Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-933-255-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
1A-933-255-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Bertašienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
G. Š.
Nuteistasis
P. Ž.
Advokatai
Mindaugas Kepenis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-933-255/2013

Teisėja E. Lapinskienė Proceso Nr. 1-30-1-00433-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.25.4.3.; 2.1.7.; 2.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2013 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nukentėjusiajai G. Š.,nuteistajam P. Ž.,nuteistojo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Ž. gynėjo Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant tęsti darbą. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

G. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš P. Ž. nukentėjusiajai G. Š. priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Į šią sumą įskaityta draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai G. Š. atlyginta 8 500 Lt neturtinė žala.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas P. Ž. turtui, – į automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN) XMCLNDG4A2FO45423, paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2012 m. lapkričio 19 d. 10.55 val. Klaipėdos m., Taikos pr., ties Statybininkų pr., kaltinamasis P. Ž., būdamas blaivus, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto, nustatančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus ir tokiu būdu sukeldamas pavojų saugiam eismui, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, trijų eismo juostų kelyje, važiuodamas antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusios nukentėjusiosios G. Š. ir ją partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai G. Š. sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo P. Ž. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, priteisiant iš „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ (toliau – Draudikas) nukentėjusiajai 17264 Lt dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, o likusią neturtinės žalos dalį, viršijančią nurodytą sumą, priteisti iš P. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš P. Ž. bei neteisingai išskaitė 8 500 Lt iš Draudiko, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 1 d. yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad P. Ž. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė vairuodamas automobilį ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Aiškinant CK 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.254 straipsnį ir CK 6.263 straipsnio 2 dalį, nustatančias civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimo atveju, darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Todėl nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį priteisiant 5000 eurų (17 264 Lt) dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo Draudiko, o ne iš P. Ž., o likusi neturtinės žalos dalis, viršijanti nurodytą sumą, turėjo būti priteista iš P. Ž.. Be to, mano, kad 30000 Lt neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusiajai, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo – neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiajam pasipelnyti kaltinamojo ar draudimo bendrovės sąskaita. Nukentėjusiajai priteista 30000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė, todėl mažintina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad 2013 m. liepos 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio yra keistina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji G. Š. nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais. Nukentėjusioji nurodo, kad prokuroras teismo posėdžio metu prašė priteisti 100000 Lt žalos atlyginimą, advokatas teismo prašė sumažinti šią sumą per pusę – iki 50000 Lt, tačiau teismas netgi priteisė mažiau negu prašė advokatas – 30000 Lt, todėl jai nesuprantama, kodėl ji yra kaltinama kaip norinti pasipelnyti. Teigia, kad žalos atlyginimas jai reikalingas vaistams ir kitokioms gydymo priemonėms, kaltininkas teisme nurodė, kad jis siekė visokiais būdais atsiskaityti su nukentėjusiąja, tačiau to nebuvo, todėl dabar, skųsdamas šį teismo nuosprendį, jis siekia išvengti atsiskaitymo su nukentėjusiąja. Mano, kad P. Ž. nepasimokė iš savo klaidos, visiškai nesigaili sužalojęs žmogų. Nukentėjusioji nurodo, kad ji yra suluošinta visam gyvenimui, jos gyvenimas nebeteko prasmės, iš jos buvo atimta galimybė užsidirbti pinigų, sukurti šeimą, jai reikalinga reabilitacija, psichologo konsultacijos, vaistai, dukros pagalba, gydytojai jai pasakė, kad jos sveikata niekada nebebus tokia, kokia buvo prieš eismo įvykį, po operacijos jos kūne liko plastmasė, suveržta su varžtais, ir šitaip liks iki gyvenimo pabaigos, dėl to jos gyvenimas nebebus kokybiškas. Iš atsiliepime dėstomų argumentų matyti, kad nukentėjusioji prašo teismo atsižvelgti į P. Ž. priešiškumą dėl žalos atlyginimo bei apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo posėdyje nuteistasis P. Ž. ir jo gynėjas advokatas M. Kepenis prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėjas papildomai nurodė, kad nukentėjusiajai priteistą visą neturtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“, nurodė, kad pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EB 9 straipsnį, kuris reglamentuoa mažiausias privalomojo draudimo sumas, mažiausia atlyginama suma dėl žalos nukentėjusiajam yra 1 000 000 eurų arba 5 000 000 eurų kiekvienam įvykiui, atlyginama žala nėra diferencijuojama į neturtinę ar moralinę, atsižvelgiant į tai, kad direktyva yra privalomojo pobūdžio teisės šaltinis, be to, esant tiesioginei direktyvos taikymo galimybei, draudikas turi atlyginti visą nukentėjusiojo patirtą žalą neperžengiant 1 000 000 eurų ribų.

Nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. Ž. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, priteisiant iš „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ nukentėjusiajai 17 264 Lt dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, o kitą neturtinės žalos dalį, viršijančią nurodytą sumą, priteisti iš P. Ž.. Tačiau teismo posėdyje nuteistojo P. Ž. gynėjas advokatas M. Kepenis pateikė prašymą, kad nukentėjusiajai priteistą visą neturtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“, nurodė, kad pagal Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EB 9 straipsnį, kuris reglamentuoja mažiausias privalomojo draudimo sumas, mažiausia atlyginama suma dėl žalos nukentėjusiajam yra 1 000 000 eurų arba 5 000 000 eurų kiekvienam įvykiui, atlyginama žala nėra diferencijuojama į neturtinę ar moralinę, atsižvelgiant į tai, kad direktyva yra privalomojo pobūdžio teisės šaltinis, be to, esant tiesioginei direktyvos taikymo galimybei, draudikas turi atlyginti visą nukentėjusiojo patirtą žalą neperžengdamas 1 000 000 eurų ribų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo gynėjas M. Kepenis apeliaciniame skunde tokio prašymo nenurodė, o pagal BPK 320 straipsnį, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas, nuosp­ren­džių tei­sė­tu­mas ir pa­grįs­tu­mas pa­tik­ri­na­mas ne­virši­jant ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bų ir tik dėl tų as­me­nų, dėl ku­rių pa­duo­ti skun­dai, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, nagrinėja gynėjo apeliaciniame skunde pateiktus prašymus.

Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, atsiliepimą į apeliacinį skundą, nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio ir asmenų, iš kurių turi būti priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajai. Apeliantas neginčija P. Ž. kaltės dėl nusikalstamos veiks, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Apeliantas ginčija nukentėjusiajai G. Š. priteistos neturtinės žalos dydį bei tai, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, į nustatytą neturtinės žalos 30 000 Lt sumą įskaitė tik 8 500 Lt, tačiau apeliantas mano, kad nukentėjusiajai iš draudimo kompanijos „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ turėjo būti priteista 17 264 Lt (5000 eurų) dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos dalis, viršijanti nurodytą sumą, turėjo būti priteista iš P. Ž..

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti jai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į G. Š. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pakenkimus, įvertinęs žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais padarė išvadą, jog teisingas ir pagrįstas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. Š. yra 30 000 Lt (į šią sumą įskaitė „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ nukentėjusiajai G. Š. sumokėtus 8500 Lt, todėl nuteistasis P. Ž. turi atlyginti likusią 21 500 Lt neturtinę žalą). Nors apeliantas ginčija priteistos neturtinės žalos dydį motyvuodamas tuo, kad toks neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismų praktikai ir turi būti mažinamas, tačiau teismo prašo tik pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendį ir iš draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ nukentėjusiajai G. Š. priteisti 17 264 Lt dydžio išmoką, o likusią neturtinės žalos dalį iš nuteistojo P. Ž..

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis P. Ž., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota G. Š.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje (b. l. 38–39) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. Š. buvo padarytas galvos sumušimas, 5 juosmeninio stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės bei apatinės šakų lūžimai, simfiziolizė, skeveldrinis kryžkaulio lūžimas iš dešinės, kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas. Dėl eismo įvykio metu patirtų dubens kaulų lūžimų, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, nukentėjusiajai G. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis bylos medžiaga (b. l. 44) nustatyta, jog nukentėjusioji G. Š. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuojama, ji gydėsi stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji G. Š. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios G. Š. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, bus žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog G. Š. po operacijos buvo rekomenduojama du mėnesius vaikščioti su ramentais, neremiant dešinės kojos, ir dar vieną mėnesį – su vienu ramentu, darytina išvada, kad praėjus šiam laikotarpiui, nukentėjusioji gali vaikščioti be ramentų, todėl pagrįstai galima teigi, kad jos sveikatos būklė gerėja. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios G. Š. patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, anksčiau nustatytas aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-299/2012, 2K-374/2012, 2K-370/2012, 2K-151/2013 ir kt.), į nuteistojo P. Ž. neatsargią kaltę, į tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, jo turtinę padėtį (dirba operatoriumi-transportuotoju, bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam priklauso 1/2 dalis buto, esančio Debreceno g. 16–37, Klaipėda, bei nuosavybės teise priklauso automobilis „Mitsubishi Space Star“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, kito turto, bylos duomenimis, neturi), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo priteista 30 000 Lt dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui yra teisinga, protinga ir pakankama, neturtinės žalos sumos mažinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė nei BPK, nei CK normų ir nenukrypo nuo teismų praktikos dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

Nuteistojo P. Ž. gynėjas advokatas M. Kepenis nurodė kad pagal 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, visą padarytą žalą asmeniui ir turtui privalėtų atlyginti Draudimo kompanija. Su tokiu teiginiu sutikti nėra pagrindo. Europos sąjungos teisėje numatytas išskirtinis, specifinis direktyvų taikymas. Bylos šalys direktyvomis, priešingai nei reglamentais, negali remtis teisminiuose ginčuose. Direktyvų nuostatos yra įgyvendinamos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Pažymėtina, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus, taigi direktyva nėra taikoma tiesiogiai, ji yra perkelta į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nagrinėjamoje byloje nėra direktyvos tiesioginio taikymo prielaidų, todėl nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio įstatymo 11 straipsno 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. AB „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ savo rašte (b. l. 22–25) nurodė, jog nukentėjusiajai G. Š. buvo išmokėta 8500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos), konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ nukentėjusiajai G. Š. turėjo būti priteistas 17 264 Lt (suma, atitinkanti 5000 eurų sumą) neturtinės žalos atlyginimas. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, todėl likęs neturtinės žalos dydis, t. y. 12 736 Lt, nukentėjusiajai G. Š. priteistinas iš asmens, atsakingo už neturtinės žalos padarymą, t. y. iš nuteistojo P. Ž..

Teisėjų kolegija, įvertinusi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai G. Š. priteista 30 000 Lt suma yra teisinga ir protinga, mažinti jos nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai G. Š. iš draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ keistina, padidinant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį iki 17 264 Lt, į šią sumą įskaitant jau sumokėtą 8 500 Lt sumą, o likusi neturtinės žalos sumos dalis – 12 736 Lt – priteistina iš nuteistojo P. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ G. Š. 17 264 Lt neturtinės žalos atlyginimo, į šia sumą įskaityti jau sumokėtą 8500 Lt sumą.

Priteisti iš P. Ž. G. Š. 12 736 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina BertašienėTeisėjai Remigijus PreikšaitisLinas Pauliukėnas