- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2-6633-377/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02064-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S. (toliau – atsakovas) prašydama nutraukti jų santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę G.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokėme (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.9. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Iki santuokos įteisinimo, (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį (ikivedybinę). Su atsakovu dar iki santuokos įteisinimo kelis metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sudarius santuoką su atsakovu tik labai trumpą laiką gyveno kaip įprasta sutuoktinių pora. Netrukus prasidėjo nesutarimai, ginčai kur ir kaip gyvensime. Ji 2022 m. vasario 17 d. Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 68-12 pagrindu gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir jos nepilnametis sūnus iš kitų santykių - E. M.. Atsakovas kategoriškai nesutiko gyventi mieste, jis norėjo gyventi kaime. Ji dar kurį laiką važiuodavo savaitgaliais pas jį į kaimą, tikėdamasi bent tas dienas praleisti kartu ir sukurti abiem tinkamą gyvenimo būdą ir vietą. Tai tęsėsi apie metus laiko. Paskutiniu metu atsakovas pradėjo iš vis su ja nebendrauti, ja nesidomėjo, pradėjo dažniau vartoti alkoholį, jį dažnai rasdavo neblaivų. Suprato, kad atsakovas turi žalingą įprotį - vartoti alkoholį, ir šio įpročio visiškai neplanuoja atsisakyti. Suprato, kad atsakovas pradėjo iš vis ja nesidomėti, nerėmė jos nei finansiškai, nei moraliai, visa namų buitis, šeimos poreikių tenkinimas liko tik jos vienos reikalas. Ji nebenori ir nebegali toliau gyventi santuokoje su žmogumi, kuris jai nejaučia pagarbos, nėra lojalus, nemyli jos ir nesirūpina, turi žalingų įpročių ir panašiai.
Santuokos metu neįgijome jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto kurį reikėtų padalinti. Jos vardu registruotas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė jos nuosavybė, įgyta iki santuokos su atsakovu sudarymo. Pagal (duomenys neskelbtini) Vedybų sutartį (ikivedybinę), patvirtintą Tauragės 2-ojo notaro biuro notarės Silvijos Bautrėnienės, notarinio registro Nr. 4420, yra aptarę šalių teisinį rėžimą.
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė advokatė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, juos jungę dvasiniai ryšiai nutrūkę visiškai.
Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui teismo šaukimas įteiktas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismo nustatytos aplinkybės
Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 9. Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė. Iki santuokos sudarymo, šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį (ikivedybinę), kuri patvirtinta Tauragės 2-ojo notaro biuro notarės Silvijos Bautrėnienės, notarinio registro Nr. 4420.
Dėl santuokos nutraukimo
Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovė nurodo, kad terminas susitaikyti nenustatytinas, nes šalys kartu negyvena, jokių santuokinių ryšių nepalaiko, santuoka laikytina faktiškai iširusia. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).
Teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, o atsakovas tam neprieštarauja. Vadinasi, sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o, nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).
Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK III knygos ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse preziumuojama, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, bei atitinkamai kai santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisimas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.
Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su atsakovu keletą metų bendrą gyvenimą vedė dar iki santuokos įteisinimo. Tačiau sudarius santuoką šalys kaip sutuoktiniai santuokinį gyvenimą gyveno labai trumpą laiką. Paaiškėjo, kad atsakovas nenori (neketina) kartu gyventi su ieškove jai 2022 m. vasario 17 d. Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 68-12 pagrindu nuomojamame bute, adresu(duomenys neskelbtini), kur kartu gyvena ir atsakovės sūnus iš kitų santykių. Atsakovas liko gyventi kaime. Kilo nesutarimai, ginčai dėl gyvenamosios vietos. Ieškovė kurį laiką savaitgaliais važiuodavo į kaimą, kad praleisti laiką su atsakovu kartu kaip sutuoktiniai, norėjo išsaugoti šeimą. Tačiau atsakovas pradėjo nebesidomėti šeima. Ieškovė suprato, kad atsakovas turi žalingą įprotį - vartoti alkoholį, ir šio įpročio visiškai neplanuoja atsisakyti.
Byloje nustatyta, jog ilgainiui išryškėjo, kad atsakovas nesirūpina šeima, neremia ieškovės nei finansiškai, nei moraliai. Į ieškovės raginimus keisti gyvenimo būdą, rūpintis vienas kitu, gyventi kartu, atsakovas reaguodavo priešiškai. Į ieškovės siūlymą santuoką nutraukti bendru sutarimu, nesutiko. Ieškovė kreipėsi pagalbos į mediatorę. Tačiau į kvietimą atsakovas nereagavo, privalomoji mediacija užbaigta be rezultato. Gyvenant kartu su atsakovu, visa buitinė, finansinė ir emocinė naštą šeimoje liko tik ieškovei, o atsakovas nesidomėjo nei šeimos reikalais, nei finansais. Visą laiką atsakovas skyrė alkoholiui. Į raginimus susirasti darbą, atsakovas taip pat nereagavo. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas tiek teisiniu, tiek žmogišku aspektu, šalių bendras gyvenimas tapo ne tik neįmanomas.
Visuma byloje surinktų faktinių duomenų sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes jis nepagarbiai elgėsi su sutuoktine, jos negerbė, vartojo alkoholį, nusišalinęs nuo visų šeimos gyvenimo klausimų, tai rodo atsakovo aplaidų, atsainų, savanaudišką požiūrį į šeimą bei kitą asmenį. Laikytina, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovė, gyvendama santuokoje, būtų iš esmės pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Todėl nustatytina, kad santuoka nutrauktina dėl kito sutuoktinio kaltės.
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę: G. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Atsakovui paliktina jo prigimtinė ,,S‘‘ pavardė. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Nė vienas iš sutuoktinių byloje išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Nors laikoma, kad santuoka iširusi dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau byloje nėra teisinio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti išlaikymą.
Dėl sutuoktinių turto padalijimo ir dalintino turto balanso sudarymo ir įsipareigojimų kreditoriams
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).
Byloje nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai neįgijo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį reikėtų padalinti. Ieškovės vardu registruotas jai nuosavybės teise priklausantis automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė jos nuosavybė, įgyta iki santuokos su atsakovu sudarymo.
Šalys (duomenys neskelbtini)sudarė ir pasirašė Vedybų sutartį (ikivedybinę), patvirtintą Tauragės 2-ojo notaro biuro notarės Silvijos Bautrėnienės, notarinio registro Nr. 4420, kurioje aptartas šeimos teisinis rėžimas.
Jokių bendrų ar kiekvienas atskirai skolų kreditoriams neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Buvo keliami neturtiniai reikalavimai, kuriuos tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 114 Eur žyminio mokesčio.
Pagal pateiktą 2025 m. spalio 30 d. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymą Nr. APD-2025-46555, antrinės teisinė pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei pagal 2025 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. ATP – C-2025-05833, sudaro 387,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios turi būti priteistos valstybei, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 100 proc., iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Byloje patirta 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8,00 Eur), patenkinus ieškovės ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės G. S., (ikisantuokinė pavardė G ), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.9, dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei G. S. grąžinti ikisantuokinę pavardę - G, atsakovui V. S. palikti pavardę – S.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 387,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto ir pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB LT24730001011239 4300, AB „Citadele“ LT78000000130151, ,,Luminor bank‘‘, AS Lietuvos skyrius, LT744010051001324763, AB SEB bankas LT057044060007887175, AB ,,Artea‘‘ bankas, LT3271800000001401038, UAB ,,Urbo‘‘ bankas, Nr. LT427230000000120025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.