Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2517-331/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-19
Bylos Nr.: eI3-2517-331/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00705-2021-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: UAB „Colagena“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

Administracinė byla Nr. eI3-2517-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00705-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui Mariui Vaškui,atsakovės atstovui Aleksejui Bugajui

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. vasario 8 d. sprendimu neįtraukė pareiškėjos į nukentėjusių sąrašą dėl mokestinės pagalbos priemonės susijusios su COVID-19 pandemija, nes pareiškėja yra nemoki.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: panaikinti VMI 2021 m. vasario 8 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta neįtraukti pareiškėjos į nukentėjusių nuo COVID – 19 pandemijos sąrašą; įpareigoti VMI priimti naują sprendimą ir įtraukti pareiškėją į nukentėjusių nuo COVID – 19 pandemijos sąrašą bei taikyti mokestinės pagalbos priemones.

2.1. Paaiškina, kad šiuo konkrečiu atveju VMI privalėjo vertinti ar faktiškai pareiškėja nebegali tęsti savo veiklos ir nėra sudariusi susitarimų su savo kreditoriais, tačiau to neatliko, dėl šios priežasties ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėja neslepia, kad turi įsipareigojimų kitiems verslo subjektams, tačiau šiuo konkrečiu atveju labai svarbu tai, kad dėl visų įsipareigojimų yra pasiekti susitarimai ir skolų mokėjimo išdėstymai. Todėl formaliai vertinant pareiškėjos finansinę padėtį, pareiškėja laikytina nemokia, tačiau kaip jau buvo minėta padėtis yra stabilizuota ir kreditoriai neketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei jos atžvilgiu nėra vykdomi priverstiniai išieškojimai, dėl šios priežasties visi pareiškėjos turimi skoliniai įsipareigojimai yra kontroliuojami. Todėl VMI sprendimas, pareiškėjai netaikyti mokestinės pagalbos priemonių vien dėl to, kad formaliai yra nemoki pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą, kuris be kita ko yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

2.2. Pažymi, kad vadovaujantis šiuo principu, VMI neturi teisės diferencijuoti mokesčių mokėtojų pagal jų turimą pinigų ir/arba įsipareigojimų kiekį. Konstituciniame lygmenyje įtvirtinama formali visų asmenų̨ lygybė, o sykiu ir nustatomas diskriminavimo ir privilegijų̨ teikimo draudimas. Konstitucinis visų asmenų̨ lygybės principas determinuoja teisėkūros procesą̨ kreipiant jį tokia kryptimi, kad teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai būtų̨ grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis, kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams, nepagrįstai neišskiriant atskirų teisinių santykių dalyvių. Todėl vadovaujantis Konstituciniu lygybės principu, kuris įtvirtintas ir Mokesčių administravimo įstatyme, VMI privalėjo vertinti ne formalų pareiškėjos statusą, bet faktinį. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant atitinkamas minėtų mokesčių įstatymų nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju yra susiklosčiusi neįprasta situacija, kurios reglamentavimas yra neišsamus, į šias, Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymo sąlygas turi būti įtraukiamas ir pareiškėjos vertinimas dėl jo atitikimo nukentėjusių asmenų sąrašui.

2.3. Todėl VMI sprendimas neįtraukti pareiškėjos į nukentėjusių asmenų sąrašą sukelia jai teisines pasekmes, nes ji netenka teisės pasinaudoti valstybės ir Europos Sąjungos suteikiamomis pagalbos priemonėmis ir neįgyja teisės išsidėstyti mokestinių prievolių neskaičiuojant palūkanų, taip pat jai nebus leista pasinaudoti ir kitomis mokestinės pagalbos priemonėmis, kuriomis gali naudotis įmonės, kurios yra įtrauktos į nukentėjusių nuo COVID – 19 pandemijos sąrašą.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad dėl įvestų karantino reikalavimų pareiškėja privalo užtikrinti atitinkamą plotą tenkantį vienam pacientui, dėl šios priežasties vienu metu gali aptarnauti mažesnį kiekį pacientų, o pačių teikiamų paslaugų savikaina išauga dėl karantino keliamų reikalavimų, taikomoms apsaugos priemonėms, dėl šių priežasčių pareiškėjos pelningumas, karantino laikotarpiu yra sumažėjęs. Nors VMI įtraukiant verslo subjektus į nukentėjusių nuo COVID – 19 pandemijos sąrašą vertino ar subjekto pajamos buvo sumažėjusios 2020 m. spalio – lapkričio mėnesiais lyginat su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau pareiškėja dėl turimų įsipareigojimų kreditoriams, kurie susidarė dar iki 2019 metų, siekdama tęsti savo veiklą buvo priversta padidinti veiklos apimtis ir tuo pačiu padidinti gaunamas pajamas, dėl šios priežasties lyginant 2020 ir 2019 metų rodiklius, formaliai vertinant pajamos yra nesumažėjusios, tačiau pelningumas yra kardinaliai kritęs, tai iš esmės lėmė 2020 m. paskelbti karantinai. Taip pat pažymi, kad didžiausi suvaržymai ir griežčiausios karantino sąlygos buvo paskelbtos 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl pareiškėjos gaunamų pajamų kritimas, didžiausias yra 2020 m. gruodžio ir 2021 m. sausio mėnesiais, tuo tarpu nėra planuojama atlaisvinti karantino sąlygų, minėtas pajamų kritimas laikysi ir toliau arba net didės. Pareiškėja siekdama būti socialiai atsakingu verslu, nemažina darbuotojų skaičiaus ir visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti visus darbuotojus, jų neatleisdama, nors paties draudėjo situacija yra ganėtinai sudėtinga dėl šalyje įvesto karantino. Pareiškėja negali vykdyti dermatologijos ir kosmetologijos procedūrų kurios yra nepriskiriamos sveikatingumo paslaugoms, šioje srityje generuodavo didžiausias pajamas, buvo jos pagrindinė veikla, kurios šiuo metu negali vykdyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad įvertinusi pareiškėjos per Mano VMI pateiktame prašyme „Dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus finansinių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos“ nurodytus veiklos duomenis nustatė, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę tiek 2020 m. gruodžio 31 d., tiek 2019 m. gruodžio 31 d., bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (2019 m. - 203 794 Eur, 2020 m. - 426 622 Eur), t. y. su finansiniais sunkumais ji susiduria nuo 2019 metų arba dar anksčiau. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad finansinius sunkumus bendrovė patiria anksčiau, nei paskelbtas karantinas dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos.

3.1. Teigia, kad juridinio asmens nemokumas, tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Todėl nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Aprašo 16 punkte numatyta, kad jei nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktą, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, toks juridinis asmuo į Sąrašą pagal pašymą neįtraukiamas, mokestinės pagalbos priemonės jam netaikomos.

3.2. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgus, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Juridinio asmens gyvybingumas yra siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu, t. y. restruktūrizavimo proceso veiksmingumu, kuris priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Europos Komisija 2021 m. sausio 18 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos taikomų valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, 2.4 punkte nurodė, kad galutiniais naudos gavėjais negali būti bankrutuojantys ar restruktūrizuojami mokesčių mokėtojai. Todėl atsižvelgus į minėtą Europos Komisijos sprendimą, pareiškėjai mokestinės pagalbos priemonės negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2021 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja neįtraukta į nukentėjusių sąrašą dėl mokestinės pagalbos priemonės susijusios su COVID-19 pandemija, pagrįstumo ir teisėtumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja vykdo odontologinės praktikos, gydytojų specialistų, kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklas.

5.1. Pareiškėja 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. GCOV-1214 per Mano VMI pateikė prašymą įtraukti bendrovę į sąrašą dėl taikomos mokestinės pagalbos priemonės susijusios su COVID-19 (toliau – ir Prašymas).

5.2. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2021 m. vasario 8 d. sprendimu per Mano VMI portalą informavo pareiškėją, kad ji negali būti įtraukta į „Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ sąrašą (toliau – ir Sąrašas), nes pareiškėja yra nemoki pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 punktą.

6. Pareiškėjos teigimu, VMI sprendimas, pareiškėjai netaikyti mokestinės pagalbos priemonių vien dėl to, kad formaliai yra nemoki pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą, kuris be kitą ko yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

7. Atsakovė su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad bendrovė yra nemoki, nes nustatytos aplinkybės patvirtina, kad finansinius sunkumus bendrovė patiria anksčiau, nei paskelbtas karantinas dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos, pareiškėjos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę tiek 2020 m. gruodžio 31 d., tiek 2019 m. gruodžio 31 d., bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (2019 m. - 203 794 Eur, 2020 m. - 426 622 Eur), t. y. su finansiniais sunkumais ji susiduria nuo 2019 metų arba dar anksčiau.

8. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja JANĮ, Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), VMI 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. VA-91, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – ir Pagalbos įsakymas), VMI viršininko 2021 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. VA-6 „Dėl mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašu (toliau — ir Aprašas).

8.1. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, toks juridinis asmuo į Sąrašą pagal pašymą neįtraukiamas, mokestinės pagalbos priemonės jam netaikomos (16 punktas). JANĮ 2 straipsnio 6 dalyje numatytas juridinio asmens gyvybingumas, kuris apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

8.2. Pagalbos įsakymo 2.1 - 2.4 punktuose nustatyta, kad neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų nepriemokoms, susidariusioms nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., išieškojimo veiksmai neinicijuojami iki 2021 m. birželio 30 d. (2.1 punktas); jei iki 2020 m. gruodžio 31 d. nepriemokų išieškojimo veiksmai jau buvo pradėti vykdyti, neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai stabdomi iki 2021 m. birželio 30 d. pagal atskirą prašymą dėl išieškojimo veiksmų stabdymo (2.2 punktas); neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (2.3 punktas); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams, jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. (2.4 punktas).

8.3. Aprašo IV skyriuje yra nustatytas prašymų nagrinėjimo ir taikomų pagalbos priemonių monitoringo procesas: jei nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, toks juridinis asmuo į Sąrašą pagal prašymą neįtraukiamas, mokestinės pagalbos priemonės jam netaikomos.

8.4. Įvertinus šį teisinį reglamentavimą matyti, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Vadinasi, JANĮ juridinio asmens gyvybingumas yra siejamas su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu, t. y. restruktūrizavimo proceso veiksmingumu, kuris priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja yra nemoki, nes bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę tiek 2020 m. gruodžio 31 d., tiek 2019 m. gruodžio 31 d. VMI pateikė medžiagą, kad bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (2019 m. - 203 794 Eur, 2020 m. -426 622 Eur), t. y. su finansiniais sunkumais bendrovė susiduria nuo 2019 metų arba dar anksčiau. Todėl šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad finansinius sunkumus pareiškėja patiria anksčiau, nei paskelbtas karantinas dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos (2020 m. kovo 16 d.). Teismas pažymi, kad juridinio asmens nemokumas, tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Aprašo 16 punkte aiškiai numatyta, jog nustačius, kad juridinis asmuo yra nemokus pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, toks juridinis asmuo į Sąrašą pagal pašymą neįtraukiamas, mokestinės pagalbos priemonės jam netaikomos.

10. Be to, Europos Komisija 2021 m. sausio 18 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos taikomų valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, 2.4 punkte pažymėjo, kad galutiniais naudos gavėjais negali būti bankrutuojantys ar restruktūrizuojami mokesčių mokėtojai. Todėl, atsižvelgus į minėtą Europos Komisijos sprendimą, pareiškėjai mokestinės pagalbos priemonės negali būti taikomos, mokesčių administratorius, atsisakydamas įtraukti pareiškėją į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, vadovavosi nustatytu teisiniu reglamentavimu elgėsi atsakingai bei nepažeidė mokesčių mokėtojo teisių.

11. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas buvo priimtas JANĮ, Pagalbos įsakymu, Aprašu ir kitų teisės aktų pagrindu, vadovaujantis mokesčių administratoriaus disponuojamais duomenimis apie pareiškėją, atliktu patikrinimu dėl pagalbos suteikimo, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai neįtraukė pareiškėjos į nukentėjusių sąrašą dėl mokestinės pagalbos priemonės susijusios su COVID-19 pandemija.

12. Vadovaujantis VAĮ nuostatomis, ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas dėl neįtraukimo pareiškėjos į nukentėjusių sąrašą dėl mokestinės pagalbos priemonės susijusios su COVID-19 pandemija, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

13. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad VMI teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

14. Vadinasi mokesčių administratorius tinkamai įvykdė savo pareigą, o pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių paneigti mokesčių administratoriaus padarytas išvadas. VMI išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasi teisės aktais ir teismų praktika, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus.

15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VMI 2021 m. vasario 8 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja neįtraukta į nukentėjusių sąrašą dėl mokestinės pagalbos priemonės susijusios su COVID-19 pandemija, nes yra nemoki, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ginčijamo sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo išdėstytais ar kitais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

16. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti VMI priimti naują sprendimą ir įtraukti pareiškėją į nukentėjusių nuo COVID – 19 pandemijos sąrašą bei taikyti mokestinės pagalbos priemones.

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Colagena“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis