Ford Mondeo už 650 Eur (el. b. l. 121). Teismas pažymi, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2015). Taigi nuosavybės teisė į automobilį paprastai pereina pirkimo–pardavimo sutartimi. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pagal į bylą pateiktą 2019 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, K. S. iš A. M. įsigijo automobilį Ford Mondeo už 650 Eur. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokią pačią aplinkybę. Teismas nenustatė, kad ši pirkimo pardavimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti. Taigi K. S. įgijo nuosavybės teisę į automobilį Ford Mondeo nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu realiai naudojosi transporto priemone. Tai, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodoma, kad aptariamo automobilio savininkas valdytojas yra A. M., savaime nepatvirtina, kad K. S. neįgijo nuosavybės teisės į automobilį Ford Mondeo. Be to, toje pačioje duomenų bazėje užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. pranešta apie šios transporto priemonės pardavimą, naujasis savininkas yra K. S.. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio pirkimo, taip pat savininko pasikeitimo negalėjo įregistruoti, nes nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Visuma anksčiau aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad automobilio Ford Mondeo savininkas yra ne A. M., o K. S.. Todėl yra teisinis pagrindas transporto priemonę, priklausančią kaltininkui, o ne jos vertę atitinkančią pinigų sumą, konfiskuoti valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė 1108 Eur (be PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
K. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 75–79). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
K. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 30 d. 23.42 val. iki 2020 m. gegužės 1 d. 10.50 val. (1 diena) (el. b. l. 47–51). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos medžiagos palikti vaizdo įrašus, taip pat priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. S. (K. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. skirti bausmę – 36 MGL (1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 30 d. 23.42 val. iki 2020 m. gegužės 1 d. 10.50 val. (1 diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos 2020 m. gegužės 1 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.
K. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo įrašus ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, esančius elektroninės baudžiamosios bylos priedo medžiagoje, palikti toje pačioje medžiagoje.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvylika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.