- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- eI3-4950-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03020-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB „The Meat Point“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.6.3Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „The Meat Point“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė „The Meat Point“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. rugsėjo 14 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-45073 (toliau – ir Nurodymas).
Nurodo, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą Inspekcijai dėl mokestinės paskolos sudarymo, kuriuo prašė išdėstyti turimą mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2021 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327- 39984 neišdėstyti mokestinės nepriemokos. Pareiškėja nesutikdama su minėtu sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija).
Pastebi, kad Inspekcijai 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo pateiktas prašymas nepradėti priverstinio išieškojimo iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Komisijoje, tačiau atsakymas pareiškėjai nebuvo pateiktas. Tokiu būdu, Inspekcija nesulaukusi Komisijos posėdžio bei nepateikusi atsakymo į pareiškėjos pateiktą prašymą pradėjo inicijuoti priverstinio išieškojimo procedūrą, kas šiuo atveju yra neteisėta.
Pažymi, kad iš Nurodymo turinio suprastina, jog pareiškėjos prašymas nepradėti vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmų iš viso nebus nagrinėjamas, nepateikiant dėl to jokių priežasčių. Pareiškėja nevengia mokestinės nepriemokos įvykdymo, tačiau planuoja savo pinginius srautus ir tikėjosi, jog mokestinės nepriemokos sumos iš jos nebus išieškomos iki kol bus išspręstas ginčas Komisijoje arba bent iki kol bus išnagrinėtas Inspekcijai pateiktas prašymas.
Nurodo, kad Inspekcija tokiais veiksmais pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Taip pat skundžiamame Nurodyme nėra nurodoma, kodėl nesulaukus administracinės bylos Nr. eI3-2517-331/2021 nagrinėjimo pabaigos yra pradedamas priverstinis nesumokėtų mokesčių išieškojimas, kai teismas gali priimti sprendimą, suteikiantį pareiškėjai teisę nemokėti mokesčių ir jų sumokėjimą išsidėstyti be palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Inspekcija 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. RM-38647 atsakydama į pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą informavo pareiškėją, kad mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas nebus stabdomas kol yra sprendžiamas ginčas Komisijoje. Atsakovė nurodo, jog Komisija 2021 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (AG-611/07-2021) pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-39984, kuriuo nuspręsta neišdėstyti pareiškėjos 143 582,38 Eur mokestinės nepriemokos, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 18 d. raginimu Nr. (23.31-08) 464-1308 (toliau – ir Raginimas) taip pat buvo informuota apie susidariusią mokestinę nepriemoką, su kuriuo ji susipažino 2021 m. rugpjūčio 18 d. Inspekcijos internetinės svetainės paskyroje Mano VMI. Raginime pareiškėjai nurodoma apskaičiuotas sumas sumokėti per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos.
Pažymi, jog pareiškėjai per nustatytą 20 dienų terminą nesumokėjus mokestinės nepriemokos, Inspekcija įgijo teisę priverstinai ją išieškoti taikydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Nagrinėjamu atveju Inspekcija turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo išpildytos MAĮ 105 straipsnio numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos.
Šalies argumentai
Teigia, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 15 d. Inspekcijai pateikė prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. MAĮ 110 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad mokestinės paskolos sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas atidedamas, priverstinį išieškojimą. Inspekcija įvertinusi pareiškėjos prašymą, 2021 m. rugsėjo 15 d. sustabdė 131 916,68 Eur nepriemokos išieškojimą iki bus išnagrinėtas 2021 m. rugsėjo 15 d. Bendrovės pateiktas prašymas dėl mokestinės paskolos sudarymo. Taip pat 2021 m. rugsėjo 16 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-45197 pakeisti Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 14 d. nurodymo Nr. (23.31-08)467-45073 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-39984 nusprendė neišdėstyti pareiškėjai skirtų mokestinių nepriemokų sumokėjimo pareiškėjos prašomam laikotarpiui.
Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 18 d. raginimu Nr. (23.31-08) 464-1308 informavo pareiškėją per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos apmokėti 144 221,88 Eur susidariusią sumą. Taip pat nurodė, jog neįvykdžius Raginimo, minėta suma bus išieškota MAĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą Inspekcijai, kuriame nurodė, jog dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-39984 buvo pateiktas skundas Komisijai, todėl būtų racionalu sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iki kol bus priimti galutinis ir neskundžiamas sprendimas administraciniame ginče.
Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-39984 bei įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo.
Inspekcija 2021 m. rugsėjo 14 d. nurodymu Nr. (23.31-08)467-45073, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką 142 487,96 Eur iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojų sąskaitų.
Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 15 d. Inspekcijai pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumos 131 916,68 Eur išdėstymo.
Inspekcija 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. RM-38647 „Dėl The Meat Point, UAB mokestinės nepriemokos išieškojimo stabdymo“ nurodė, jog netenkins pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymo dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas administraciniame ginče.
Inspekcija 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-45197 pakeitė ginčijamą Nurodymą. Vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką 10 571,28 Eur iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų.
Komisija 2021 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 21R- (AG-611/07-2021) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Nurodymu 2021 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)
MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka.
MAĮ 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) privalo būti įvykdytas visiškai. Šis mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas tol, kol iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bus nurašyta visa nurodyme nurodyta suma. Mokesčių administratorius sumažina savo nurodyme, kuris jau pateiktas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, numatytą nurašytiną sumą, jei mokestinė nepriemoka iš dalies padengiama kitokiu būdu. MAĮ 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas); mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas); mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su ginčijamu Nurodymu, kadangi jis buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, jog dar nebuvo priimtas Komisijos galutinis sprendimas dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327- 39984 teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjos teigimu, ji nėra gavusi Inspekcijos atsakymo į 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą.
Teismas, įvertinęs ginčo įstatyminį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis bei pareiškėjos ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, nesutinka su pareiškėja, jog Nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, jog mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-08 sprendimas, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė vadovaudamasi MAĮ 89 straipsniu, pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Raginimą, kuriuo pareiškėja per 20 dienų nuo jo įteikimo buvo įpareigota apmokėti susidariusią mokestinę nepriemoką. Raginimas buvo patalpintas Mano VMI elektroninių paslaugų portale, pareiškėja su juo susipažino 2021 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjai nesumokėjus mokestinės nepriemokos Raginime nustatytu terminu, Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų MAĮ nustatyta tvarka ir priėmė ginčijamą Nurodymą. Taigi teismo vertinimu, atsakovė priimdama Nurodymą veikė nepažeisdama MAĮ nuostatų.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas Nurodymas yra neteisėtas dėl to, jog jis buvo priimtas Komisijai nepriėmus galutinio sprendimo dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-39984 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo, jog dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-39984 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėja kreipėsi su skundu į Komisiją. Tačiau pažymėtina, jog nei MAĮ, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato Inspekcijai pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros, kuomet yra sprendžiamas administracinis ginčas dėl nurodymo ar sprendimo. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą, savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, tačiau toks mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindas priklauso mokesčių administracijos diskrecijai, o teismas, savo ruožtu, tokiu atveju negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu (LVAT 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-756/2009, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1661/2010). Be to, iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Komisija 2021 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 21R- (AG-611/07-2021) pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-39984 atmetė kaip nepagrįstą. Minėtame sprendime nurodė, jog Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (23.24-08) 327-39984 priimtas remiantis atsakovės 2021 rugpjūčio 16 d. išvada Nr. (23.31-08)-326-3119, kurioje nurodyta, kokiais teisės aktais vadovavosi mokesčių administratorius nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, pateikta išsami pareiškėjos finansinės būklės analizė, aiškiai įvardinti argumentai ir motyvai, kuriais remiantis priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas. Atsižvelgus į tai, Komisija nusprendė, jog Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. (23.24-08) 327-39984 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Komisijos 2021 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 21R- (AG-611/07-2021) šiuo metu yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
Taigi, teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, jog pareiškėjos pateiktos aplinkybės dėl nepriimto galutinio Komisijos sprendimo, nesudaro pagrindo netaikyti mokestinės prievolės išieškojimo ir tuo pačiu neleidžia konstatuoti Nurodymo neteisėtumo. Teismo vertinimu, priešingu atveju, jei atsakovė būtų sustabdžiusi mokestinės nepriemokos išieškojimą vien tik dėl to, kad nebuvo priimtas galutinis Komisijos sprendimas, ji būtų viršijusi jai suteiktas kompetencijos ribas.
Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog į 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktą prašymą jai nėra atsakyta.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), asmenų prašymai institucijoje privalo būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. R-38647 pateikė pareiškėjai išsamų atsakymą į minėtą prašymą, nepraleido Taisyklėse nustatyto 20 darbo dienų termino atsakymui pateikti, taip pat pasiūlė kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, jei pareiškėja manė, kad jos teisės galimai yra pažeistos. Pareiškėja kreipdamasi į teismą su skundu, pasinaudojo šia teise ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti priverstinius išieškojimo veiksmus, tačiau teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, ir šis pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde cituoja LVAT praktiką, kurioje nurodoma, jog viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimus ir teigia, jog Nurodymas yra ydingas ir šiuo aspektu. Teismas pažymi, kad ginčijamas Nurodymas priimtas 2021 m. rugsėjo 14 d., o nuo 2020 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo nauja VAĮ redakcija. Iki tol galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Naujos redakcijos VAĮ 8 straipsnis skirtas viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrai. Taigi šiuo atveju naujos redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalis Nurodyme negalėjo būti pažeista. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje VAĮ redakcijoje (nuo 2020 m. lapkričio 1 d.), reikalavimai keliami administraciniam sprendimui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Nurodymas atitinka VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Nurodymas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Taigi, vien tik pareiškėjos nesutikimas su Nurodymu nedaro jo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų buvę atlikti veiksmai, pažeidžiantys pareiškėjos (mokesčio mokėtojos) teises. Tokiu būdu ginčijamas atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. nurodymas Nr. (23.31-08)467-45073 yra teisėtas ir pagrįstas bei pakankamai motyvuotas, jo naikinti nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais, teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „The Meat Point“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.